„Kuc kuc Kamajuos!“: Šventė, peržengianti miestelio ribas

Net įpratusiam rinkti ir grupuoti informaciją sunku išskirti ryškiausią spalio 12-14 dienomis vykusios 35-os „Kuc Kuc Kamajuos!“ šventės momentą. Ir ne tik dėl renginių gausos. Šiųmetė šventė pasižymėjo vietos žmonių entuziazmu patiems organizuoti renginius ir juose dalyvauti. Štai keletas įsimintinų akcentų:
  • Kamajų jaunimo iniciatyva į sportinių varžybų sąrašą buvo įtrauktos tinklinio varžybos.
  • Birutės ir Virginijaus Dapkų rūpesčiu jų ūkyje, Žeimių kaime, vyko įspūdingas žirgų ir raitelių pasirodymas. Nors šis kaimas visai netoli Kamajų, bet tai bus tas atvejis, kai šventė peržengia miestelio ribas.

Ranką galėjai paspausti talentingai jojikei Adrianai Lomako, pernai metų „Bėk bėk, žirgeli“ savo amžiaus nugalėtojai, paglostyti ponį Rublį, šiai mergaitei Anykščiuose atnešusį pergalę.

Kamajų miestelio žemėlapis Rokiškio rajone

Dėmesys svečiui ir ekonominė nauda

Šiųmetėje „Kuc kuc Kamajuos!“ šventėje ryškiau nei ankstesniais metais pastebėtas dar vienas bruožas, kurio, ko gero, kol kas neakcentuoja ir patys kamajiškiai - tai dėmesys svečiui. Renginys turi tokias gilias tradicijas, jog dalyvių gausa įprastas „kermošius“ pastebimai virsta festivaliu, išsaugančiu ir senas prekybines turgaus, šiemet minėjusio 80-metį, tradicijas, ir patrauklus renginiais, labai gražus koncertais. Vietiniams visa tai leidžia pajusti ekonominės naudos, čia atvykstančių žmonių meilę bei pagarbą Kamajams.

Tokie momentai sureikšmina šventę, skatina pamatyti net tai, kas afišoje nesurašyta - atrasti laiko poeto kunigo Antano Strazdo kapui aplankyti: prieš kelias dienas iki „Kuc kuc Kamajuos!“ atidengta metalinė lentelė. Kaip sakė bendruomenės pirmininkė Jolanta Vygėlienė, didžiulis antkapis lenkišku užrašu pagaliau turi ir mažytį lietuvišką rašytinį šaltinį - svarbiausius A. Kamajų kapinės - šalia Rokiškio kelio, bet su dailininku keliavome į jas pro bažnyčią, pro tą Kamajų dalį, kurią kamajiškiai iš seniausių laikų vadina „davatkynu“ ir kur gyveno J.

Jokūbo Zovės atsiminimai ir Kamajų simbolika

Keliavome pro J. Zovės vaikystės ir paauglystės prisiminimų kaimynus. Būdamas 14-metis Jokūbas paliko Kamajus, bet čia likę gimtas labai gražus jo tėvų, brolių ir seserų namas, į kurį kartkartėmis dailininkas sugrįžta, o per „Kuc kuc Kamajuos!“ - visada. Yra Kamajuose tuščių namų. O kažkieno čia gyventa. Eidami prie A. Strazdo kapo tarsi vartėme J. Zovės knygą „Kamajai. Gyvenimas už Šetekšnos“. Ši miesto dalis, kurią atkerta upė, neturi kito pavadinimo, bet turi savitą keliolikos namų istoriją.

Su dailininku J. Zove atsisveikinome ties įsukimu į jo gatvelę. Aš visai pamiršau jam pasakyti, kad šiemet „Kuc kuc Kamajuos!“ šventei ne tik aikštė pasipuošė 2005 m. jo sukurta Kamajų miestelio vėliava, bet ir mokyklos bibliotekininkės Jolantos Lašienės namas. J. Zovės sukurta Kamajų simbolika kamajiškiams patiko nuo pat jos sukūrimo dienos: ja ženklinami Kamajų Respublikos apdovanojimus lydintys raštai, prekiautojų pasai, suvenyrai…

Štai ir šiemet Kamajų seniūnija prekiavo vėliavomis, atvirukais, magnetukais, Kamajų pinigais - „kamajiniais“ ir „kamajeikomis“, rašikliais, pieštukais, paženklintais strazdeliu. O savo paauglystės miestą ir savo klasės draugą 90-metį V. Antrą šventės dieną į Kamajų Šv.

Muzikiniai pasirodymai ir vietos bendrystė

Choro „Polifonija“ amžius artėja prie 45-erių. Tai 1974 m. chorvedžių Danutės ir Sigito Vaičiulionių suburtas senosios muzikos ansamblis, tų pačių metų gruodžio 31 d. „Polifonija“ - renesanso ir baroko epochų kūriniai, vis dėlto didelis dėmesys skiriamas ir lietuviškos chorinės muzikos sklaidai.

Choras koncertuoja įvairiose pasaulio šalyse; Kamajuose atliko lietuvių liaudies dainų, Jeronimo Kačinsko, Donato Zakaro, Gedimino Kalino, Antono Brucknerio ir kitų kompozitorių kūrinių. Ir keliaujam čia pajusti vietinės bendrystės.

Senas akmeninis Kamajų miestelis savo ypatingomis pažintimis, kurių gijos nutįsusios kitiems nematomais saitais, jau seniai įgavo reikšmingumo bruožą bei pastarajam būdingos paslapties.

Dalios Kerpauskienės gobelenai

Po susitikimo su klasės bičiuliu P. A. Gi nuo Kupiškio iki Kamajų buvo daugybė parodų, keletas - net JAV. Amerikos lietuviai padėjo išleisti puikios poligrafinės kokybės D. Kerpauskienės darbų albumą „Spalva ir žodis“.

Šiuo metu Lietuvoje surengtos trys D. Kerpauskienės parodos - Biržuose, Gelgaudiškyje ir Kamajuose. Čia - 10 didelių darbų, ir tiek pat mažesnių. Jie ypatingos, pasaulyje niekur nenaudojamos technikos: plonyčiai, pačios dažyti reikiamų spalvų siūlai piešiniu dėliojami ant audeklo, daigstomi, susiuvami siuvamąja - nesuvokiamo kruopštumo ir pastabumo darbas.

D. Kerpauskienė 33 metus koloriste dirbo per 3 tūkst. darbuotojų skaičiavusiame Kauno „Šilko“ kombinate. Spalvų prigimtis, jų dermė ir galimybės lydi ją visą gyvenimą, išliko kūryboje, buityje, apdare.

Gobelenų paroda

Kultūrinė renginių įvairovė

Šventinių renginių repertuare - B. Dapkienės tapybos darbų paroda „Nakties darbai“, tarptautinio vaikų tapybos plenero darbų paroda „Kajetono aštuonetuko tiltai“, liturginių rūbų ir reikmenų paroda senoje bažnyčios koplytėlėje. Į savo knygos „Daugiau nei piratė. Skaičių pasakos“ sutiktuves kvietė rašytojos Ieva Kilienė ir Lina Matiukaitė.

Į teatralizuotą programą vaikams „Linksmieji personažai” kvietė Monika, į spektaklį „Keista liga“ - Utenos rajono Kuktiškių saviveiklininkai, į koncertą - pianistė Nijolė Baranauskaitė bei Vaclovo Daunoro mokinė, Kamajuose jau antrą kartą koncertuojanti Zita Martinavičiūtė ir jos mokinys iš Kinijos Yijingas Wu. O renginių karuselė nesiliovė suktis.

Prekybininkai ir pirkėjai

Kaip yra rimti prekybininkai, taip yra ir rimti pirkėjai: atvažiuoja jie į „Kuc kuc Kamajuos!” turgų anksti, apeina seniūnijų kiemelius, perka Kriaunų bitininkų medaus, Jūžintų naminės duonos ir keptinio alaus, Juodupės šakočių, Panemunėlio sūrių… Visko prisipirkę, stoja jie eilėn Kamajų šeimininkių čia pat virtos košės. O jau tada išeina pirkėjas pamaklinėti po visą didžiulį turgų: šiemet į jį susirinko apie 100 prekiautojų.

Šventės reikšmė

Sveikino susirinkusiuosius Seimo narys Raimondas Martinėlis, jo padėkos raštai teko Kamajų Respublikos Prezidentui V. „Arbotinė“, šiemet persikėlusi po stogine, buvo nuolat pilna arbatos gėrėjų.

Vietos radijas žmonėms - ir rengiantiems reportažus, ir jų klausantiesiems - neleidžia pamiršti savo krašto istorijos, skatina domėtis Kamajų ir jo apylinkių žmonėmis bei jų pasiekimais, dalintis prisiminimų, kūrybos pluošteliais. Tikru radijo atradimu tapo literatūros mokytojos Audronės Gabienės dienoraštis.

tags: #zoves #sodyba #numeris