Žirnių auginimas uždarose patalpose: patarimai ir gudrybės

Žirniai ir pupos yra vertingos daržovės, turinčios ne tik puikų skonį, bet ir daug naudingų savybių. Šie ankštiniai augalai ne tik praturtina dirvožemį azotu, bet ir yra puikus vitaminų, baltymų ir skaidulų šaltinis. Šiame straipsnyje aptarsime pagrindinius žirnių auginimo aspektus bei naudingus patarimus.

Sėklų pasirinkimas

Renkantis, kokias veisles auginti, atsižvelkite į savo daržo sąlygas ir derliaus tikslus:

• Žirniai: Tinka ankstyvo derliaus mėgėjams. Yra dvi pagrindinės rūšys: valgomieji žirniai su ankštimis (cukriniai) ir lukštenamieji žirniai (grūdiniai).

Pasisėjau cukrinių žirnelių iš „Aseja“ - juos galima valgyti kartu su ankštimis (reklama).

Dirvožemio paruošimas

Žirniams ir pupoms tinkamas dirvožemis:

• Struktūra: Lengvas, purus, turtingas organinėmis medžiagomis.
• pH: Neutralus arba šiek tiek rūgštus (6,0-7,5).
• Tręšimas: Nereikia gausiai tręšti azoto trąšomis, nes šie augalai patys fiksuoja azotą iš oro. Įmaišykite komposto arba fosforo ir kalio trąšų prieš sodinimą.

Dirvožemio kokybė

Daugiausiai dėmesio skiriame dirvožemiui, nes jis būtinas visiems augalams, išskyrus keletą. Dirvožemis - ne tik terpė augalų šaknims, bet ir būtinų augalams maistinių medžiagų rezervuaras. Pastaruoju metu pradedama daug kalbėti apie dirvožemio sveikatą, nes tik sveikame dirvožemyje gali augti sveiki augalai.

Dirvožemis - ne tik terpė augalų šaknims, bet ir būtinų augalams maistinių medžiagų rezervuaras. Tačiau dirvožemio kokybė - svarbiausia, nes dirvožemyje randasi augalų ligas sukeliantys patogenai, antai rapsų verticiliozės sukėlėjai dirvožemyje gali „slapstytis“ ir išlikti gyvybingi 10 metų.

Mikrobiologiniai preparatai ir sėjomaina - pakankamai seniai žinoma žemdirbystės praktika. Auginant tą pačią augalų rūšį keletą metų, susiformuoja specifinės patogenų populiacijos, laikantis sėjomainos ir naudojant mikrobiologinius preparatus, galima išvengti dirvoje tam tikrus ciklus praeinančių patogenų žalingo poveikio augalams.

Žirniai sėjomainoje suteikia nemažai pranašumo, tai ne tik baltymų šaltinis, augalai fiksuoja atmosferos azotą ir sumažina augalų priklausomybę nuo azoto trąšų, teigiamai veikia dirvožemio derlingumą.

Atlikus monitoringą vidutinio sunkumo priemolio dirvožemiuose, nustatyta, kad didžiausias vidutinis 4,8 t/ha derlingumas buvo dirvožemyje, kurio pH >6,5, o tokios pat sudėties dirvožemyje, kurio pH 5,5, žirnių grūdų derlingumas vos perkopė 3,2 t/ha.

Žirnių sėklų norma priklauso nuo sėjos laiko, antai sėjant balandžio pradžioje ir siekiant suformuoti 0,85 mln.vnt./ha tankumą derliaus nuėmimo metu, sėti reikia 1,2 mln.vnt./ha daigių sėklų.

Sėklų paruošimas - taip pat svarbi auginimo dedamoji. Sėklų beicavimas nelabai populiarus, tačiau reikia prisiminti, kad yra ligų, galinčių gerokai sumažinti pasėlio tankumą, tuo labiau, kad sėjant anksti, dirva būna šalta ir ten geros sąlygos ligų sukėlėjams.

Sėjos laikas ir technika

Žirnius geriausia sėti kuo anksčiau pavasarį, kai dirva jau pradžiūvusi ir nebeužmirkusi. Dažniausiai tai būna kovo pabaiga arba balandžio pradžia.

Sėjant balandžio pabaigoje, optimalaus pasėlio tankumo, tinkančio intensyviai technologijai, nepavyks suformuoti, eksperimentais nustatyta, kad pasėjus 1,2 mln.vnt./ha daigių sėklų, didžiausias pasėlio tankumas buvo 0,75 mln.vnt./ha.

• Sėjos gylis ir atstumai:
• Žirniai: Sėkite į 3-5 cm gylį, palikite 5-10 cm atstumus tarp sėklų.

Išbrinkintos sėklos sėjamos į 5 cm gylio duobutes kas 5-8 cm tarpus. Jeigu sėjama keliomis eilėmis, tarp jų paliekamas 30-35 cm atstumas, priklausomai nuo žirnių veislių ypatumų.

Žirnių daigai - persodinimui netiks, bet galėsite suvalgyti Teks nusivilti, nes pasiauginti žirnių daigų ir juos persodinti į dirvą - nerekomenduojama ir nepriimtina.

Štai keletas žirnių sėjos datų pagal Mėnulio kalendorių:

• kovo 21 d.-balandžio 6 d.
• balandžio 20 d.-gegužės 5 d.
• gegužės 19 d.-birželio 4 d.

Augalų priežiūra

• Laistymas: Žirniai mėgsta drėgną dirvožemį, tačiau negali pakęsti užmirkimo. Laistykite reguliariai, ypač žydėjimo ir ankščių formavimosi metu.

Jeigu žirnių nepalaisto lietus, reikės tai padaryti patiems. Drėgmė būtina, kad žirniai sudygtų. Be to, ji labai svarbi tuo metu, kai formuojasi ankštys.

• Palaikymas: Žirniams reikalingos atramos (tinklas, kuoliukai ar vielos).

Žirniams atramos yra būtinos.

Kitas svarbus dalykas - atramos žirniams. Rekomenduoju naudoti džiutą, nes jį galite kompostuoti. Tai reiškia, kad po derliaus nuėmimo viską išmesite į kompostą. Paprasta sintetinė virvutė (arba sintetinis tinklelis) funkciją irgi atliks, bet po to reikės atraizgyti ją nuo žirnių, kad išmestumėt atskirai.

• Mulčiavimas: Mulčiuokite dirvožemį aplink augalus, kad sulaikytumėte drėgmę ir sumažintumėte piktžolių augimą.

Ligos ir kenkėjai

Žirnių auginimo praktika rodo, kad laiku neapsaugant pasėlių nuo piktžolių, kenkėjų ir ligų, žirnių derlingumas gali sumažėti 40-60 procentų.

Daugiausia žirnių pasėliams žalos padaro žirniniai amarai, žirniniai vaisėdžiai (paprastieji ir mėnuliškieji), gumbeliniai straubliukai (sitonai) ir pupiniai (runkeliniai) amarai. Šaknyse susiformavusius gumbelius pažeidžia sitonai ir nematodai.

LigosLigų kontrolė - tai sėklų beicavimas, tinkama sėjomaina ir gera agrotechnika. Žirnių pasėliuose paplitusios šios ligos: askochitozė, miltligė, netikroji miltligė ir šaknų puvinys.

Derliaus nuėmimas

• Žirniai: Skinkite ankštis, kai jos dar šviežios ir traškios. Neatidėkite derliaus, nes pernokę žirniai tampa kieti.

Anksti ir vienodame gylyje pasėti žirniai dažnai subręsta vienu metu. Tai lemia orai. Siekiant sumažinti grūdų nuostolius, svarbu tinkamai pasirinkti jų nuėmimo laiką ir būdą (javapjūtės techniką).

Papildomi patarimai

• Po derliaus nuėmimo palikite šaknų likučius dirvožemyje - jie praturtins jį azotu.
• Ankščių liekanas kompostuokite - tai puiki organinė medžiaga.

Auginti žirnius naudinga ne tik dėl to, kad jų grūduose yra daug baltymų, angliavandenių, mineralinių druskų, aminorūgščių ir vitaminų, reikalingų gyvuliams, bet ir dėl to, kad jie praturtina dirvožemį natūraliu azotu ir dirvoje palieka daug organinių medžiagų.

Baigus derlių, augalų masę galima kompostuoti, o jei ji sveika ir be ryškių ligų požymių, dalį galima įterpti kaip žaliąją trąšą.

Svarbu:

• Žirniai puikiai dygsta esant žemai temperatūrai. Jiems pakanka vos kelių laipsnių šilumos, o sudygę daigai pakelia net ir nedideles šalnas.
• Žirniai nemėgsta karščio. Pasėti per vėlai, jie greitai pereina į žydėjimą, trumpai dera ir dažnai būna smulkesni.
• Žirniai nemėgsta užmirkusių vietų ir sunkios, molingos dirvos. Pasodinti ten, kur ilgai laikosi vanduo, jie dažnai skursta arba visai neišgyvena.

Dažniausiai užduodami klausimai

Kada geriausia sėti žirnius pavasarį?

Žirnius geriausia sėti kuo anksčiau pavasarį, kai dirva jau pradžiūvusi ir nebeužmirkusi. Dažniausiai tai būna kovo pabaiga arba balandžio pradžia.

Ar žirniai nebijo pavasarinių šalnų?

Žirnių daigai pakelia trumpalaikes šalnas iki -4…-6 °C, todėl ankstyva sėja jiems paprastai nepakenkia, jei dirva nėra per šlapia.

Ar galima žirnius sėti pakartotinai?

Taip. Žirnius galima sėti kas 2-3 savaites iki balandžio pabaigos, taip pratęsiant derliaus laiką ir išvengiant vienalaikio nokimo.

Kodėl per vėlai pasėti žirniai blogai dera?

Vėlyvos sėjos metu žirniai patenka į šiltesnes ir sausesnes sąlygas, todėl greičiau pereina į žydėjimą ir trumpiau dera.

Ar žirniams reikalingos trąšos?

Paprastai ne. Žirniai patys apsirūpina azotu, todėl papildomas tręšimas dažniausiai skatina lapų augimą, bet ne ankščių formavimąsi.

tags: #zirniu #auginimas #uzdarose #patalpose