Pastaruoju metu vis dažniau kyla klausimų dėl privačios valdos prie sodybų, ypač tų, kurios ribojasi su vandens telkiniais. Šiame straipsnyje aptarsime, kokie reikalavimai ir apribojimai galioja Lietuvoje, siekiant užtikrinti tiek sodybų savininkų, tiek poilsiautojų interesus.
Allemansrätten: Kas Tai?
Švedams neteko išgyventi nei bolševikinio komunizmo, nei tokio grobuoniško laukinio kapitalizmo, į kokį, besivaduodami iš pirmojo gniaužtų, įkritome ir iki šiol murkdomės mes. Allemansrätten ištakos labai senos, jos siekia dar viduramžių įstatymus. Anuomet kiekvienas keliaujantis bet kieno miškais turėjo teisę prisiraškyti pilną skrybėlę riešutų, kad galėtų pasisotinti. Tokie papročiai gyvavo šimtmečius. Taigi švedų Allemansrätten kartu yra ir tautos dvasinio paveldo vertybė, nekalbant apie jos svarbą turizmui, aktyviam poilsiui, tėvynės pažinimui.
Allemansrätten suteikia laisvę visur keliauti pavieniams asmenims arba jų grupėms, bet nesuteikia tos laisvės susivienijimų, klubų, draugijų, turizmo operatorių rengiamoms organizuotoms kelionėms ar iškyloms. Pėsčiomis arba slidėmis gamtoje galima keliauti beveik visur. Išimtis - namų valdos, pasėliai, miško plantacijos ir kitos vietos, kurioms vaikštant galima padaryti žalos. Visi turi teisę į savo namų ramybę. Todėl draudžiama eiti per namų valdas arba jose apsistoti. Namų valda čia laikoma vieta arti gyvenamojo namo ar vasarnamio.
Reikia pasirinkti tinkamą atstumą namams aplenkti, kad nebūtų trikdomi jų gyventojai. Negalima vaikščioti želdynais, kuriems galima pakenkti, t. y. sodais, medelynais, parkų želdiniais, neseniai pasodintu mišku. Draudžiama eiti užsėtais laukais, šienaujamomis pievomis, kol žolė nenupjauta. Jei dirva įšalus ar apsnigus, galima laukais laisvai keliauti pėsčiomis ar slidėmis.
Allemansrätten įpareigoja ne tik nedaryti žalos, bet ir nesudaryti kam nors nepatogumų. Todėl ši teisė negalioja golfo laukuose, nes žolių danga čia jautresnė. Kiekvienas bet kieno žemėje gali skinti gėles, rinkti uogas ir grybus, tik neleidžiama žaloti medžių ir kitos augalijos. Įstatymo saugomose teritorijose galioja ypatingi reikalavimai. Švedijos baudžiamajame kodekse smulkiai nusakyta, ko negalima imti iš gamtos. Negalima kirsti medžių ir krūmų ar kitaip juos žaloti. Negalima kėsintis į vėjo išverstus medžius, sausuolius. Sausuose medžiuose gyvena vabzdžiai, įsikuria perėti paukščiai, todėl jų žaloti nevalia.
Ant žemės gulinčius kankorėžius, šakas, žabus galima rinkti ir naudoti kaip stovyklavietės laužo kurą, tačiau laužus kurti daug kur draudžiama. Ten, kur Allemansrätten galioja, galima skinti gėles, grybauti, rinkti laukines uogas - bruknes, mėlynes, tekšes; nedraudžiama jas rinkti komerciniams tikslams. Tačiau reikia atminti, kad neturi būti trikdomas žemės savininkas. Savaime suprantama, negalima rinkti uogų ar vaisių daržuose, soduose. Skinti galima tuos augalus, kurie nėra saugomi specialių įstatymų. Visos orchidėjų rūšys Švedijoje saugomos, kaip ir Lietuvoje. Kai kurių saugomų augalų negalima skinti, kai kuriuos galima, bet neliečiant šaknų. Nacionaliniuose parkuose, gamtos rezervatuose, kitose išskirtinėse teritorijose gali būti suvaržyta teisė uogauti ar imti iš gamtos kitas gėrybes.
Pakrantės Apsaugos Juosta: Ką Reikia Žinoti?
Aplinkos apsaugos departamentas gyventojams primena, kad riboti patekimą prie vandens telkinių, net jei jų žemės sklypas su jais ribojasi, yra draudžiama. Įstatymai tokius žemės sklypų savininkus (naudotojus) įpareigoja leisti kitiems asmenims prieiti prie vandens telkinių nustatytomis ir Nekilnojamojo turto registre įregistruotomis pakrantės apsaugos juostomis/zonomis.
Jose, anot departamento, turi būti užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio priėjimas prie bet kokio natūralaus vandens telkinio. Jeigu žemė pirmuosius 5 metrus nuo vandens telkinio kranto linijos yra užpelkėjusi arba yra stačiame šlaite (skardyje), nurodytas užtvėrimų draudimas taikomas didesniu atstumu nuo vandens taip, kad bent 1 metro pločio žemės juosta būtų tinkama asmenims praeiti vandens telkinio pakrante. „Tai galioja visuose valstybiniuose ir privačiuose vandens telkiniuose. Manytina, kad negalioja privačiuose dirbtiniuose vandens telkiniuose“, - nurodė aplinkosaugininkai.
Vis tik jie paminėjo, kad aptvertose privačiose teritorijose apsaugine juosta galima tik prieiti prie vandens telkinio, t. y. praeiti vandens telkinio krantu. Tačiau ten negalima apsistoti, degintis ar poilsiauti.
Kada Galima Degintis ir Poilsiauti Be Savininko Žinios?
Aplinkos apsaugos departamentas paminėjo, kad dažniausiai žemės savininkai savo valdas pažymi ženklu „Privati valda“. Tačiau, jeigu toks sklypas nėra aptvertas, žmonės gali savarankiškai apsistoti pakrantėje be savininko žinios (t .y. degintis, poilsiauti ir pan.). Tačiau tą jie gali daryti tik šviesiu paros metu: ne anksčiau kaip pusantros valandos iki saulės patekėjimo ir ne vėliau kaip pusantros valandos saulei nusileidus.
Žemės savininkas turi teisę paprašyti asmenų išeiti, jeigu jie jo žemėje būna tamsiu paros metu be jo sutikimo. Taip pat savininkas poilsiautojus gali išvaryti, jeigu jo žemėje yra šiukšlinama: „Asmenys turi užtikrinti, kad apsistojimo vietoje aplinka nebūtų teršiama atliekomis ir kad čia esančios atliekos būtų surinktos ir išvežtos (išneštos).“
Departamentas įvardijo, kad, nors poilsiautojai gali naudotis vandens telkiniais, besiribojančiais su kitų asmenų teritorija, jie turi ir tam tikrų pareigų. Pvz., jiems negalima:
- eiti per privatų kiemą ar sklypą;
- naudotis žmonių teisėtai įrengtais lieptais ir kita privačia infrastruktūra;
- pažeidinėti viešąją tvarką;
- šiukšlinti;
- ir pan.
Kur Kreiptis ir Kokios Baudos?
Aplinkos apsaugos departamento aiškinimu, asmenys prie vandens telkinio gali prieiti tik naudodamiesi viešais keliais ir priėjimais. Kaip jau minėta, jei sklypas yra aptvertas, prie pakrantės turi būti užtikrinamas laisvas 5 metrų pločio priėjimas.
Jeigu pakrantė yra užtverta neteisėtai ar pastebimi kiti aplinkos apsaugos pažeidimai, galima apie tai pranešti skubiosios pagalbos tarnybų telefonu 112. Taip pat užfiksuotas nuotraukas ar vaizdo medžiagą, kai daromas pažeidimas, galima atsiųsti el. Jis paminėjo, kad pakrančių apsaugos juostų pažeidimas, kai nėra paliekamas laisvas priėjimas prie jų, asmenims užtraukia įspėjimą arba 30-140 eurų baudą, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - 90-90 eurų baudą.
Jei nusižengimas padaromas pakartotinai, asmenims gresia 50-300 eurų bauda, juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims - 200-550 eurų bauda.
Baudos Už Automobilius ir Chemiją
Šiltuoju laikotarpiu aplinkosaugininkai dažniausiai nustato pažeidimus, susijusius su netinkamu automobilių statymu (automobiliai parkuojami neleistinose vietose ar arčiau nei 25 metrai nuo kranto linijos), neteisėtu važiavimu per žolinę dangą.
Aplinkos apsaugos departamentas primena, kad įvažiuoti į mišką ir važinėti po jį motorinėmis transporto priemonėmis ar kinkomuoju transportu galima tik keliais. O statyti transporto priemones galima tik tam skirtose aikštelėse arba kelio pakraštyje, užtikrinant galimybę pravažiuoti kitiems ir vengiant užvažiuoti ant samanų, kerpių, uogienojų.
Neteisėtas važiavimas per žolinę dangą, miško paklotę motorinėmis transporto priemonėmis užtraukia įspėjimą arba 20-140 eurų baudą. Miške ar vandens telkinyje taip pat negalima plauti transporto priemonių, o tą darant su chemija galima gauti ir 1200 eurų baudą.
Departamento teigimu, jeigu yra gaunamas pranešimas iš poilsiautojo apie vandens teršimą cheminėmis / kenksmingomis medžiagomis, į tokias situacijas aplinkosaugininkai reaguoja nedelsdami ir jos vertinamos individualiai.
„Atsitikus nelaimei, pvz., pastebėjus taršą vandens pakrantėje, aplinkosaugininkai gavę pranešimą apie taršą nedelsdami vyksta į įvykio vietą, vertina visas aplinkybes. Jeigu identifikuojama tarša, į įvykio vietą iškviečiama ir Aplinkos apsaugos agentūros laboratorija, kuri pagal situaciją paima vandens mėginius. O, kas konkrečiai turi būti tiriama ir kokie mėginiai turi būti paimami, pareigūnai vertina būdami įvykio vietoje“, - komentavo atstovai.
Laužavietės, Palapinės ir Baudos
Anot departamento, pažeidimai taip pat dažnai yra susiję ir su šiukšlinimu, stovyklavimu neleistinose vietose, palapinių statymu telkinio apsaugos juostoje ar laužų kūrenimu apsaugos juostoje.
Jis įvardijo, kad poilsiautojai už šiukšlinimą gali gauti įspėjimą arba 30-90 eurų baudą. Už priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimų pažeidimą - įspėjimą arba 30-50 eurų baudą.
Ženkliai didesnės baudos - nuo 560 iki 1200 eurų - asmenys gali susilaukti už miško naikinimą ar žalojimą jį arba padegant, arba nerūpestingai elgiantis su ugnimi, arba kitaip pažeidžiant priešgaisrinės miškų apsaugos reikalavimus.
Žvejybos pažeidimai, susiję su žvejyba be leidimo ir kitu mėgėjiškos žūklės rėžimo pažeidimu, užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 60 eurų.
Aplinkos apsaugos departamentas įvardijo, kad apsistoti poilsiui miškuose galima tik tam įrengtuose viešojo naudojimo poilsio objektuose: poilsiavietėse, atokvėpio vietose; stovyklavietėse (galima su palapinėmis); kempinguose (galima su palapinėmis, kemperiais); kituose rekreacinės paskirties inžineriniuose statiniuose.
Yra draudžiama nakvoti kopose ar priekopėse, ten rengti stovyklavietes.
Kelio Ženklai "Privati Valda": Kada Jie Leidžiami?
Žemės savininkui negalima statyti skydų su užrašais „Privati valda“, „Apsistoti draudžiama“ ir pan. tokiose vietose, kurios svarbios keliaujantiesiems ir kuriose veikia ši lankymo laisvė. Neleistini ir skydai, draudžiantys eiti ar važiuoti privačiais keliais. Tačiau yra išimčių. Užtverti priėjimą prie jų savininkams yra draudžiama, tačiau ir poilsiauti kiti žmonės ten gali ne visada.
Tačiau, norint patekti į laisvai lankomas vietas, leidžiama perlipti trukdančias tvoras, eiti pro vartus, tačiau neišlaužiant tvoros ir uždarant vartus. Taip pat derėtų uždaryti vartus ganykloje, net jei jie buvo atdari.
Žygimanto Maurico Siūlymai Dėl Infrastruktūros Gerinimo
„Luminor“ banko vyriausiasis ekonomistas Žygimantas Mauricas taip pat pastebi, kad situacija dėl ežerų pakrančių yra komplikuota, o įstatymo tvarka nustatytas 5 metrų atstumas, skirtas praėjimui, problemos neišsprendžia.
„Nes sodybų paežerėse savininkai būna dviejų tipų - vieni vis tiek randa būdų kaip apsunkinti patekimą prie ežero pakrantės. Pavyzdžiui, ją užželdina krūmais, paleidžia šunis, užtveria visus privažiavimus. Kiti elgiasi priešingai - sutvarko pakrantę ir poilsiautojų nevaiko, leidžia jiems ten poilsiauti. Tačiau poilsiautojai irgi būna dviejų tipų. Vieni veržiasi į aptvertą privačią valdą, o pakrantėse triukšmauja ir šiukšlina. Kitiems nesmagu veržti į privačią teritoriją, tad jie renkasi nemokamus viešuosius arba mokamus rekreacines paslaugas teikiančių institucijų paplūdimius.
Matome, kad šioje situacijoje žmonės supriešinami, nes nėra užtikrinamos nė vienos gyventojų grupės interesai. Problemą išspręstų valdžios institucijų investicijos į rekreacinę infrastruktūrą -viešuosius paplūdimius, sporto aikšteles, pažintinius takus ir pan. Manau, kad kiekvieno didesnio Lietuvos ežero bent 10 proc. pakrantės turėtų būti pritaikytos visuomenės reikmėms. Be abejo, užtikrinant tvarką t.y. paplūdimyje turėtų budėti gelbėtojai, kurie neleistų triukšmauti. O šioms investicijoms reikalingas lėšas galima būtų surinkti įvedus „pakrantės mokestį“, kurį mokėtų visi privačių, su ežeru besiribojančių, sklypų savininkai. Jei jie nenorėtų mokėti mokesčio - turėtų būti suteikta galimybė atiduoti pakrantės juostą, bet ne 5 metrų, o 50 metrų, viešam naudojimui arba suteikiama galimybė iškeisti sklypą į kitą - nesiribojantį su ežeru“, - aiškina Ž. Mauricas.
Svarbi Informacija Apie Kelio Ženklus ir Kelio Užtvaras
Pasak J. V. Semėno, marių pakrantės apžiūrėtos šių metų rugsėjo 23 d. Apžiūroje dalyvavo ne tik komisijos nariai, bet ir mero pavaduotojas Aidas Mikėnas. Komisijos nuomone, Aukštupėnų k., valčių elingo link, yra eismą draudžiantis ženklas su laiko ribojimu. Čia reikėtų leisti važiuoti visą parą tik ribojant greitį. Už Aukštupėnų kaimo, pavažiavus apie 150 m, yra kelias į kairę. Ten irgi neteisėtai pastatytas eismą draudžiantis kelio ženklas, kadangi tas kelias yra bendro naudojimo. Kitą neleistinai pastatytą kelio ženklą komisija rado Pajuodupės kaime, prie įvažiavimo į UAB „Bočiupis“ (sukant į kairę ir į dešinę) nuomojamos vilos.
Važiuojant per Pajuodupės kaimą, buvusios siurblinės prie marių link yra kelio užtvaras ir eismą ribojantis kelio ženklas. Pasak M. Bidlauskienės, šioje vietoje yra paliktas laisvos valstybinės žemės ruožas tarp privačių sklypų tiesti bendro naudojimo keliui nuo jo pamariu iki Uošvės liežuvio ir jo sujungimui su privažiavimu prie vilos. Dar vienas neleistinas kelio ženklas rastas tarp Vėžionių k. ir Bagdonių k., prie Valentino Beinorio sodybos kairėje pusėje, marių link.
Komisijos nariai išsakė nuomonę, jog reikėtų tartis su siurblinės ir transformatorinės sklypų savininkais, kad jie leistų pakrantėje įrengti valčių nuleidimo į vandenį vietą. Tokios valtininkams patogios vietos turėtų atsirasti Vėžionių k. pirmojoje rekreacinėje zonoje. Iš čia, J. V. Semėno siūlymu, turėtų būti išvežtas stūksantis ir mažai jo savininkų naudojamas vagonėlis. Dėl to kalbėtasi su rajono Neįgaliųjų draugija.
Ž. Aukštikalnis informavo, kad visi septyni neleistinai pastatyti kelio ženklai, jo įsakymu, suderinus su seniūnu, artimiausiu metu bus nuimti. Dėl valčių nuleidimo į vandenį vietų įrengimo, automobilio stovėjimo aikštelės ir kelio sutvarkymo prie tilto į Uošvės liežuvį, pasak direktoriaus, reikės parengti projektą. Tai jau kitų metų darbai.
Paklausus, kaip bus išspręstas apvažiavimo apie marias klausimas ties ta vieta, kur yra privati Mažeikių valda, Ž. Švedams neteko išgyventi nei bolševikinio komunizmo, nei tokio grobuoniško laukinio kapitalizmo, į kokį, besivaduodami iš pirmojo gniaužtų, įkritome ir iki šiol murkdomės mes.
Privačios Valdos Ženklinimas: Informacinės Lentelės
Norint aiškiai pažymėti privačios teritorijos ribas, naudojamos informacinės lentelės. Šios lentelės skirtos informuoti apie apribotą patekimą į teritoriją. Pavyzdžiui, populiari informacinė lentelė „Privati valda“ yra 40×20 cm dydžio, pagaminta iš patvaraus aliuminio kompozito. Ryškus geltonas fonas su juodais užrašais užtikrina gerą matomumą tiek dieną, tiek prietemoje.
Taip pat naudojami įkalami kelio ženklai "Privati Valda 2". Šie ženklai yra šviesą atspindintys, todėl gerai matomi tamsiu paros metu. Specialūs stulpo ašmenys leidžia lengvai įsmeigti ženklą norimoje vietoje. Stulpo aukštis - 153 cm, lentelės storis - 3 mm, plotis - 40 cm. Tokiems ženklams suteikiama 5 metų garantija.
Štai lentelė su pagrindinėmis charakteristikomis:
| Savybė | Aprašymas |
|---|---|
| Paskirtis | Pažymėti privačios teritorijos ribas |
| Medžiaga | Aliuminio kompozitas |
| Dydis | 40×20 cm (informacinė lentelė) |
| Aukštis | 153 cm (įkalamas ženklas) |
| Ypatybės | Atsparus oro sąlygoms, šviesą atspindintis (įkalamas ženklas) |