Žvėrynas, išsiskiriantis istorija ir kraštovaizdžiu, yra vienas seniausių Vilniaus mikrorajonų, įsikūręs dešiniajame Neries upės krante. Šiandien Žvėrynas vertinamas ne tik dėl savo istorijos, bet ir dėl unikalios vietos: mikrorajonas apsuptas gamtos.
Žvėryno panorama
Žvėryno Istorija
Dabartinėje Žvėryno teritorijoje nuo seno buvo pušynas, iki XIX a. vidurio priklausęs LDK didikams Radviloms. Jie čia buvo įkūrę medžioklės rezervatą, laikė stumbrų, briedžių, stirnų, lapių ir kitų žvėrių. Iš čia ir kilęs vietovės pavadinimas.
Žvėryno gatvės pradėtos formuoti 1896 m. Architektas E. Dombrovskis sudarė pirmąjį Žvėryno išplanavimo projektą. Vietovė suskirstyta stačiakampiais kvartalais.
1900 m. gruodžio 21 d. Vilniaus miesto Dūma nutarė Žvėryną įtraukti į miesto ribas. 1902 m. vasario 12 d. Rusijos imperatorius Nikolajus II patvirtino Žvėryno prijungimą prie Vilniaus miesto ir leido pakeisti 1875 m. konfirmacinį planą. Žvėryno pavadinimą oficialiai pakeitė į Aleksandrijos.
XIX a. pabaigoje-XX a. pradžioje Žvėrynas formavosi kaip kurortinis priemiestis. Čia buvo vandens gydyklų, maudyklų su mineraliniais vandenimis, pirčių. Kursavo arkliais traukiamas tramvajus.
Po Pirmojo pasaulinio karo Žvėryne pradėtos grįsti gatvės, sutvarkytas vandentiekis, kanalizacija, įvesta elektra. Žvėryno gatvėmis važinėjo ne tik autobusai. Prie Vingio parko iki 1957 m. siaurais geležinkelio bėgiais važiavo traukinys.
Sovietmečio pradžioje atsirado tipinių mažaaukščių namų, antroje epochos pusėje - jau ir daugiaaukščių. Vis dėlto tai buvo daroma santūriai ir prestižą rajonas išlaikė.
Atkūrus nepriklausomybę, kai kuriuos sunykusius medinukus pakeitė šiuolaikiniai statiniai, tačiau atsiranda ir senosios architektūros gerbėjų, kurie unikalų medinį paveldą prikelia antram gyvenimui.
Žvėryno Geografija ir Ribos
Žvėryno ribos driekiasi Neries upe, skiriančia jį nuo miesto centro ir Vilkpėdei priklausančio Vingio parko, eina Karoliniškių kraštovaizdžio draustiniu, šiaurėje ribojasi su Šeškinės kalvomis.
Žvėryno vieta Vilniaus žemėlapyje
Žvėryno Architektūra ir Paveldas
Žvėrynas garsėja savo architektūra. Mikrorajonas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą. Čia galima aptikti ne vieną mielą medinuką su autentiškomis architektūrinėmis detalėmis.
Iki 1902 m. buvo tęsiamos kunigaikščių Vitgenšteinų vasaros rezidencijos, vėliau generalgubernatoriaus vilos statybos tradicijos. Visos vilos, vasarnamiai ir užmiesčio restoranai buvo mediniai.
1903-1914 m., istorizmo laikotarpiu, pastatytos užmiesčio rezidencijos ir vasarnamiai turėjo ir europinės kurortinės, ir Rusijos tradicinės architektūros elementų: šveicariškus bokštelius, rusiško stiliaus langų apvadus, kiaurapjūvio ornamentiką (Vytauto g. 27). Kai kur išlikę ir moderno elementų - lenktų formų langelių piešinys ar spalvotų stikliukų verandos vitražai (Vytauto g. 29).
Trečias Žvėryno apstatymo etapas, po Pirmojo pasaulinio karo, pasižymėjo racionalizmo tendencijomis. Medinių pastatų dekoras tapo utilitarus, pastatai savo tūriu, proporcijomis, landų dalijimu vertikaliais segmentais atkartodavo mūrinės konstruktyvizmo architektūros stilių. Dalyje pastatų pastebima romantizmo įtaka. Šio laikotarpio Žvėryne nemažai gyvenamųjų namų buvo statomi dvarelio ar Zakopanės stiliumi (Vykinto g. 15, Kęstučio g., Treniotos g. 25).
Dabar 108 seni Žvėryno gyventojų namai yra vertingas medinės architektūros paveldas.
Žvėryno gatvės:
- Elnių (buv. Olenja)
- Lokių (buv. Medvežja)
- Lūšių (buv. Rysja)
- Stumbrų (buv. Zubrovaja)
- Bebrų (buv. Bobrovaja)
- Kęstučio
- Liubarto
- Birutės
- Vytauto
Religinės Bendruomenės ir Maldos Namai
Vos persikėlus į Žvėryną tiltu nuo Gedimino prospekto, pasitinka iš toli matoma Vilniaus Dievo Motinos ikonos „Ženklas iš dangaus“ cerkvė, vietinių vadinama tiesiog „Znamenskaja“.
Kitas įspūdingas Žvėryno statinys - istorizmo stiliaus Švč. Mergelės Marijos Nekalto Prasidėjimo bažnyčia. Tiesa, pagal originalų planą jos bokštai turėjo būti aukštesni, tačiau pirminio projekto įgyvendinti nepavyko. 1958 m. ji buvo pašventinta ir nepertraukiamai veikia iki šiol.
Netoli kito į Žvėryną vedančio - Liubarto - tilto stovi ypatingi maldos namai. Tai karaimų šventykla - kenesa. Mauritaniško stiliaus maldos namus Žvėryne karaimai pasistatė 1911-1923 m.
Žvėryno Kenesa
Teisinė Apsauga ir Plėtros Iššūkiai
Daliai Žvėryno mikrorajono yra taikoma teisinė apsauga. Kultūros vertybių registre yra registruota kultūros paveldo vietovė - Vilniaus miesto istorinė dalis, vadinama Žvėrynu.
Nors daliai Žvėryno mikrorajono yra taikoma teisinė apsauga, jame gali būti vystomi nekilnojamojo turto projektai.
Vienas tokių yra Paribio gatvėje, kuri patenka į kultūros paveldo objekto - Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos - pozonį. Šiai teritorijai galioja Pasaulinio paveldo objekto Vilniaus istorinio centro apsaugos zonos laikinasis apsaugos reglamentas; Vilniaus senamiesčio nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialusis planas.
Šiaurinio Žvėryno gyventojai, sužinoję apie kaimynystėje nekilnojamojo turto vystymo ir investicijų valdymo bendrovės UAB „Rewo“ planuojamą daugiabučių namų kompleksą „Paribio 12“ ir plačiau juo pasidomėję, iš pradžių tarpusavyje, o vėliau ir viešai ėmė reikšti nerimą.
"Žvėryno vakarai" - geriausioms Tavo istorijoms
UAB „Rewo“ nurodo, kad Paribio gatvėje planuojamame daugiabučių 7 aukštų komplekse numatyta įrengti 330 butų. Pastatų aukštis turėtų būti 29,7 m. V. Janonis tikina, kad Žvėryno bendruomenė jau buvo prašiusi vystytojo sumažinti butų skaičių planuojamame daugiabučių komplekse, o pastatus statyti žemesnius.
Kaip „DELFI būstas“ informavo Vilniaus miesto savivaldybė, UAB „Rewo“ projektas „Paribio 12“ dar nėra patvirtintas. Šių metų sausio 14 dieną vyko Žvėryno gyventojų, daugiabučių kompleksą planuojančios bendrovės atstovų ir sostinės savivaldybės atstovų susitikimas, po kurio vyriausiasis miesto architektas Mindaugas Pakalnis DELFI sakė, kad diskusija buvo konstruktyvi ir labai naudinga.
Adomas Mickevičius ir Vilnius
Vilnius - ypatingas, daugiakultūris, įtraukiantis miestas. Su juo dalį gyvenimo susiejo daugybė žymių Lietuvos ir pasaulio menininkų, rašytojų, visuomenės veikėjų. Apie juos ir jų ryšį su sostine knygoje „Vilniaus vardai“ rašo poetas, publicistas, profesorius Tomas Venclova.
Adomas Mickevičius (Adam Mickiewicz, 1798-1855), lenkų poetas, 1815-1819 m. studijavo Vilniaus universitete. 1822 m. Vilniuje, Juozapo Zavadzkio spaustuvėje, išleido pirmą poezijos knygą, daugiausia baladžių ir romansų, o 1823 m. - antrąją, šioje buvo poetinės dramos Vėlinės (Dziady) II ir IV dalys, taip pat poema Gražina.
Vilniuje yra daug vietų, susijusių su Mickevičiaus gyvenimu: pirmiausia butas, kur jis rašė ir redagavo Gražiną, (dab. Mickevičiaus muziejus).
Adomas Mickevičius ant Ajudaho kalno (dail. V. Vankovičius)
tags: #zveryno #detalusis #planas #zemelapis #uzstatymas