Žiobiškio dvaras: istorija, gamta ir bendruomenės dvasia

Žiobiškis - bažnytkaimis Rokiškio rajone, įsikūręs 12 km į šiaurės vakarus nuo Rokiškio. Šis jaukus kaimas žavi ne tik gamtos grožiu, bet ir turtinga istorija bei stipria bendruomenės dvasia.

Žiobiškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia

Žiobiškio geografija ir kilmė

Žiobiškio pietiniu pakraščiu, palei Vengerinės ir Skardupio upes driekiasi legendomis apipinta didžiulė loma, vietos gyventojų Smardone vadinama. Tai nusausinta ir pieva paversta pelkė. Manoma, kad ji susiformavo ledynmečiu. Šiaurės rytuose Žiobiškis remiasi į Vengerinės mišką.

Žiobiškio pavadinimas kilęs iš vietinio dvarininko Mikalojaus Žabos pavardės. Iki 1611 metų šiam dvarininkui priklausė Vengerinės dvaras ir Žiobiškio kaimas.

Istorijos vingiai

Žiobiškis rašytiniuose šaltiniuose paminėtas dar 1677 m., tad jis skaičiuoja 340-uosius metus. 1803 metais buvo pastatyta pirmoji Žiobiškio bažnyčia ir įsteigta Žiobiškio parapija. Tais pačiais metais Žiobiškis pavadintas miesteliu.

1859 metais miestelyje įsteigtas paštas, smuklė, parduotuvė, 1883 - prekyvietė. Nuo 1911 iki 2009 metų Žiobiškyje veikė mokykla. Nuo 1949 metų veikia biblioteka, o 2005 metais joje įsteigtas viešosios interneto prieigos taškas. 1956 metais įsteigti kultūros namai (dabar - kultūros centras). Nuo 1948 iki 2014 metų Žiobiškyje paslaugas teikė medicinos punktas. Paštas, veikęs maždaug nuo 1949 metų, 2007- aisiais panaikintas. Kaime veikia dvi parduotuvės. Nuo 1981 iki 1993 metų Žiobiškyje veikė vaikų darželis.

2005 metais susikūrė Žiobiškio kaimo bendruomenė. Žiobiškyje - per 350 gyventojų. Žiobiškio kraštui priskiriami Ažusienių, Buteikių, Degsnių, Gužų, Kervelkių, Liepavos, Mitragalio, Močiekų, Raišių, Steponių, Šedžių, Vaidlėnų, Vengerinės, Vikonių, Vilkų kaimai. Šiuose kaimuose - per 300 gyventojų.

Žiobiškis - vietinės reikšmės kurortas

Įvažiavus į jaukų kaimą iš karto pajunti malonų pušyno kvapą. Graži Žiobiškio krašto gamta su ežerais, upeliais, jų slėniais bei spygliuočių ir mišriais miškais visada viliojo poilsiautojus. Nepriklausomybės laikotarpio pabaigoje į Žiobiškį atvažiuodavo žmonių iš Rokiškio, Pandėlio ir kitų miestų bei miestelių ir praleisdavo savo atostogas gyvenvietėje prie Vengerinės upelio. Žiobiškis buvo tapęs vietinės reikšmės kurortu.

Remiantis Felicijos Gužaitės-Jakuntavičienės pasakojimais, 1930-1940 m. Žiobiškyje dažniausiai poilsiaudavo iš Rokiškio atvykstančios žydų tautybės šeimos. Poilsiautojai apsigyvendavo Igno Gužo bei Jono Kairio namuose, netoli bažnyčios. Šių namų šeimininkai persikraustydavo gyventi į klojimą, taip užleisdami kambarius poilsiautojams. Atvykusieji susimokėdavo už kambarių nuomą, pirkdavo iš šeimininkų maisto produktus, dažniau - kiaušinius, grietinėlę. Netoliese esančiame pušyne pasikabindavo hamakus, gulėdavo juose, degindavosi saulėje arba gražiai pasirėdę vaikščiodavo po pušyną. Vaikai žaisdavo pušyne ar aikštelėje prie mokyklos.

Amžininkas Petras Šedys irgi dalijosi savo prisiminimais. Anuomet žiobiškiečiai žydų laukdavo, nes jie ne tik nuomodavo jų namus ar kambarius, bet ir pirkdavo kiaušinių, pieno, sviesto, daržovių, grietinėlės. Žiobiškėnams nebereikėdavo važiuoti į Rokiškio turgų. Žydai rinkdavosi namus arčiau pušyno. Ten mėgdavo vaikščioti, pasistatydavo pavėsines, kuriose sėdėdavo per dienos karščius, ilgai vakarodavo šurmuliuodami. Bendraudavo daugiausia tarpusavyje.

Šiandien gyventojai stengiasi, kad jų kaimą iš naujo atrastų poilsiautojai bei turistai, ir jiems tai sekasi.

Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia

Žiobiškis žavi ne tik gamta, bet ir įspūdinga iš lauko akmenų ir plytų 1911 metais pastatyta bažnyčia. 1911 metais pastatyta mūrinė, gotiško stiliaus Šv. Arkangelo Mykolo bažnyčia. Ji jau antroji šiose kraštuose, nes pirmoji, medinė, pastatyta 1803 metais, kai buvo įkurta Žiobiškio parapija. Medinė bažnytėlė tapo ankšta, netilpo visi tikintieji, todėl ir iškilo nauja didelė Šv. Mykolo Arkangelo vardu tituluota bažnyčia.

Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra Rokiškio rajone, Žiobiškio kaime, 11,5 km į pietvakarius nuo Juodupės, Vingerinės (Nemunėlio dešiniojo intako) dešiniajame krante. Akmenų ir plytų mūro. Pastatyta 1911 m. Vingerinės dvaro savininkai Angelė ir Juozapas Daumantas Sesickiai 1803 m. Žiobiškyje pastatė medinę bažnyčią. Įsteigta parapija. Fundatoriai bažnyčią ir parapiją aprūpino žeme, pinigais.

Klebono Vincento Zapkaus rūpesčiu 1902-1911 m. pastatyta dabartinė bažnyčia (darbus prižiūrėjo inž. K.Kiunzelis), įrengta klebono Jurgio Gogelio pastangomis. 1913 m. pastatyti šoniniai altoriai. Per Pirmąjį pasaulinį karą į Rusiją išvežti 4 varpai. 1922 m. birželio 15 d. bažnyčią konsekravo vyskupas Pranciškus Karevičius. Klebonas Povilas Paškevičius pastatė parapijos salę, naują kleboniją, 1931 m. įrengė didįjį altorių. Bažnyčia neogotikinė, lotyniško kryžiaus plano (46×26 m), su penkiasiene apside, aukštu bokštu, 4 bokšteliais. Vidus 3 navų.

Žiobiškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia yra vienas iš gražiausių neogotikos architektūros pavyzdžių Lietuvoje. Stovinti ramiame Žiobiškio kaime, šalia Vengerinės upelio, ji tapo svarbia vietos bendruomenės ir dvasinio gyvenimo dalimi. Šios bažnyčios istorija prasideda dar XIX a. pradžioje, kai 1803 m. Vengerinės dvaro savininkai Angelė ir Juozapas Daumantas Sesickiai pastatė pirmąją medinę bažnyčią. Jie ne tik įsteigė parapiją, bet ir dosniai aprūpino ją žeme bei finansais, taip užtikrindami jos ilgaamžiškumą.

Tačiau laikui bėgant medinė bažnyčia prarado savo spindesį ir kilo poreikis statyti naują, tvirtesnę šventovę. XX a. pradžioje klebonas Vincentas Zapkus ėmėsi iniciatyvos projektui sukurti mūrinę bažnyčią. Projektą parengė inžinierius K. Kiunzelis, o statybos darbai vyko nuo 1902 iki 1911 metų. Klebonas Jurgis Gogelis rūpinosi bažnyčios interjero įrengimu, o 1913 metais buvo pastatyti šoniniai altoriai. Per Pirmąjį pasaulinį karą bažnyčia patyrė nuostolių - į Rusiją buvo išvežti keturi varpai. Nepaisant to, po karo parapija atgavo savo ritmą, o 1922 m. birželio 15 d. vyskupas Pranciškus Karevičius konsekruoja šią šventovę.

Bažnyčios architektūra yra ypatinga. Ji turi lotyniško kryžiaus planą, kuris puikiai dera su aukštu centriniu bokštu ir keturiais mažesniais bokšteliais, puošiančiais fasadą. Viduje yra trys navos, kurios uždengiamos įspūdingais kryžminiais skliautais. Tokia struktūra suteikia vidaus erdvei didingumo ir šviesos. Žiobiškio Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia nėra tik architektūros stebuklas. Tai ir gyva bendruomenės dalis, kurioje vyksta religinės apeigos ir renginiai, stiprinantys vietos žmonių dvasią ir vienybę. Nuo pat savo įkūrimo dienų, ši šventovė tarnauja kaip ramybės ir susikaupimo vieta, kur kiekvienas gali rasti prieglobstį nuo kasdienio gyvenimo triukšmo.

„Šventas Baltramiejus šluoja visus Žiobiškio kiemus,“ - dabar juokauja vietiniai gyventojai, nes šie atlaidai iš visų Lietuvos kampelių ir užsienių namo sukviečia buvusius kaimelio gyventojus, jų vaikus, gimines. Prieš atlaidus kiekviename kieme išgirsi žoliapjovės gaudimą, pamatysi šeimininkes, ravinčias darželius, kiemą šluojančias.

Žiobiškis šiandien

Nuo 1911 iki 2009 metų veikusioje mokykloje 2010 metais buvo įkurta Rokiškio jaunimo centro turistinė bazė. Vasarą čia skamba vaikų balsai, nes vyksta stovyklos. Dabar atvykus į Žiobiškį jau nebereikės ieškoti kambario einant iš kiemo į kiemą.

Pagrindinė ašis, apie kurią sukasi kaimo gyvenimas, - bendruomenė ir jos pirmininkė Aušra Kežutienė. Pasak jos, smagu, kad čia gyventi atvyksta jaunos šeimos. „Labai tikimės, kad kaimas pamažu atsigaus, vis dažniau skambės kiemuose vaikiškas klegesys, - sakė pašnekovė. - Žmonės čia labai draugiški. Kad čia laukiami poilsiautojai, rodo ir vietinių žmonių noras bendrauti, parodyti, ką turi geriausia. Jau daugiau kaip dešimtmetį savo gyvavimą skaičiuojantis „Vengerynės“ folkloro ansamblis yra parengęs programą, kurioje pristato kaimo istoriją, pasakojimus ir legendas apie Žiobiškio apylinkes.

Pasak vietos bendruomenės pirmininkės Virginijos Ardavičienės, pasibaigus Karaliaus Mindaugo karūnavimo dienos renginiams, bendruomenės nariai intensyviai pradės ruoštis artėjančiam Žiobiškio jubiliejui, vyksiančiam per Šv. Gražių jubiliejų Žiobiškyje ne vienas - kraštietei dailininkei, poetei Irenai Bajorūnaitei bei monografijos „Žiobiškis“ sudarytojui Venantui Mačiekui sukanka 80 metų.

Kaip ir kiekviename kaime, Žiobiškyje bažnyčia vaidina svarbų vaidmenį. Pirmoji šventovė čia buvo pastatyta 1803 m. Tais pačiais metais Žiobiškis pavadintas miesteliu ir įsteigta parapija. Bėgant metams buvo įsteigtas paštas, smuklė, parduotuvė, vėliau ir prekyvietė. Tik praėjus geram šimtmečiui, pastatyta mūrinė gotikinio stiliaus Šv. arkangelo Mykolo bažnyčia.

Turistų mėgstamas miestelis klestėjo - veikė mokykla, vaikų darželis, kultūros namai (dabar - Kultūros centras), paslaugas teikė medicinos punktas. Nors šiandien mokykla ir darželis yra uždaryti, gyvenimas virte verda. Darželio patalpose įsikūrė Kultūros centras, biblioteka, buvusios mokyklos pastate - VšĮ Rokiškio jaunimo centro turistinė bazė. 2005 m. suburta bendruomenė ir įsteigtas viešosios interneto prieigos taškas.

„Naujakuriai mielai renkasi gyvenimą mūsų miestelyje. Parduodami namai ilgai naujų šeimininkų neieško. Galbūt jaunas šeimas traukia gamta, primenanti didžiųjų Lietuvos kurortų, geras susisiekimas“, - svarstė V. Ardavičienė. Tiek biblioteka, tiek bendruomenės namai - draugiški vaikams. Jaunimo centro turistinėje bazėje kiekvienais metais vyksta įvairios vaikų stovyklos, čia stovyklautojai suvažiuoja iš visos Lietuvos, žiobiškėnai turi puikiai įrengtą stadioną, kuriame vaikai ir šoka, ir sportuoja.

Žiobiškis garsėja išskirtine edukacija. „Padedant folkloro ansambliui, norinčiuosius kviečiame paragauti aukštaitiškų patiekalų - lietinių blynų, užkeptų baravykų padažu, virtinių. Supažindiname su instrumentais, grojame skudučiais, kanklėmis, koncertuojame. Svetelius kviečiame pasivaišinti saldėsiais. Kitaip sakant, dirbame išsijuosę. Jau esame sulaukę svečių iš Maltos, Lenkijos, Ispanijos, Estijos, kaimyninės Latvijos. Iš kur tik pas mus neatvyksta…“ - šypsojosi V. Ardavičienė.

Žiobiškio bendruomenė mielai bendrauja su aplinkinių kaimų žmonėmis. „Kai kurie kaimai neturi savo bendruomenės, o mūsų - stipri. Nuvažiuojame pas draugus į Kurkliečių, Vaidlonų ir kitus kaimus. Ir pas mus svečių privažiuoja. Kaip galime, taip prisidedame prie įvairių projektų. Visų laukiami Šv. Tad ir šiais metais planuojamos sportinės varžybos. Daug darbų atlieka patys bendruomenės nariai, jie stengiasi, kad ne tik aplinka, bet ir šventės būtų ypatingos, gražios, trauktų kraštiečius bei aplinkinių kaimelių gyventojus pasidžiaugti, pasivaržyti ar tiesiog pabūti kartu“, - apie laukiančius didelius darbus besiruošiant Šv. Baltramiejaus atlaidams, prasitarė bendruomenės pirmininkė V. Ardavičienė.

Žiobiškėnai teigia: gera turėti širdyje kažką brangaus: gimtinę, artimus žmones, bažnyčią ir tą laiką, kai išskrenda gandrai, kai derlium byra varpos ir ateina Šv.

Žiobiškio praeitį galima žiūrėti dvejopai. Buvo Žiobiškio kaimas, panašus į daugelį apylinkės kaimų. Bet greta jo susiformavo ir Žiobiškio miestelis, per parapiją, mokyklą, seniūniją ir apylinkę, pagaliau - kolūkį, integravęs platų kraštą. Kaimo žmonės naują žmogų mėgo klausti: iš kokio tamsta krašto? O šis atsakydavo: iš Kamajų, Lukštų ar Žiobiškio krašto. „Kraštas“ šiuo atveju atitikdavo parapiją. Tad turime pagrindo kalbėti apie Žiobiškio kraštą, kurio dydį apytikriai galima būtų apibrėžti Vingerinės ir Beržuonos upių baseinų plotu. XIX šimtmečio pabaigoje Žiobiškį sudarė dvi dalys: Žiobiškio kaimas, kuriame buvo dešimt valstiečių sodybų, ir Žiobiškio miestelis, kurio žemė priklausė Vengerinės dvaro savininkui Kupsciui. Jo žemėje buvo pastatyta bažnyčia, klebonija su ūkiniais pastatais, pačiam Kupsciui ir Žiobiškio miestiečiams priklausantys namai.

Svarbi ne tik bendroji krašto praeitis, bet ir su Žiobiškio kraštu susijusių žymių asmenų istorijos. Žiobiškio kunigas Pranciškus Viksva susirašinėjo su Antanu Baranausku, galbūt palaikė ryšius su Antanu Mackevičiumi, vedusiu pro Žiobiškį sukilėlių koloną. 1883 metais caro administracija informuojama, kad Žiobiškio miestelyje valstiečio Kastanausko troboje bajorė Ona Zagurskaitė mokė 11 vaikų lenkų ir lietuvių kalba. Kauno gubernijos administracijos leidžiamas statistikos rinkinys Zarasų apskrities valdinių liaudies mokyklų sąraše nuo 1911 metų pradėjo minėti ir Žiobiškio mokyklą.

Žiobiškio bendruomenė

Statistika ir faktai

tags: #ziobiskio #nekilnojamas #turtas