Artūro Zuoko verslo veikla: nuo Užupio griuvėsių iki Ozo parko

Šiame straipsnyje panagrinėsime politiko ir verslininko Artūro Zuoko verslo istorijas, susijusias su nekilnojamuoju turtu Vilniuje, ypač Užupyje ir Ozo parke. Išnagrinėsime sandorius su koncernu „Icor“, žemės nuomos sutartis ir miesto plėtros planus.

Užupio istorija: kaip griuvėsiai virto pelnu

Solidžią sumą A.Zuoko verslui sukrovė apleistas statinių kompleksas Užupio g. 24, prie kurio fotografuotis mėgsta tiek turistai, tiek jaunavedžiai, tiek praeiviai. Iki 2015 m. vidurio didelė dalis šio angelo figūra pažymėto komplekso de facto buvo A.Zuoko nuosavybė. Politiko verslas daug metų čia šeimininkavo kartu su koncernu „Icor“, daugeliui vis dar žinomu ir senuoju pavadinimu - „Rubicon Group“.

Būtent dėl ryšių su šiais verslininkais A.Zuokui praėjusiame dešimtmetyje prilipo „Abonento“ pravardė. Ir būtent „Icor“ iš A.Zuoko verslo perėmė turtą Užupyje, sumokėjusi iš viso 280 tūkst. eurų. Nupirkto turto popieriuje buvo daugiau nei realybėje. Pavyzdžiui, „Icor“ iš A.Zuoko įmonės nupirko skalbyklą, iš kurios likę tik pamatų likučiai. Istoriją paįvairina ir faktas, jog tiek skalbyklą, tiek dar du „Icor“ parduotus nekilnojamojo turto objektus A.Zuoko įmonė anksčiau pirko iš... koncerno „Icor“.

Tik išleido kur kas mažiau nei 280 tūkst. eurų. Patekti į Užupį iš sostinės senamiesčio pusės galima keliais būdais. Vienas jų - pėsčiųjų takas ir laiptai, vedantys nuo Vilnelės. Šis takas jau keletą metų žinomas kaip Jono Meko skersvėjis. Tokio pavadinimo iniciatoriumi prisistato Artūras Zuokas, dar 2010 m. balandį savo rankomis pritvirtinęs lentelę su šiuo pavadinimu ant apleisto pastato Užupyje - savotiškų vartų į J.Meko skersvėjį.

Pasirodo, A.Zuokas tuo metu šeimininkavo savo valdose. Politiko kontroliuojama įmonė „BNA grupė“ jau seniai valdė dalį čia registruotų patalpų. Daugelį patalpų „BNA grupė“ įsigijo tiesiai iš Vilniaus savivaldybės: jų pirkimo sutartys pasirašytos 2001 m., kai A.Zuokas ėjo sostinės mero pareigas. Dalį komplekso - vieną butą, dalį ūkinio pastato ir pastatą, registro dokumentuose įvardytą kaip skalbykla, - „BNA grupė“ įsigijo vos pora savaičių prieš J.Meko skersvėjo krikštą, 2010 m. kovą.

Kaip rodo „BNA grupės“ finansiniai dokumentai, šiam pirkiniui išleista ne daugiau nei 123 tūkst. litų (apie 35 tūkst. eurų). Tokią sumą „BNA grupė“ nurodo 2010 m. išleidusi pastatų ir statinių įsigijimui. Turtą Užupyje A.Zuoko verslas perėmė iš gerai pažįstamų rankų - koncerno „Icor“, kontroliuojamo Andriaus Janukonio, Lino Samuolio ir Gintauto Jaugielavičiaus. Tų pačių žmonių, dėl kurių A.Zuokui prilipo „Abonento“ pravardė. J.Meko skersvėjo apylinkėse A.Zuoko verslas ir „Icor“ kartu šeimininkavo nuo praėjusio dešimtmečio.

Ši kaimynystė baigėsi savotiška turto mainų karusele, kuri nustojo suktis sukraudama solidžią sumą A.Zuoko įmonės sąskaitoje. Praėjus metams po J.Meko skersvėjo atidarymo, politiniai vėjai A.Zuoką atpūtė į jam geriausiai pažįstamas pareigas - jis trečią kartą tapo Vilniaus meru. 2011-2015 m., A.Zuokui valdant Vilnių, J.Meko skersvėjis garsėjo kaip vieta, kur rengiami įvairūs menininkų renginiai.

2014 m. A.Zuoko verslo ir „Icor“ valdomą kompleksą savo kūryba papuošė dailininkas iš Vokietijos. Tai buvo savivaldybės vystomos programos „Dovana Vilniui“ dalis - galbūt vienintelis atvejis, kai A.Zuoko politinė galia susikirto su jo netiesiogiai kontroliuojamu turtu Užupyje. Praėjus keliems mėnesiams po rinkimų, A.Zuoko valdoma „BNA grupė“ nutarė atsisveikinti su visu turtu, kurį turėjo Užupio g. 24: tiek su seniai įgytais objektais, tiek su tais, kuriuos prieš keletą metų nebrangiai nusipirko iš „Icor“.

Turto pirkėju tapo ta pati „Icor“ bendrovė „Movestas“, kuri A.Zuoko įmonei dalį statinių pardavė keleriais metais anksčiau. Tik pardavimo kaina buvo jau kur kas aukštesnė. A.Zuoko valdomos bendrovės dokumentai rodo, kad tais metais iš ilgalaikio turto pardavimo ji uždirbo 280 tūkst. eurų.

Bendrovė „Movestas“, A.Zuoko įmonei atseikėjusi šimtatūkstantinę sumą, dabar turi ir kitą pavadinimą, ir kitą savininką. Šiuo metu ji žinoma kaip „Meno skersvėjis“, o įmonę kontroliuoja „Topo centro“ akcininkas Aurelijus Rusteika. A.Rusteikos verslas šioje vietoje jau suplanavęs vystyti nemenkas statybas. Vilniaus savivaldybės viešinami projekto dokumentai taip pat papildo ir sandorių tarp A.Zuoko verslo bei „Icor“ paveikslą.

Pavyzdžiui, dokumentuose nurodoma, kad skalbykla, kurią A.Zuoko įmonė nusipirko iš „Icor“ ir pardavė koncernui po penkerių metų, faktiškai egzistavo tik popieriuje: iš šio statinio likę tik „suskilę ir nusėdę pamatų fragmentai“.

A.Zuoko pozicija ir įmonės paaiškinimai

Susisiekus su A.Zuoku ir pasiūlius pasikalbėti apie jo verslo buvusias valdas Užupio g. 24, jis nutarė situacijos nekomentuoti. Tačiau A.Zuokas patvirtino, kad pastatai Užupio g. 24 iš jo verslo tikrai buvo nupirkti už 280 tūkst. eurų, teigdamas, kad suma atrodo „panašiai“, bet kas buvo pirkėjas, pašnekovas patikino nežinojęs. A.Zuokas pabrėžia, kad vykstant abiem sandoriams (2010 m. ir 2015 m.) jis nėjo Vilniaus mero pareigų.

Į detalius klausimus apie turto Užupio g. 24 istoriją atsakymus pateikė A.Zuoko bendrovės „BNA grupė“ direktorius Gytis Trinkūnas. Anot jo, ilgą laiką nepavyko sutarti dėl sklypo plėtros su kitų statinių savininkais, t.y. „Icor“ įmone „Movestas“. Pasak jo, 2010 m. susitarti vis dėlto pavyko, esą dėl to ir buvo nupirktos „Icor“ įmonei anksčiau priklausiusios patalpos bei skalbyklos liekanos. Vis dėlto galutinis susitarimas, anot jo, pasiektas nebuvo ir dėl to 2015 m. „BNA grupė“ nutarė apskritai pasitraukti iš šio projekto.

G.Trinkūno vertinimu, 280 tūkst. eurų už parduotą turtą - normali kaina. „BNA grupė“ 2015 m. nusprendė pasitraukti iš šio projekto bei parduoti visą jai priklausantį nekilnojamąjį turtą Užupio g. 24. Šioje teritorijoje visi pastatai buvo prastos būklės ir reikalavo rekonstrukcijos bei perplanavimo, pritaikant juos kitai paskirčiai. Todėl šių pastatų vertė yra ne tik jų būklė, o ypatinga vieta.

Aiškindamas kainos skirtumą, įmonės vadovas pabrėžė, jog sklype buvo investuojama į pėsčiųjų taką, komunikacijas, parengtas rekonstrukcijos projektas. Esą taip turto vertė buvo padidinta. Anot „BNA grupės“ vadovo, įmonės planams sklype vystyti statybas koją kišo ir miesto valdžia. O tiksliau - Artūras Zuokas. Pasak jo, „BNA grupės“ parduotas turtas yra visai šalia Užupio gatvės, kas papildomai pakelia šio turto vertę.

„Icor“ versija: dėl pirkėjo iškeltų sąlygų

Panašią poziciją pateikė ir „Icor“. Esą statybos sklype nepradėtos vykdyti, nes nepavyko sutarti su A.Zuoko verslu dėl projekto vizijos. Anot jo, koncerno įmonė A.Zuoko verslui 2010 m. pardavė tą turtą, kurį laikė pertekliniu. „2015 m. gavome patrauklų pasiūlymą parduoti savo turtą Užupio g. 24, bet tik su sąlyga, kad bus parduoti visi - tiek mūsų, tiek ir „BNA grupės“ nuosavybėje esantys objektai. Pateikėme pasiūlymą „BNA grupei“ ir įsigijome visą šios įmonės sklype valdytą turtą.", - aiškino jis.

Koncerno atstovo žodžiais, galutinei 280 tūkst. eurų kainai įtakos turėjo tiek pagerėjusi nekilnojamojo turto rinkos padėtis, tiek „įvairūs infrastruktūriniai pagerinimai“, kuriuos savo teritorijos dalyje įvykdė A.Zuoko verslas. Tiek „Icor“, tiek „BNA grupė“ pabrėžia, kad faktinę sandorio vertę lėmė ne statiniai, kurių daugeliu atveju beveik nebelikę, o galimybė šioje vietoje vystyti statybas.

Ozo parko istorija: "Hanner" ir sklypo paskirties keblumai

Bene didžiausias stebuklas yra tai, kad už vieną šios Ozo karalystės hektarą, nepaisant visų ribojimų, statytojai noriai kloja dešimt milijonų, nors buvęs Vilniaus meras šiais 60,8 hektarais miesto teritorijos savo vaikystės draugo ir su juo susijusių asmenų įmonėms laikinai naudotis leido už lygiai nulį litų ir tiek pat centų. Taip, kukliais skaičiavimais, sostinė neteko 200 mln.

Vilnietis Artūras Sagidulinas susidūrė su problema įsigydamas butą „Ozo namuose“ Ozo parke. Jis pasirašė nuomos sutartį su teise butą išsipirkti, tačiau notarinės sutarties projekte buvo įrašyta, kad buto paskirtis yra negyvenamosios patalpos. Kilus klausimams, jis išsiaiškino, kad daugiau nei pusė statinio turi būti tokios negyvenamos poilsio patalpos. „Jaučiuosi apgautas. Pareikalavau nutraukti sutartį.", - teigia A.Sagidulinas.

„Hanner“ už hektaro sklypą, kuriame šiuo metu stovi „Ozo namai“, sumokėjo beveik 10 mln. litų. Šis sklypas įsigytas iš buvusio „Rubicon group“ akcininko Arūno Mačiuičio. 2007 m. Vilniuje keitėsi valdžia - A.Zuoką ir jo liberalcentristus rinkimuose nušlavė „tvarkiečiai“. Po taip nesėkmingai susiklosčiusių rinkimų „Rubicon group“ sklypo Ozo g. užstatymo teisę perdavė 25 bendrovėms, iš kurių 11 buvo įsteigtos 2007 m.

Gyvenamųjų daugiabučių parke iš tiesų nėra. Kita sklypo dalis liko Andriaus Janukonio, Lino Samuolio ir Dariaus Leščinsko rankose. Po dešimtmečio visiškai aišku, ko buvo verti verslininkų ir mero pažadai. „Man pačiam buvo didelis siurprizas, kai iš Registrų centro gavome registraciją, kurioje buvo užrašyta, kad tai negyvenamos patalpos. Mano nuomone, tai yra loginė klaida.", - teigia Tomas Pauliukonis, „Hanner“ generalinis direktorius.

Pasak jo, visiems nepatenkintiems pirkėjams bendrovė pasiruošusi grąžinti pinigus. „Galiu sakyti atvirai, kad mes neįvertinome, jog visuomenė keičiasi. Prieš dvejus metus tokių žmonių kaip A.Sagidulinas nebuvo visai, nes niekas nekreipė dėmesio, kad sutartyje parašyta poilsio patalpa. Dabar mes tikrai pakliuvome į situaciją, kuri nėra maloni.", - aiškina Tomas Pauliukonis.

„Hanner“ generalinis direktorius Tomas Pauliukonis patvirtino, kad Ozo parke tenka statyti poilsio namus, nes daugiabučių ten statyti negalima: „To sklypo dalies, kurioje statomės namus, paskirtis yra rekreacinė. Jam taip pat nuostabą kėlė Registrų centro pozicija tokias patalpas priskirti prie negyvenamų. Jis patikino, kad dėl mokesčių ar gyvenamosios vietos deklaravimo gyventojams jokių problemų nėra.

Šio sklypo istorija yra išskirtinė. Daug metų dirba ir teismai, ir prokurorai. Jei nebūtų to šleifo, tai pats logiškiausias dalykas būtų paimti ir pakeisti sklypo paskirtį. Kai savo laiku „Rubiconui“ reikėjo prisidengti, buvo prikurta visokių vizijų, kaip jie stato vandens parką ir kaip šalia atsiras rekreacinė erdvė.

Apibendrinant, A.Zuoko verslo veikla, susijusi su nekilnojamuoju turtu Vilniuje, apima įvairius sandorius, žemės nuomos sutartis ir miesto plėtros planus. Šios istorijos atskleidžia sudėtingus verslo ir politikos ryšius, taip pat kelia klausimų dėl skaidrumo ir atsakomybės.

Pagrindiniai faktai apie Ozo parką:

tags: #zuokas #ozo #sklypa #isnuomojo