Mažiausias pelno mokestis Europos šalyse: ar Lietuva konkurencinga?

Užsienio investicijoms Lietuva gali tapti patraukli šalis ne tik dėl geografinės padėties, gerų specialistų pasiūlos, bet ir dėl vieno iš svarbiausių elementų - mokesčių sistemos. Tačiau turėtų būti aiškiai nustatyta, kokioms investicijoms pritraukti orientuota šalies mokesčių sistema“, - mano mokesčių ekspertė bei konsultacijų kompanijos „Fidexperta“ steigėja Rūta Bilkštytė.

Anot jos, norint konkuruoti su tokiomis šalimis kaip Olandija, Estija, Airija ar net Latvija pritraukiant užsienio investicijas, ypač iš trečiųjų šalių, pirmiausia reikia konstatuoti, kad Lietuva nuo minėtų valstybių atsilieka.

„Lietuvos mokesčių sistema atsilieka nuo kitų Europos Sąjungos šalių mokestinių sistemų orientuotų į aukštos pridedamosios vertės investicijų pritraukimą, kur darbo rastų išsilavinę Lietuvos gyventojai, didėtų paklausa bet kokiam paslaugų sektoriui, - mano R. Bilkštytė. - Lietuva tokių įmonių steigimui turi gerą geografinę vietą, reikiamos kvalifikacijos specialistų, pakankamai išvystytą nekilnojamojo turto ir informacinių technologijų infrastruktūrą, tradicijas, tačiau dėl mokesčių sistemos nekonkurencingumo ir neprognozuojamumo ne tik nepritraukia investicijų, bet ir praranda didelę dalį potencialių biudžeto pajamų, kurias Lietuvos verslininkai sumoka mažesniais tarifais į kitų šalių biudžetus.“

Įmonės tiek Lietuvoje, tiek užsienio valstybėse už savo gaunamą pelną moka pelno mokestį. Lietuvoje nuo šių metų standartinis pelno mokesčio tarifas didėja ir siekia 16 proc. vietoj buvusių 15 proc. Pastaraisiais metais vidutinis efektyvusis tarifas šalyje, Lietuvos banko skaičiavimu, sudarė 12-13 proc. (t. y. kiek realiai yra mokama pelno mokesčio, įvertinus lengvatas, išimtis ir pan.).

Lietuvoje galioja nemažai lengvatų, pavyzdžiui, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, investicinio projekto, laisvųjų ekonominių zonų ir kt., dėl kurių įmonės gali susimažinti apmokestinamąjį pelną ir efektyviai mokėti mažesnį pelno mokestį.

Tačiau šį kartą dėmesį skirkime ne nacionaliniams pakeitimams, o tarptautiniams, kurie liečia visas ES valstybes. Jose taikomi įvairūs pelno mokesčio tarifai. Mažiausias pelno mokesčio tarifas yra Vengrijoje (9 proc.), didžiausias - Maltoje (35 proc.).

Štai keletas pavyzdžių:

Kur Lietuva atsilieka?

Komentuodama Lietuvoje renkamą pelno mokestį, R. Bilkštytė teigia, kad faktinis pelno mokesčio tarifas nėra mažiausias lyginant su kitomis šalimis, be to yra ribotas ir komplikuotas šio mokesčio lengvatų taikymas investicijoms, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai.

Ji taip pat pastebi, kad komentarai dėl pasikeitusių, neaiškių mokestinių nuostatų taikymo pateikiami pavėluotai, o įstatymo nuostatos yra išaiškinamos ne mokesčių mokėtojų naudai.

„Kalbant apie darbo jėgos apmokestinimą, nors įstatymu nustatytas gyventojų pajamų mokesčio tarifas nėra pakankamai didelis, t.y. 15 proc., tačiau faktiška darbo užmokesčiui tenkanti mokestinė našta, įskaitant socialinio draudimo įmokas, yra apie 55 proc.“, - skaičiuoja mokesčių ekspertė.

Lietuva tokių įmonių steigimui turi gerą geografinę vietą, reikiamos kvalifikacijos specialistų, pakankamai išvystytą nekilnojamojo turto ir informacinių technologijų infrastruktūrą, tradicijas, tačiau dėl mokesčių sistemos nekonkurencingumo ir neprognozuojamumo ne tik nepritraukia investicijų, bet ir praranda didelę dalį potencialių biudžeto pajamų, kurias Lietuvos verslininkai sumoka mažesniais tarifais į kitų šalių biudžetus.

Estijos ir Olandijos pavyzdžiai

Sprendimai, kaip sudominti Lietuvoje kurtis užsienio investuotojus, priklauso nuo pasirinktos strategijos. „Pavyzdžiui, holdingo arba kontroliuojančių bendrovių pritraukimo pavyzdžių nereikia žvalgytis toli, paminėtina yra Estija ir jos išskirtinis apmokestinimo modelis, taikomas bendrovių reinvestuotam pelnui. Pagal bendrą apmokestinimo principą, Estijos bendrovės pelno mokestį moka ne nuo uždirbto veiklos pelno, bet nuo tam tikrų išmokų. Bendrovė privalo sumokėti pelno mokestį tik nuo išlaidų, nesusijusių su vykdoma veikla“, - komentuoja R. Bilkštytė.

Tarkime, jeigu pelnas paskirstomas akcininkams ar panaudojamas ne bendrovės veiklos tikslų įgyvendinimui, tuomet bendrovė privalės sumokėti pelno mokestį.

„Jei Estijoje registruotas holdingas teikia valdymo, žinių ir panašias paslaugas valdomoms įmonėms ir gauna už tai atlygį, o gautas lėšas skiria verslo plėtrai, pelno mokesčio nemoka. Lietuvoje tokiu atveju reikėtų mokėti 15 proc. pelno mokestį, tad sužavėtos šio apmokestinimo modelio nemaža dalis net ir Lietuvos korporacijų savo veiklos vykdymą perkėlė į Estiją“, - konstatuoja R. Bilkštytė.

Kitas pašnekovės įvardijamas pavyzdys - Olandija. „Nors standartinis pelno mokesčio tarifas Olandijoje yra 20 - 25 proc., priklausomai nuo pajamų dydžio, tačiau Olandija vis dar pirmauja kaip holdingų steigimo jurisdikcija. Privalumai - turimas platus dvigubo apmokestinimo išvengimo sutarčių tinklas, jose suderėtos palankios apmokestinimo sąlygos, mokestinės aplinkos stabilumas bei galimybė taikant mokestines lengvatas standartinį pelno mokesčio tarifą sumažinti iki 5 proc.“, - paaiškina ji.

Yra ko išmokti iš Lenkijos

Jei būtų iškeltas tikslas į Lietuvą pritraukti daugiau paslaugų centrų, R. Bilkštytės manymu, gerų sprendimų toli ieškoti nereikia - pakanka pasižiūrėti, ką siūlo kaimyninė Lenkija.

„Lenkijoje taikoma lengvata Laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijoje veiklą vykdantiems paslaugų centrams, - sako ji. - Lengvata taikoma įmonėms, kurios teikia užsienio bendrovėms informacijos ir ryšių technologijų paslaugas, mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros, gamtos ir inžinerijos mokslų paslaugas, buhalterijos, audito ir apskaitos, techninių tyrimų ir analizės paslaugas bei klientų telefoninio aptarnavimo paslaugas.“

Ji paaiškina, kad tokios įmonės nemokėtų į Lietuvos biudžetą pelno mokesčio, bet mokesčius sumokėtų nuo samdomų darbuotojų darbo užmokesčio.

„Pagal šiuo metu galiojančias Lietuvos Pelno mokesčio įstatymo nuostatas, LEZ lengvatos sąlygos paslaugų centrams nėra taikomos, išskyrus informacinių technologijų ir kompiuterių paslaugų veiklai“ - teigė R. Bilkštytė.

Kuo lenkia Šveicarija, Kipras, Malta

Jei Lietuvoje prioritetu būtų tarptautinės prekybos įmonės, yra ko išmokti iš piečiau esančių valstybių.

„Verslas, vykdydamas tarptautinę prekybą, t.y. kuomet per šalyje registruotas įmones perkamos ir parduodamos ne toje šalyje pagamintos prekės, savo veiklos vykdymui ieško ir renkasi stabilias bei patikimas valstybes, kuriose įmonių pelnas apmokestinamas nedideliu pelno mokesčio tarifu. Bendrovės, vykdančios tarptautinę prekybą renkasi tokias valstybes kaip Šveicarija, nes tam tikrose kantonuose tarptautinės prekybos įmonėms taikomas 6 proc. pelno mokesčio tarifas, Maltą, kurioje pritaikius mokesčio dalies grąžinimo procedūrą, realus pelno mokesčio tarifas tarptautinės prekybos įmonėms yra 5 proc., ar Kiprą su 10 proc. standartiniu pelno mokesčio tarifu“, - vardijo mokesčių ekspertė.

Ji konstatuoja, kad Lietuva tarptautinės prekybos atžvilgiu yra nekonkurencinga - pelno mokestis siekia 15 proc.

„Kaip galimybė investicijoms pritraukti galėtų būti LEZ lengvatos išplėtimas ir nedidelio pelno mokesčio tarifo taikymas tarptautinės prekybos įmonių pelnui. Lengvata galėtų būti taikoma tarptautinę prekybą vykdančioms bendrovėms, kurios ūkinės veiklos Lietuvoje nevykdytų ir veiktų kaip tarptautinės prekybos tarpininkės, - aiškina R. Bilkštytė. - Tokio pobūdžio lengvata skatintų prekybos įmonių steigimą Lietuvoje bei papildomas biudžeto pajamas nedidinant konkurencijos vietos verslininkams, nes šiuo metu ne tik kitų šalių verslininkai niekada nepasirinks Lietuvos kaip investicijos tokiai įmonei, bet ir Lietuvos piliečiai vykdo tokį verslą dažniausiai per kitose jurisdikcijose registruotas įmones.“

Aukštai pridėtinei vertei sukurti Lietuva - nepatogi

Mokesčių ekspertė pastebi, kad Lietuvoje vis dažniau kalbama, kad būtina aktyviai skatinti investicijas, kuriančias aukštą pridėtinę vertę, pavyzdžiui, skatinti Lietuvoje steigtis mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros centrus.

„Nors Lietuvos Pelno mokesčio įstatyme yra įtvirtintos mokestinės lengvatos investicijoms, moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP), tačiau šių lengvatų taikymas yra komplikuotas, be kita ko, būtina pasirengti papildomą ir detalią dokumentaciją, pagrindžiančią galimybę bendrovei taikyti lengvatą. O tokios šalys kaip Vengrija, Airija, Olandija ir kitos, siekdamos pritraukti aukštos pridėtinės vertės investicijas, į savo mokestinę sistemą įtraukė atskirą MTEP lengvatos kategoriją, t. y. patentų dėžutės lengvatą“, - sako R. Bilkštytė.

Anot jos, tokia valstybėse taikoma lengvata bendrovėms suteikia galimybę susimažinti pelno mokesčio tarifą pajamoms, gautoms naudojant patentus.

„Šios lengvatos taikymas ypač aktualus bendrovėms, valdančioms intelektinės nuosavybės objektus, tai - prekės ženklai, technologiniai išradimai, procesai, už kuriuos gaunamos pajamos. Pelno mokesčių tarifai: Kipras 2,5 proc., Airija 6,25 proc., Vengrija - 8 proc., Olandija - 5 proc., Estija - 0 proc., o Lietuva - 15 proc.”, - palygina ji.

Iš investuotojų perspektyvos: ką vertina?

Jungtinėje Karalystėje gyvenantis investicijų specialistas, buvęs ilgametis bankininkas ir Lietuvių Londono Sičio klubo prezidentas Darius Daubaras dėsto, kad investuotojai vertina kelis dalykus žvalgydami naujas rinkas, tai - rinkos dydis, visos rinkos ir atskirų pramonės šakų augimo potencialas, esama infrastruktūra, pavyzdžiui, teisinė, mokestinė, bei verslo kūrimo aplinka.

„Investuotojų dėmesį į Lietuvą atkreiptų pristatomos ne į vartojimą ar prekybą orientuotos sritys, nes šalyje yra apie 3 mln. gyventojų, bet įvairios nišos susijusios su žinių ekonomika, inovacijomis ir galbūt su logistika. Pavyzdžiui, kartu su informacinių technologijų ir biotechnologijų plėtra šalyje kuriasi startuolių ekosistema, o jie pritraukia investicinių rizikos kapitalo fondų dėmesį“, - sako jis.

Kalbant apie darbo jėgos apmokestinimą, nors įstatymu nustatytas gyventojų pajamų mokesčio tarifas nėra pakankamai didelis, t.y. 15 proc., tačiau faktiška darbo užmokesčiui tenkanti mokestinė našta, įskaitant socialinio draudimo įmokas, yra apie 55 proc.

Pašnekovas mano, kad ieškant užsienio investuotojų ateityje, Lietuvai verta pristatyti šalies potencialą, ypač žinių ekonomikos srityje, taip pat ir kelias įmonių sėkmės istorijas - tai padidintų valstybės žinomumą.

„Kalbant apie mokestinę aplinką, manau, aktualus yra ir „Sodros“ lubų klausimas, kurį ekonomistai yra iškėlę ne pirmus metus“, - pastebi D. Daubaras.

Jo nuomone, Lietuva investuotojams turi ką pasiūlyti, tai - geri specialistai, patogi geografinė padėtis, palyginti stabili politinė aplinka, gera darbo etika ir verslumas, tačiau yra sričių, kur konkurencingumo reikia daugiau.

„Pavyzdžiui, Baltijos šalys palyginti su bet kuria Pietų Europos valstybe yra vertinamos labai gerai, ypač dėl savo pademonstruoto gebėjimo susitvarkyti po 2008 m. ekonominės krizės. Dabar galima sakyti, kad Lietuva investuotojų akimis yra maža, sparčiai auganti šiaurietiška šalis, kuria galima pasitikėti, o, tarkime, Graikija dėl įvykusios krizės šį pasitikėjimą yra praradusi. Tačiau svarbu ir tai, ką Lietuva investuotojams gali pasiūlyti ateityje“, - apibendrino jis.

ES minimalaus pelno mokesčio taisyklės - reikšmingas pokytis tarptautiniam verslui

Pagal ES direktyvą, nuo 2024 m. valstybės narės pradėjo įgyvendinti 15 % minimalaus pelno mokesčio tarifą tarptautinėms įmonių grupėms, kurių konsoliduotos pajamos viršija 750 mln.

Didelėms grupėms: jei Lietuvos įmonė priklauso tarptautinei grupei, kurios pajamos >750 mln. Lietuva, kaip ES narė, privalo taikyti direktyvos nuostatas. Manoma, kad tai aktualu tik „milžiniškoms korporacijoms“.

Tarptautinėje apmokestinimo praktikoje vis daugiau dėmesio skiriant pelno mokesčio reguliavimo pokyčiams, apžvelgsime vieną aktualiausių vadinamąjį Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (toliau - EBPO) antrojo ramsčio pasiūlymą, kuris buvo perkeltas į ES direktyvą, o pastaroji - į Lietuvos mokesčių sistemą.

Kaip tik šių metų birželio 6 d. Seimas priėmė įstatymą, reikalingą Lietuvoje nustatytam minimaliam pelno mokesčiui įteisinti (tačiau visa apimtimi direktyva dar nebus įgyvendinta). Įstatymas įsigalioja nuo liepos 1 d.

Pirmiausia panagrinėkime pačią direktyvą, kuri perkelta į Lietuvos įstatymą: antrojo ramsčio pasiūlymas, arba kitaip - Minimalaus pelno mokesčio direktyva, įpareigoja dideles tarptautines bendroves, kurių pasaulinė apyvarta viršija 750 mln. Eur, skaičiuoti efektyvųjį pelno mokesčio tarifą visose jurisdikcijose, o jei jis nesiekia 15 % - mokėti papildomai, kad būtų pasiekiamas toks minimalus pelno mokesčio tarifas.

Europos Komisijos rašoma, kad Minimalaus pelno mokesčio direktyva taip pat įpareigos dideles įmones skaičiuoti grupės įmonių efektyviuosius pelno mokesčio tarifus ir tokiose valstybėse, kaip, pavyzdžiui, Latvijoje, Estijoje, kur pelno mokestis iš esmės nėra skaičiuojamas, iki kol nėra skirstomas įmonės pelnas.

Šios direktyvos esmė tokia, jog įmonių grupės patronuojanti (motininė) įmonė skaičiuoja savo įsteigimo valstybės efektyvųjį pelno mokesčio tarifą, taip pat susirenka duomenis iš kitų įmonių grupės valstybių įmonių, koks jose efektyvusis pelno mokesčio tarifas, ir tuomet visose šiose įmonių grupės valstybėse papildomai apskaičiuojamas pelno mokestis, jeigu efektyvusis pelno mokesčio tarifas valstybėse nesiekia 15 %.

Už visą grupę pelno mokestį turės sumokėti patronuojanti (motininė) įmonė, nebent įmonių grupė yra informavusi, jog pelno mokestį moka viena iš dukterinių įmonių.

Be to, pagal direktyvą valstybė gali pasirinkti, jog ji skaičiuoja vadinamąjį „vietos papildomą mokestį“ - t. y. valstybėje skaičiuojamas įmonei (kuri priklauso atitinkančiai minėtus reikalavimus įmonių grupei) papildomas pelno mokestis, jeigu jo efektyvusis tarifas yra mažiau nei 15 %.

Tokiu atveju ši valstybė, jei jos įmonė priklauso įmonių grupei, kurios motininė įmonė skaičiuoja pagal šią direktyvą efektyvųjį 15 % pelno mokestį, informuoja motininę įmonę ir, žinoma, antrą kartą pelno mokestis nebūtų skaičiuojamas dar grupėje, o būtų mokamas vieną kartą tik kaip „vietos papildomas mokestis“ valstybėje, kuri taiko šią vietos mokesčio taisyklę.

Taigi Lietuvoje jau priimtas direktyvą įgyvendinantis Minimalaus vienetų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymas.

Tačiau, pagal šį pasiūlymą įtvirtinančios ES direktyvos nuostatų perkėlimo į valstybės narės nacionalinę mokesčių teisę numatytas alternatyvas, Lietuva patenka į direktyvoje numatytos išimties apimtį (Lietuvoje veikia mažiau nei 12 patronuojančių įmonių grupių įmonių, kurioms turėtų būti taikomas nagrinėto apmokestinimo siūlymas).

Todėl Lietuvoje rengiant direktyvą įgyvendinančius teisės aktų projektus pasirinkta kol kas 6 metams atidėti šių naujų apmokestinamojo pelno taisyklių taikymą pasiliekant galimybę vėlesniais metais vertinti tokio pasirinkimo atšaukimo poreikį.

Lietuvoje priimtas Minimalaus vienetų grupių apmokestinimo lygio užtikrinimo įstatymas taikomas Lietuvos Respublikos teritorijoje esantiems į grupę įeinantiems vienetams, priklausantiems didelei vienetų grupei, kurios metinės pajamos jos pagrindinio patronuojančiojo vieneto konsoliduotosiose finansinėse ataskaitose ne mažiau kaip dvejus iš ketverių finansinių metų, einančių iš karto prieš tikrinamus finansinius metus, yra 750 000 000 Eur arba didesnės.

Šiame įstatyme numatyta, jog patronuojantysis vienetas, esantis Lietuvoje, privalo užtikrinti duomenų, reikalingų į grupę įeinančių vienetų, esančių kitose valstybėse narėse, prievolėms pagal direktyvą įvykdyti, pateikimą.

Vis dėlto atkreiptinas dėmesys, jog šis teisinis reguliavimas gali tapti aktualus ne tik kelioms Lietuvos įmonėms, tačiau plačiam įmonių ratui. Iš esmės pagal į nacionalinę teisę perkeliamą direktyvą, kuomet analizuotas ES teisės aktas bus Lietuvoje įgyvendintas visa apimtimi (kol kas priimtu įstatymu visa apimtimi neįgyvendinta, tačiau jo priėmimas jau lemia tolesnį įgyvendinimą), mokesčiu gali būti apmokestinama daug įvairių didelėms pasaulinėms grupėms Lietuvoje priklausančių įmonių, kurioms užtenka viršyti tam tikra prasme nedideles ribas: 10 mln. Eur apyvartą ir 1 mln. Eur pelną.

Taigi apibendrinant pasakytina, jog antruoju ramsčiu susitarta, kad 750 mln. Eur ir daugiau pajamų gaunančios įmonių grupės mokės ne mažesnį nei 15 % efektyvųjį pelno mokestį.

Be to, šalia antrojo ramsčio labai aktualus ir vadinamasis pirmasis ramstis, pagal kurį nepriklausomai nuo to, kur įsteigta maždaug 100 didžiausių pasaulio tarptautinių įmonių, kurių metinės pajamos yra didesnės nei 20 mlrd.

tags: #zemiausias #pelno #mokestis