Šiomis dienomis daugumai tenka didžiąją dalį laiko praleisti namuose. Vidaus aplinkos oro kokybė yra vienas iš pagrindinių faktorių, darančių įtaką žmogaus sveikatai.
Pradėjus šaltajam metų laikui, kai lauko oro vidutinė trijų parų iš eilės temperatūra yra ne aukštesnė kaip plius 10 laipsnių šilumos, pradedamas šildymo sezonas.
Mikroklimatas ir jo svarba
Oro temperatūra, temperatūrų skirtumas, santykinė oro drėgmė, oro judėjimo greitis - tai parametrai, sudarantys mikroklimatą. Atkreipiame dėmesį, kad tik optimalios mikroklimato parametrų vertės neturi neigiamo poveikio žmonių sveikatai.
Optimalūs mikroklimato parametrai
Lietuvos higienos normoje HN 42:2009 „Gyvenamųjų ir visuomeninių pastatų patalpų mikroklimatas“ yra nustatyta, kad gyvenamųjų patalpų oro temperatūra šaltuoju metų laiku turi būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių šilumos, temperatūrų skirtumas 0,1 m ir 1,1 m aukštyje nuo grindų, ne daugiau kaip 3 laipsniai, santykinė oro drėgmė 35 - 60 procentų, oro judėjimo greitis - 0,05 - 0,15 m/s.
Esant didesniam nei 4 laipsnių temperatūros skirtumui 0,1 m ir 1,1 m aukštyje ima šalti kojos, jaučiamas diskomfortas. Temperatūra yra svarbi ne tik termometro stulpelyje, esančiame suaugusio žmogaus akių lygyje, bet ir 0,1 m nuo grindų. Tai svarbu, jei namuose yra mažų vaikų, kurie dažniausiai žaidžia ant grindų.
Žema aplinkos temperatūra sutrikdo kraujotaką, sutrinka sąnarių ir nervų galūnių aprūpinimas maisto medžiagomis, paūmėja lėtinės sąnarių ir nervų ligos, sumažėja imunitetas, dažniau sergama kvėpavimo takų ligomis. Šaltose patalpose dažniausiai būna drėgna. Dėl to gali atsirasti pelėsis, nemalonus kvapas, o patalpų ore skraidančios pelėsių sporos gali tapti alerginių ligų priežastimi.
Jei gyvenamųjų patalpų temperatūra mažesnė nei nustatyta Lietuvos higienos normoje, pirmiausiai reikėtų patikrinti, ar gyvenamosios patalpos langai sandarūs, durys ar radiatoriai yra tinkami naudojimui bei ar sienose nėra įtrūkimų. Įsitikinus, kad patalpos yra pakankamai apšiltintos, gyventojai turėtų kreiptis į namą administruojančią įmonę ar daugiabučio namo savininkų bendriją.
Oro kokybė patalpose
Prasta aplinkos oro kokybė gali būti ypač kenksminga pažeidžiamoms žmonių grupėms. Patalpų oro teršalų poveikis sveikatai gali būti jaučiamas iš karto arba po metų ir daugiau, t.y. Tiesioginis poveikis sveikatai gali pasireikšti greitai - tai gali būti akių, nosies ir gerklės gleivinės dirginimas, galvos skausmas, galvos svaigimas, nuovargis.
Kai kuriais atvejais žmogaus reakcija į teršalus priklauso nuo individualios organizmo būklės, kuri kiekvienu atveju labai skiriasi, nuo amžiaus. Tiesioginis poveikis gali sukelti simptomus, labai panašius į peršalimo ar kitų virusinių ligų, todėl dažnai sunku nustatyti, ar jie susiję su oro užterštumu patalpose.
Tiesioginis poveikis paprastai yra trumpalaikis ir išgydomas, pavyzdžiui, simptomai išnyksta ar praeina, kai asmuo yra toli nuo patalpos, kur galimai yra taršos šaltinis, todėl reikia stengtis nustatyti taršos šaltinius patalpose. Ilgalaikis poveikis sveikatai gali pasireikšti praėjus metams ir daugiau, jis gali labai išsekinti ar net baigtis mirtimi. Todėl būtina nuolat gerinti patalpų oro kokybę namuose, net jei simptomai nepastebimi.
Nors patalpų ore esantys teršalai gali neigiamai atsiliepti sveikatos būklei, tačiau nėra žinoma, kokia teršalų koncentracija ar koks poveikio laikas gali sukelti konkrečias sveikatos problemas. Patalpų oro kokybę gali pabloginti netinkamas lauko oro tiekimas į patalpas, blogos šildymo, vėdinimo ar drėgmės sąlygos.
Taršos koncentraciją patalpoje gali sukelti biologiniai teršalai (tokie kaip pelėsis), degimo metu susidarantys teršalai (anglies monoksidas ar tabako dūmai), cheminiai teršalai (pvz., lakieji organiniai junginiai, radonas), dalelės (dulkės, dulkių erkių alergenai, naminių gyvūnų plaukai ir pleiskanos, kurių, galima rasti tekstilės gaminiuose, ant grindų ir baldų, taip pat žiedadulkės ir kitos neorganinės dalelės).
Žiemos laikotarpiu, o ypač per COVID-19 pandemiją žmonės daugiau nei 85-90 % laiko praleidžia namuose. Tinkamai vėdindami patalpas, ne tik geriau jausimės, būsime darbingesni, bet ir apsisaugosime nuo kvėpavimo takų infekcijų, tokių kaip gripas, COVID-19 infekcija ir kitų užkrečiamųjų ligų.
Patalpų vėdinimas
Vėdinti galima tiek natūraliomis, tiek mechaninėmis priemonėmis arba taikyti abu šiuos būdus kartu. Patalpas vėdinant natūraliai, patariama reguliariai keletą kartų per dieną langus palikti atidarytus bent 10-15 minučių. Rekomenduoja vėdinti intensyviai sukeliant skersvėjį, taip paskatinamas greitesnis oro cirkuliavimas ir vėdinimo intensyvumas. Svarbu reguliariai vėdinti patalpas namuose.
Patalpas reikia vėdinti ne tik vasarą, bet ir žiemą. Geriausia vėdinti intensyviai, bet trumpai, kelis kartus per dieną, ryte ir vakare, sudarant skersvėjį (vėdinti, kai patalpoje nėra žmonių). Tinkamos ventiliacijos ypač reikia vonios kambariuose, rūsiuose ir miegamuosiuose, virtuvėse.
Nerūkyti namuose. Cigarečių dūmuose yra daugiau negu 4 000 cheminių medžiagų, o pasyvus rūkymas susijęs su kvėpavimo takų problemomis, astma, vėžiu ir net staigios kūdikių mirties sindromu. Rūkymas gali sukelti vėžį, kvėpavimo problemas, širdies priepuolius ir insultą.
Dažnai liečiami paviršiai turi būti valomi kaip įmanoma dažniau (mažiausiai kartą per dieną ir, jei įmanoma, dažniau). Šių paviršių pavyzdžiai - durų rankenos, kėdės ir porankiai, stalviršiai, šviesos jungikliai, turėklai, vandens čiaupai, lifto mygtukai ir kt. Atsargiai naudoti buitines chemijos priemones, nes jos gali kenkti sveikatai sukeldamos akių ir viršutinių kvėpavimo takų ligas, pažeisti centrinę nervų sistemą, padidinti vėžio atsiradimo riziką.
Triukšmas ir jo poveikis
Mūsų ausys kasdien sugeria tūkstančius įvairiausių garsų, kurie veikia savijautą, darbingumą, miegą. Triukšmas gali pažeisti klausą, kai garsas yra labai didelis (daugiau nei 140 decibelų). Tokį garso lygį gali sukelti lėktuvų, motociklų motorai, sirenos, ginklų šūviai. Pastebėjote, kad vaikams darosi vis sunkiau susikaupti ir sutelkti dėmesį į vieną užsiėmimą?
Triukšmas įsiterpia į kalbos suvokimą ir neigiamai veikia mokymosi procesą: „Nustatyta, kad dėl triukšmo neįsisavinama apie 25 procentai informacijos. Vaikams dėl triukšmo sutrinka dėmesys bei gebėjimas spręsti iškilusias problemas. Dėl išorinio triukšmo jiems sunkiai sekasi praktinės užduotys, naujų dalykų įsisavinimas, ypač kalbų mokymasis. Išorinis triukšmas chaotiškai veikia ir vaikų vidinį nusiteikimą, lemia neigiamą socialinę elgseną.
Norėdami išsaugoti gerą savijautą ir darbingumą visą dieną, nebūtinai turite užsidaryti ir atsiriboti nuo aplinkinio pasaulio. Normalus, žmogui priimtinas triukšmas, yra toks, kuris netrukdo užmigti, neerzina ir leidžia normaliai dirbti. Nustatyta, kad nakties metu triukšmas nesutrikdo miego, jei garso lygis gyvenamosiose patalpose neviršija 30 dB(A). Tai lapų šnarėjimo sukeliamas garsas ir jo žmogaus ausis beveik negirdi. Gyvenamosiose teritorijose dieną garsas neturi viršyti 55 dB(A) (įprastinės kalbos keliamas triukšmas).
Triukšmo ir išorinio chaoso pasekmes dažniausiai patiria vaikai. Suaugusieji per ilgą laiką pripranta dirbti nemalonius pojūčius sukeliančioje aplinkoje, tačiau vaikams tai ypač sudėtinga. Augdami aplinkoje, kur nuolat rėkiama ir baramasi, vaikai ne tik ugdo netinkamus bendravimo įgūdžius, bet ir dažniau susiduria su sveikatos problemomis.
Sveika mityba
SVEIKA MITYBA - tai organizmo aprūpinimas visomis jam reikalingomis medžiagomis (baltymais, riebalais, angliavandeniais, vitaminais bei mineralais) ir energija idealiam svoriui ir funkcionalumui palaikyti. Pagrindiniai netinkamos mitybos padariniai - antsvoris, nutukimas arba priešingai - organizmo nualinimas, anoreksija. Sveika mityba sumažina riziką susirgti lėtinėmis neinfekcinėmis ligomis.
Vienus organizmas panaudoja ląstelės struktūriniams-funkciniams komponentams sudaryti, kitus - energijai gauti, dar kitus - medžiagų apykaitai reguliuoti. Labai svarbu, kad su maistu gautume visas gyvybiškai būtinas maisto medžiagas, kurių kiekis patenkintų organizmo poreikius. Antraip, dėl mitybos pažeidimų galima susirgti įvairiomis ligomis.
SAIKINGUMAS. ĮVAIRUMAS. SUBALANSUOTUMAS. Valgyti nesūrų maistą. Bendras druskos kiekis maiste neturi būti didesnis kaip 5 g. Sveika mityba yra vienas iš svarbių veiksnių, įtakojančių žmogaus sveikatą. Gyvenimas - tai malonumas, ir maistas čia atlieka svarbų vaidmenį. Sveikata yra pats brangiausias žmogaus turtas, ir juo daugiau sveikų piliečių, juo turtingesnis kraštas.
Didžiausią įtaką žmogui turi paros bioritmai, todėl itin svarbu per darbo dieną dėmesingai stebėti savo sveikatos būklę. Rytą dera pradėti pusryčiais, kuriems tiks visų rūšių košės, vaisiai ir daržovės. O štai riebaus, kaloringo maisto derėtų atsisakyti. Sotūs pusryčiai, suvalgyti po 9 valandos, apsunkina skrandį ir sukelia nuovargio jausmą, nes kaip tik tuo metu skrandis ilsisi. Taip pat šiuo paros metu nereikėtų valgyti saldumynų, nes kai kraujyje padaugėja cukraus, kasa pradeda aktyviai darbuotis, kad jį sumažintų. Širdies veikla ir medžiagų apykaitos procesai sulėtėja, organizmo apsauginės funkcijos susilpnėja.
Žiemos sveikatos mitai
Vaistininkai išskyrė tris žiemos sveikatos mitus, kurie vis dar klaidina ir ką iš tikrųjų reikėtų daryti, kad apsisaugotume nuo ligų ar nušalimų?
Mitas Nr. 1: geriau likti namuose - šaltis sukelia ligas
Atšalus orams daugelis vengia ilgesnių pasivaikščiojimų lauke, bijodami peršalti. Tačiau tikroji grėsmė slypi ne ore, o virusuose. Peršalimo ligas, gripą ir kitas virusines viršutinių kvėpavimo takų infekcijas sukelia ne žema temperatūra ar skersvėjis, o virusai, plintantys oro lašeliniu būdu - kosint, čiaudint ar liečiant užkrėstus paviršius. Nors pats šaltis ligų nesukelia, žiemą sergamumas dažnai išauga.
Tai siejama su tuo, kad daugiau laiko praleidžiame uždarose, prasčiau vėdinamose patalpose, o dėl trumpesnių dienų ir saulės šviesos stokos gali silpnėti organizmo atsparumas. „Aktyvus laikas gryname ore stiprina imunitetą, gerina kraujotaką ir nuotaiką. Vis dėlto žiemą svarbu tinkamai apsirengti - rinktis sluoksniuotą aprangą, saugoti galūnes nuo šalčio, bet ir neperkaisti“, - sako „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Evelina Šeibokaitė.
Ilgiau būnant lauke verta stebėti atviras kūno vietas - nosį, skruostus, ausis, rankų ir kojų pirštus. Odos tirpimas, sustingimas ar spalvos pakitimas gali signalizuoti apie nušalimą. Pajutus tokius požymius svarbu kuo greičiau sugrįžti į šilumą ir šildytis palaipsniui, jokiu būdu netrinti nušalusių vietų ar šildyti jas tiesiai prie karšto šaltinio.
Mitas Nr. 2: be kepurės - iškart liga
Tėvų griežtas „be kepurės iš namų nė žingsnio“ daugeliui įstrigo dar vaikystėje, tačiau kepurė savaime nėra nei stebuklinga apsauga nuo ligų, nei pagrindinė peršalimo priežastis. Svarbiau yra bendras šiluminis komfortas - ar nešąla ausys, ar tinkamai apsiavėte, ar pėdos lieka sausos.
„Daug didesnę įtaką gali turėti drėgna avalynė, plonos pirštinės ar vėjuotas oras, kuris greitai atšaldo kūną. Jei šąla ausys - žinoma, reikia galvos apdangalo. Bet vien dėl to, kad žmogus neužsidės kepurės, jis nesusirgs, tai mitas“, - aiškina vaistininkė Evelina Šeibokaitė.
Šaltis taip pat gali paveikti sąnarius, ypač jei žmogus linkęs į uždegimus ar artritą. Staigus atšalimas, sušlapimas ar ilgai trunkantis buvimas nejudant gali paskatinti skausmus, patinimą ar sustingimą. „Šaltuoju metų laiku sąnariams labai svarbu šiluma ir judėjimas. Padeda šilumą palaikantys drabužiai, trumpi pasivaikščiojimai ar tempimo pratimai. Jei sąnarius ima mausti - galima naudoti šildomuosius tepalus ar kompresus“, - pataria E. Šeibokaitė.
Mitas Nr. 3: nušalti galima tik spaudžiant dideliam šalčiui
Dažna klaida - manyti, kad nušalimai gresia tik esant -20 °C ar žemesnei temperatūrai. Iš tiesų nušalti galima jau esant -2 ar -3 °C, ypač jei kartu pučia vėjas, oras drėgnas, o žmogus ilgai nejudėdamas stovi ar sėdi.
„Žmonės dažnai nepastebi, kaip nušąla - kol jaučiasi tik šaltis ar dilgčiojimas, tai pirmieji signalai. Todėl itin svarbu tinkamai aprengti vaikus ir vyresnio amžiaus žmones bei pasirūpinti, kad kūnas išliktų sausas ir šiltas“, - įspėja vaistininkė. Nušalusią vietą reikėtų šildyti palaipsniui drungname, maždaug 20-37 °C temperatūros vandenyje.
Trinti odą ar šildyti ją tiesiai prie karščio šaltinio pavojinga - galima dar labiau pažeisti audinius. Net jei simptomai atrodo lengvi, jie gali progresuoti: oda tampa nejautri, vėliau gali atsirasti pūslės, žaizdos ar ilgalaikiai nervų pažeidimai. Jei skausmas nepraeina, o nušalimo vieta parausta ar patinsta - būtina kreiptis į sveikatos specialistą.
Minėto vaistinių tinklo vaistininkė priduria, kad nušalimų riziką didina per ankšti arba kraujotaką ribojantys drabužiai - ypač kojinės ir pirštinės. Svarbu rinktis ne tik šiltą, bet ir kvėpuojančią, drėgmės nekaupiančią aprangą, leidžiančią kūnui išlikti sausam.
Ką iš tiesų verta prisiminti šaltą žiemą?
Pasa E. Šeibokaitės, šaltis tikrai nėra priešas. „Jis tampa problema tik tada, kai jį ignoruojame arba neteisingai vertiname. Svarbu atkreipti dėmesį į bendrą šiluminį komfortą, stebėti kūno signalus ir pasirinkti tinkamą aprangą. Net trumpas pasivaikščiojimas gryname ore, judėjimas ir dienos šviesa gali sustiprinti imunitetą, pagerinti nuotaiką ir padėti mėgautis žiema be sveikatos sutrikimų“, - patarė vaistininkė.
Profilaktiniai sveikatos patikrinimai
Visiems žinomas posakis: „Geriau užbėgti ligai už akių, nei ją gydyti." Tačiau realybė yra visai kitokia. Ne taip paprasta rasti laiko įtemptoje dienotvarkėje, kai reikia sparčiai suktis tarp darbo, šeimyninių ir butinių rūpesčių. O dar kai pagalvoji, kad reikės registruotis pas keletą specialistų, gauti siuntimus tyrimams, nerimauti dėl jų rezultatų, laukti eilėse... Negana to, galiausiai dar sužinai, kad vienas ar kitas aparatas, reikalingas sudėtingesniam tyrimui, yra kitoje įstaigoje, o eilės ten - kelios savaitės į priekį... Taigi nuostabi idėja pasirūpinti savo sveikata ir pasitikrinti profilaktiškai virsta neįgyvendinama svajone.
Man asmeniškai buvo atradimas, kad laiko trūkumas ir greitas sveikatos patikrinimas - du visiškai suderinami dalykai. Medicinos diagnostikos ir gydymo centro (toliau - MDGC, Centras) atliekamos sveikatos patikrinimo programos - puikus to įrodymas.
Šiuolaikiški instrumentiniai ir laboratoriniai tyrimai bei protingas darbo organizavimas leidžia tiksliai ir operatyviai nustatyti sveikatos sutrikimus, gydytojai pateikia rekomendacijas ir, jei reikia, skiria gydymą. Centras siūlo daugiau nei 30 sveikatos patikrinimo programų, sudarytų atsižvelgiant į žmogaus amžių ir lytį, sveikatos sutrikimus. Čia po vienu stogu sutelktos pagrindinės medicinos paslaugos, naudojama pažangiausia endoskopinė, kompiuterinės tomografijos, magnetinio rezonanso įranga, dirba 53 sričių gydytojai.
Per metus MDGC apsilanko apie 60 tūkst. pacientų, kurie atvyksta ne tik iš visos Lietuvos, bet ir iš Rusijos, Baltarusijos, Ukrainos, Anglijos, Norvegijos, Vokietijos ir kitų šalių. Užsiregistravusiems iš anksto Centre minimalus sveikatos patikrinimas užtrunka 1,5-2 val., išsamus - iki 4-6 val. Aš pasirinkau vidutinę sveikatos patikrinimo programą, skirtą moterims. Noriu pasidalinti savo įspūdžiais.