Žemės ūkio paskirties žemės sklypo preliminarus planas: kas tai ir kada reikalingas?

Planuojant bet kokius veiksmus su žemės sklypu, ar tai būtų padalijimas, paskirties keitimas ar statybos, svarbu žinoti, nuo ko pradėti ir kokie dokumentai reikalingi.

Šiame straipsnyje aptarsime žemės sklypo preliminarų planą, jo svarbą ir procesą, susijusį su jo parengimu.

Žemės sklypo planas yra labai svarbus dokumentas, kuriame nurodomos žemės teritorijos ribos. Šiuo pavadinimu taip pat gali būti įvardinamas ir detalus sklypo planas arba detalusis planas.

Tai yra visų, su nurodyta žeme susijusių sprendimų planas ir projektas, su nurodytais sprendimais ir objektais: pastatais, inžineriniais tinklais, servitutitiniais keliais ir kitais akcentais.

Šie dokumentai yra be galo svarbūs tuomet, kai reikalingas sklypo: formavimas, atidalijimas, planuojant teritoriją ar ją vystant ir t.t.

Žemės sklypo preliminarus planas reikalingas įvairiais atvejais, pavyzdžiui:

• Padalinant sklypą į kelias dalis.
• Keičiant žemės sklypo paskirtį.
• Planuojant statybas.
• Atidalijant sklypą iš bendrosios nuosavybės.

Panagrinėkime kiekvieną iš šių atvejų detaliau.

Sklypo padalijimas

Sklypo padalijimas - paslauga, kurios metu sklypas padalijamas į kelis atskirus sklypus arba atidalijama iš bendrosios nuosavybės.

Jei norite padalinti žemės sklypą į kelias dalis, pavyzdžiui, norint užrašyti sklypo dalis vaikams ar parduoti dalį sklypo, jums reikės atlikti šiuos veiksmus:

1. Geodeziniai matavimai: Reikia atlikti sklypo geodezinius matavimus.
2. Sklypo padalinimas: Padalinti sklypą į dvi ar daugiau dalių.
3. Dokumentų tvarkymas: Sutvarkyti visus reikiamus dokumentus.

Pavyzdžiui, norint padalinti 28 arų gyvenamosios paskirties sklypą Kretingos mieste, užstatytą 2 statiniais, reikės kreiptis į matininkus dėl geodezinių matavimų ir sklypo padalinimo projekto parengimo.

Žemės paskirties keitimas

Žemės sklypo paskirties keitimas atliekamas tuomet, kai planuojama vykdyti kitokią veiklą, nei numatyta dokumentuose.

Dažniausiai pasitaikantis pavyzdys - žemės ūkio sklypo paskirties keitimas į namų valdą.

Prieš perkant sklypą, būtina pasidomėti jo paskirtimi.

Norint pakeisti žemės paskirtį, reikia kreiptis į vietinę savivaldybę ir užpildyti prašymą dėl žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo.

Taip pat reikės pateikti šiuos dokumentus:

• Žemės sklypo nuosavybės dokumentus.
• Žemės sklypo ribų planą (kadastrinius matavimus).
• Pastatų nuosavybės dokumentus (jei yra).
• Įgaliojimą (jei atstovaujate kitą asmenį).

Pateikus dokumentus, savivaldybė nagrinės situaciją iki 20 darbo dienų ir išduos leidimą keisti paskirtį. Gavus leidimą, jį reikia pateikti Registrų centrui.

Kadastriniai ir geodeziniai matavimai

Žemės sklypo kadastriniai matavimai - tai tikslieji žemės matavimai, kurių metu specializuota CAD programine įranga nubraižomas tikslus žemės sklypo planas.

Šiame plane pateikiama informacija apie sklypo naudmenas, pastatus, statinius ir kitą.

Kadastrinių matavimų metu nustatomos ir plane atvaizduojamos tikslios sklypo ribų posūkių koordinatės LKS 94 koordinačių sistemoje.

Geodeziniai matavimai - tai visi tikslieji matavimai, kuriuose naudojami ypatingai tikslūs geodeziniai prietaisai.

Kadastriniai matavimai iš esmės yra geodeziniai matavimai.

Esminis skirtumas tarp šių matavimų yra sklypo ribų nustatymo tikslumas. Vykdant kadastrinius matavimus, nustatytos sklypo ribos vietovėje ir plane skiriasi nežymiai, o tikslumas gali būti pasiektas iki 1 cm.

Jei sklypo matavimai atlikti vietinėje ar sąlyginėje sistemoje, būtina matininko pagalba tikslinant planines ir faktines sklypo ribas vietovėje, o kai kuriais atvejais - atlikti naujus kadastrinius matavimus pagal LKS 94 sistemą.

Kada privalomi geodeziniai matavimai?

Geodeziniai matavimai privalomi šiais atvejais:

• Formuojant valstybinės žemės sklypus.
• Jeigu žemės sklype buvo pastatyti, rekonstruoti ar kapitališkai suremontuoti pastatai.

Servitutai

Servitutas - tai teisė į svetimą nekilnojamąjį daiktą (tarnaujantįjį daiktą), kuri suteikia galimybę naudotis tuo daiktu (viešpataujančiuoju daiktu) tam tikru būdu.

Viešpataujantis servitutas suteikia teises naudotis tarnaujančiuoju daiktu.

Pavyzdžiui, jei norimo pirkti sklypo dokumentuose minimas viešpataujantis servitutas, tai reiškia, kad šalia sklypo esantis servitutinis kelias yra priskirtas prie sklypo.

Topografinis planas (toponuotrauka)

Topografinė nuotrauka, tai detalus 2,5 D vietovės planas rengiamas masteliu 1:500, kartais sutrumpinai vadinamas toponuotrauka.

Topografinis planas - tai nedidelis vietovės sklypo grafinis vaizdas, stambaus mastelio (1:500-1:5000) brėžinys, sudarytas neatsižvelgiant į žemės sferiškumą.

Topografiniuose planuose atvaizduojama žemės paviršiaus situacija, esantys inžineriniai tinklai, žemės naudmenos ir žemės paviršiaus aukščiai.

Preliminarūs ir kadastriniai matavimai: esminiai skirtumai

Žemės sklypų preliminarūs matavimai - tai pirminio pobūdžio ribų nustatymo darbai, vykdyti žemės reformos proceso pradžioje, kai valstybė siekė kuo skubiau ir efektyviai grąžinti žemę buvusiems savininkams ar jų teisių perėmėjams.

Šių matavimų esmė buvo ne inžinerinis tikslumas, o praktinis žemės paskirstymo įgyvendinimas tais atvejais, kai trūko kvalifikuotų matininkų, tinkamos matavimo įrangos ar aiškaus teisinio reglamentavimo.

Todėl ribos buvo nustatomos vadovaujantis istoriniais archyviniais dokumentais, senais kartografiniais planais, gretimų sklypų padėtimi ar naudotojų parodymais, tačiau be tikslaus fiksavimo vietovėje.

Remiantis tokiais preliminariais duomenimis nustatytos sklypų ribos buvo įregistruotos Nekilnojamojo turto registre kaip galiojantys kadastriniai duomenys, tačiau faktiškai jos dažnai neatspindėjo realios padėties vietovėje.

Ribos buvo žymimos apytiksliai, neturint ryšio su valstybine koordinačių sistema, o riboženklių buvimas ir vieta dažnai nebuvo nei nustatyti, nei pažymėti.

Praktinės problemos

Ilgainiui tai lėmė praktines problemas: preliminariai įregistruotų sklypų ribos pradėjo nesutapti su faktiška padėtimi vietovėje, ypač kaimyninių sklypų savininkams patikslinus kadastro duomenis valstybinėje koordinačių sistemoje.

Tipinės situacijos - ribų persidengimas, sklypų ploto neatitikimas registruotam, netikslios naudmenos.

Tokie netikslumai kelia rizikų teisėtų interesų apsaugai, trukdo formuoti servitutus, įgyvendinti projektinius sprendinius, vykdyti naudojimo paskirties keitimo procedūras ar atlikti teritorijų planavimo veiksmus.

Teisinis požiūris

Teisiniu požiūriu preliminarūs matavimai laikomi galiojančiais - jų pagrindu įregistruoti duomenys nėra automatiškai laikomi neteisėtais ar neteisingais.

Vis dėlto, praktikoje šių duomenų tikslumo nepakanka sklypo riboms tiksliai apibrėžti tais atvejais, kai reikalingas aiškus, koordinuotais duomenimis pagrįstas rezultatas.

Tipiniai pavyzdžiai - statybos leidimo gavimas, detaliojo ar specialiojo plano rengimas, žemės naudojimo paskirties keitimas, servitutų nustatymas, sklypų formavimas ar kadastrinių duomenų tikslinimas.

Tokiais atvejais būtina atlikti kadastrinius (tiksliuosius) matavimus, kurie vykdomi vadovaujantis Lietuvos Respublikos nekilnojamojo turto kadastro įstatymu, Nekilnojamojo turto objektų kadastrinių matavimų taisyklėmis, Žemės įstatymo nuostatomis ir kitais taikytinais norminiais aktais.

Kadastrinių matavimų metu koordinuojamos sklypo ribos, vietovėje tiksliai identifikuojami riboženkliai, įvertinamos naudmenos, parengiami techniniai dokumentai ir sudaroma kadastro duomenų byla, kuri pateikiama registravimui į Nekilnojamojo turto kadastrą ir registrą.

Tik šie veiksmai užtikrina, kad visi tolesni procesai (teisiniai, projektiniai, komerciniai) vyktų remiantis tiksliais ir teisiškai galiojančiais duomenimis.

Dėl šių priežasčių preliminarūs matavimai, nors ir atliko svarbų vaidmenį atkuriant nuosavybę istoriškai nusavintiems sklypams, šiandien laikomi tik tarpiniu sprendimu, todėl koordinuoti duomenys ir tikslūs kadastriniai matavimai tampa ne tik rekomenduotini, bet ir faktiškai neišvengiami.

Svarbu atlikti tikslius kadastrinius matavimus

Svarbu pabrėžti, kad tik atlikus tikslius kadastrinius matavimus galima objektyviai nustatyti žemės sklypo ribas ir įsitikinti, jog jos nepažeidžia gretimų sklypų interesų.

Koordinuotos ribos leidžia išvengti ateities ginčų, užtikrina teisinį aiškumą bei sudaro būtinas prielaidas visiems tolesniems veiksmams - nuo teritorijų planavimo ir statybos projektų rengimo iki servitutų nustatymo, sklypų formavimo, sujungimo ar paskirties keitimo.

Dažniausiai užduodami klausimai

Ar kaimynas turi teisę daryti geodezinius matavimus be mano sutikimo?

Taip, kaimynas turi teisę daryti geodezinius (kadastrinius) matavimus nepranešęs kitam kaimynui ir be jo sutikimo, su kuriuo ribosis būsimasis sklypas.

Ar gali sodo kaimynai susitarti keisti sklypo ribas, kai atliekami matavimai?

Taip, sodo kaimynai gali susitarti keisti sklypo ribas, kai atliekami matavimai.

Ką daryti, jei kaimynas užsisakė kadastrinius matavimus ir bando pasididinti savo sklypą mano sąskaita?

Jei kaimynas bando pasididinti savo sklypą jūsų sąskaita, turėtumėte pateikti pretenzijas matininkams ir kreiptis į žemėtvarkos skyrių.

Ar perkant namą reikia daryti naują geodezinių kadastrinių matavimų planą?

Jei sklypo ribos nustatytos seniai ir planai netinka Registrų centrui, reikia atlikti naujus geodezinius matavimus.

Ar galiu parduoti savo žemės dalį, jei esu bendrasavininkis?

Taip, galite parduoti savo žemės dalį, net jei esate bendrasavininkis, tačiau pirmiausia turite pasiūlyti ją pirkti kitiems bendrasavininkiams. Jei jie atsisako, galite parduoti savo dalį tretiesiems asmenims.

Orientacinės kadastrinių matavimų kainos

Kadastrinių matavimų kainą lemia sklypo plotas, jame esančios naudmenos ir užstatymas.

Miškų ūkio paskirties bei namų valdų sklypų matavimai ir jų dokumentų rengimas užtrunka ilgiau, todėl tokių sklypų kadastrinių matavimų kaina yra didesnė nei žemės ūkio paskirties sklypų.

Nors minėti veiksniai turi įtakos kainai, didžiausią reikšmę turi individualus objekto įvertinimas.

Žemės sklypo paskirties keitimas atliekamas tuomet, kai tam tikrame nuosavybėje esančiame žemės sklype planuojama vykdyti kitokią veiklą, nei yra numatyta žemės sklypo nuosavybės dokumentuose.

Vienas iš dažniausiai pasitaikančių pavyzdžių, kai užsakovas pateikia prašymą vietinei savivaldybei dėl žemės ūkio sklypo paskirties keitimo į namų valdą, t.y. kitos paskirties žemės valda, skirta vienbučių ir dvibučių pastatų statybai arba komercijai skirtiems pastatams.

Kaip sužinoti žemės sklypo paskirtį?

Prieš perkant žemės sklypą būtinai pasidomėkite, kokia yra žemės sklypo paskirtis.

Tuo atveju, kai jūs tik ruošiatės pirkti žemės sklypą ir nežinote, kokia yra jo paskirtis, lengviausias būdas tai padaryti - kreiptis į vietinės savivaldybės įstaigą, kur bendrame teritorijų plane bus nurodyta geltonoji zona (gyvenamosios paskirties), kuri leidžia statyti namus ir keisti žemės sklypo paskirtį.

Tačiau yra ir žalioji zona, kurioje statybos bei sklypo paskirties keitimas yra uždrausti.

Dar vienas būdas sužinoti daugiau informacijos apie realią situaciją susijusia su tam tikru žemės sklypu, tai speciali elektroninė sistema ZPDRIS.LT, kurioje užsiregistravę, jūs galėsite patys išsiųsti užklausą ir sužinoti ar bus įmanoma pakeisti tam tikro žemės sklypo paskirtį, padalinti jį arba suskirstyti jį į mažesnius sklypus ir pan.

Tuo atveju, kai žemės sklypo paskirtis apibrėžta kaip - žemės ūkio, tai reiškia, kad tokiame žemės sklype jūs galėsite užsiimti tik ūkine veikla.

Jūs turite galimybę ūkininkauti, statyti ūkinius pastatus, užsiimti kaimo turizmu bei pasistatyti ūkininko sodybą.

Tačiau šiai veiklai vykdyti jums prireiks ūkininko pažymėjimo, kuriam gauti privaloma praeiti specialius kursus.

Vėliau, turint reikiamus dokumentus ir ūkininko pažymėjimą, galima kreiptis į matininką, kuris paruoš žemės ūkio plėtros projektą.

Kur kreiptis norint pakeisti žemės paskirtį?

Pirmiausia, reikia kreiptis į vietinę savivaldybę, ir priėmimo skyriuje užpildyti prašymą ''Dėl žemės sklypo žemės naudojimo paskirties ir būdo keitimo ar nustatymo''.

Užpildę prašymą jums taip pat reikės šių dokumentų:

• žemės sklypo nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• žemės sklypo ribų planas atlikus kadastrinius matavimus;
• pastatų nuosavybės dokumentai (pažymėjimas apie nekilnojamojo turto įregistravimą);
• įgaliojimas (jeigu atstovaujate kitą asmenį);

Pateikus visus reikalingus dokumentus, jūsų situacija bus nagrinėjama iki 20 darbo dienų, po kurių savivaldybės administracija turėtu išduoti žemės paskirties keitimo leidimą.

Gavus leidimą, jį būtina pateikti į Registrų centrą, kur bus pakeista žemės sklypo paskirtis.

Būtina žinoti: Nepamiškite, keičiant žemės ūkio paskirtį į namų valdos, jums būtinai reikės sklypo adreso, be jo Registrų centras negalės įregistruoti sklypo paskirties keitimą.

Kadastriniai matavimai

Kreipiantis į ilgametę patirtį sukaupusius specialistus, kadastriniai matavimai atliekami profesionaliai, kokybiškai ir sklandžiai.

Visų pirma, nusprendus kreiptis į matininkus kadastriniams matavimams, reikėtų tinkamai suplanuoti, kad būtų pakankamai laiko jiems atlikti, iki kol Jums prireiks kadastrinių matavimų bylos, kadangi kadastriniai matavimai, priklausomai nuo kiekvienos individualios situacijos, gali užtrukti.

Todėl neatidėliokite specialistų paieškos ir matininkų paslaugų užsakymo, kad išsiaiškintumėte užimtumą.

Pasiteiraukite, kiek preliminariai gali užtrukti matavimo darbai.

Vertėtų iš anksto pasirūpinti reikiama informacija, kurios gali prireikti matininkui, kadangi kadastriniai matavimai pradedami nuo visos reikalingos matavimams informacijos surinkimo - apie žemės sklypą ir visų su juo besiribojančių sklypų ribas.

O taip pat, žinoma, reikia pasirūpinti visais reikiamais dokumentais.

Svarbiausia - komunikuoti, išsiaiškinti visus rūpimus klausimus, taip kils mažiau rūpesčių ar neaiškumų kadastrinių matavimų proceso metu.

Turint visus reikalingus dokumentus, procesas bus sklandus.

Informaciniais pranešimais žemės sklypo savininkui (arba įgaliotam asmeniui) ir kitiems suinteresuotiems asmenims - gretimų sklypų savininkams, gretimos valstybinės ar savivaldybei priklausančios žemės patikėtiniui ir pan.

Prieš atliekant kadastrinius (geodezinius) matavimus, taip pat reikėtų bent minimaliai pasirūpinti, kad matuojamo žemės sklypo ribos būtų gerai matomos ir prieinamos, netrukdytų krūmynai, technika ar pan.

Ir, žinoma, ruošiantis kadastriniams matavimams, aptarkite su matininku visą procesą, biudžetą ir išlaidas, numatomą terminą, kad viskas vyktų sklandžiai, o Jūsų lūkesčiai būtų patenkinti.

Kada reikalingi kadastriniai matavimai parduodant žemės sklypą?

Kadastriniai matavimai parduodant žemės sklypą yra atliekami norint parduoti, išnuomoti ar dovanoti žemės sklypą ne žemės ūkio veiklai (namų valda ar kita paskirtis), kuris yra miesto ribose.

Taip pat jei to pageidauja būsimas savininkas ar nuomininkas, nors sklypas yra ne miesto, o rajono ribose.

Jei žemės sklypas yra rajono ribose, tai tiek pardavimui, tiek dovanojimui pakanka preliminarių sklypo matavimų, neatsižvelgiant į sklypo paskirtį, ir kadastriniai matavimai nėra būtini.

Tokiu atveju ant preliminarių sklypo matavimų plano yra būtina žyma apie tai, kad sklypo ribos yra pažymėtos kadastro žemėlapyje.

Norint atlikti žemės sklypo kadastrinius matavimus yra būtini šie dokumentai:

• Žemės sklypo registro pažymėjimas;
• Preliminarių matavimų planas;
• Statinių, esančių sklype, registro pažymėjimas.

Žemės sklypų kainos

Žemės sklypų kainos Lietuvoje gali labai skirtis priklausomai nuo vietos, paskirties ir ploto.

Žemės sklypų kainų pavyzdžiai

tags: #zemes #uko #paskirties #zemes #preliminarus #planas