Gyvendami daugiabutyje, visi butų ir kitų patalpų savininkai kartu valdo bendrojo naudojimo objektus - stogą, laiptines, fasadą, inžinerines sistemas ir pan. Tai vadinama bendrąja daline nuosavybe. Administratorius atsako už bendrojo naudojimo objektų priežiūrą, remontą ir tinkamą eksploatavimą. Administratorius rūpinasi pastato priežiūra: reguliariai vertina jo techninę būklę, organizuoja reikalingus remonto darbus, sprendžia techninius ir teisinius klausimus.
Jeigu pastebėjote gedimą savo daugiabutyje (pvz., vandentiekio, šildymo, bendrojo naudojimo elektros ar bendrojo naudojimo patalpose), prašome apie tai pranešti namo administratoriui. Skubiais atvejais (pvz., avarija, apliejimas ir pan.) rekomenduojame kreiptis telefonu, kad galėtume operatyviai išsiųsti specialistus.
Atsakomybės ribos ir fondai
Už įrenginius ir sistemas, esančias butų viduje po skaitiklio ar už radiatoriaus (pvz., čiaupai, vamzdžiai, elektros instaliacija bute, sanitariniai prietaisai), atsako patys butų savininkai. Privalomųjų remonto darbų fondas yra gyventojų sukauptos lėšos, skirtos būtiniems daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų remonto darbams finansuoti. Tikslinių remonto darbų fondas - tai sukauptos lėšos, skirtos tam tikriems (tiksliniams) pastato ar kito nekilnojamojo turto remonto darbams atlikti.
Bendrojo naudojimo objektai ir gyventojų pareigos
Bendrojo naudojimo objektai - bendroji dalinė daugiabučio namo savininkų nuosavybė. Gyventojai privalo:
- Naudotis bendrojo naudojimo objektais pagal jų paskirtį (pvz.
- Imtis skubių priemonių be kitų savininkų sutikimo, jei kyla pavojus ar gresia žala (pvz.
- Apmokėti tik teisėtai patvirtintas išlaidas - t. y.
- Leisti įgaliotiems specialistams patekti į butą ar patalpas, kai reikia remontuoti ar prižiūrėti bendrojo naudojimo inžinerinius tinklus (pvz.
Jeigu name nėra įsteigta bendrija arba nesudaryta jungtinės veiklos sutartis ir gyventojai neišsirenka administratoriaus, tuomet administratorių paskiria savivaldybė. Gyventojai taip pat gali patys išreikšti norą, kad namą administruotų mūsų įmonė ir su šiuo prašymu kreiptis į savivaldybę.
Naujos ir senos statybos namų ypatumai
Daugelis mano, kad naujos statybos daugiabučiai reikalauja mažiau priežiūros nei senos statybos namai. Tačiau tai mitas. Naujos statybos daugiabučiai aprūpinti išmaniosiomis technologijomis - automatizuotais šilumos punktais, priešgaisrinėmis sistemomis, moderniais liftų sprendimais. Jų sistemose dominuoja elektronika ir automatika - sensoriniai jungikliai, išmanios šilumos reguliavimo sistemos. Tai padeda taupyti gyventojų išlaidas, efektyviau vartoti energiją, bet kartu reiškia, kad jų remontas reikalauja daugiau laiko, specialių žinių ir, be abejonės, didesnių sąnaudų.
Dar viena naujų namų priežiūros ypatybė - nuotolinis monitoringas. Kai tik sistemose fiksuojami neatitikimai, mes iškart gauname signalą ir galime operatyviai imtis veiksmų. Monitoringas taip pat pareikalauja papildomų išlaidų, tačiau leidžia užbėgti už akių didesnėms avarijoms, kurios kainuotų gerokai daugiau. Tuo tarpu senesnių daugiabučių priežiūra dažniausiai susijusi su mechanine sistemų priežiūra ir atnaujinimu. Senuose namuose dažniausiai fiksuojame problemas vamzdynuose - nuotekų sistemos, šalto ir karšto vandens tiekimo vamzdžiai yra viena didžiausių avarijų priežasčių.
Ir naujos statybos namuose būtina profilaktika. Elektros skydeliuose kaupiasi dulkės, todėl juos reikia reguliariai valyti, kontaktus prižiūrėti. Naujuose namuose tarp dažniausių gedimų rikiuojasi elektronikos komponentų sutrikimai: sudegusi plokštė ar sugedęs daviklis.
Nors naujų ir senų daugiabučių priežiūros iššūkiai skiriasi, viena taisyklė galioja visiems - pastatų sistemomis būtina rūpintis prevenciškai. Pavyzdžiui, naujuose daugiabučiuose būtina patikrinti vamzdynus: ar po statybų nusėdus gruntui jie neperlinko. Jei nustatomas brokas, kol nepraėjo dešimt metų nuo statybų, galima kreiptis į statytoją dėl defektų ištaisymo.
Nepriklausomai nuo namo amžiaus, jo būklei palaikyti reikalinga reguliari ir profesionali priežiūra. Tiek seni, tiek nauji namai reikalauja dėmesio ir nuolatinės priežiūros, kad jų gyventojai galėtų jaustis saugiai ir komfortiškai. Kiekvienas namas ir jos sistemos tarnaus ilgiau, jei bus tinkamai prižiūrimos profesionalų.
Inžineriniai sprendimai ir komfortas
Komfortiškos, reikalaujančios minimalių išlaikymo sąnaudų ir sveikatą tausojančios patalpos nebesuvokiamos be grindinio šildymo, be rekuperacinės vėdinimo sistemos, tiekiančios šviežią orą, be šilumos siurblio, be apsaugos įrangos ir kitų išmaniųjų sprendinių. Aukso vertas suvokimas, kad namo inžinerinės sistemos nėra lengvai keičiamos kaip statybinės apdailos elementai ir kad sienose ar grindyse užbetonuoti nekokybiški vamzdžiai, padrikai palei sieną ar lubas pritaisyti ar tiesiog palaidai gulintys laidai gali gerokai sumažinti būsto komfortą ir vertę, o vėliau - ir pareikalauti nemenkų papildomų investicijų inžinerinėms sistemoms atnaujinti ar modernizuoti.
Turint galvoje, kad naujame būste įsikuriantys žmonės trokšta gyventi estetiškoje ir patogioje aplinkoje, šie dalykai glaudžiai sujungiami į visumą. Galvojant apie įrengiamą gyvenamąjį plotą, svarbu atsižvelgti į atskirų patalpų funkcijas: miegojimo, valgymo, higienos procedūrų ar įvairių daiktų laikymo.
Dizaineris turi pasirūpinti, kad kartais ne itin daili inžinerinė įranga nekristų į akis, arba, priešingai, apgalvoti, kaip savo detalėmis ji papildytų ar darniai įsilietų į interjerą. Tam pagal suderintą planą paruošiami visi būstui įrengti reikalingi brėžiniai (elektros, santechnikos, vėdinimo ir kt.) - tai padeda išvengti klaidų, užtikrina sklandų darbą ir tikslų medžiagų bei įrangos parinkimą. Dizaineris taip pat gali parinkti prie interjero derančius santechnikos, inžinerinius prietaisus, aksesuarus ir detales.
Inžinerinė būsto dalis ypač reikalauja kruopštumo. Pavyzdžiui, gyvenimo kokybę namuose stipriai sąlygoja patenkantis gaivaus oro kiekis ir tinkama būsto ar atskirų erdvių temperatūra. Tarša gyvenamosiose patalpose gali būti iki 100 kartų didesnė nei lauke: tai dulkės ir alergenai, mikroorganizmai ir grybeliai, degimo produktai, organiniai junginiai, kvapai. Gerai suprojektuota ir sumontuota vėdinimo sistema užtikrina nuolatinę oro cirkuliaciją, keldama minimalų triukšmą.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad esant aukštai lauko oro temperatūrai vėdinimo sistema be oro kondicionavimo negali atvėsinti patalpų, todėl šiame bute buvo įrengtas kondicionierius. Mikroprocesoriumi valdomas kondicionierius gali veikti vėsinimo, šildymo, sausinimo, automatiniu režimais, turi vėdinimo funkciją ir pagalbinį avarinį valdymą. Pasirinktą režimą rodo vidinio bloko priekyje esantis skystųjų kristalų ekranas su LED apšvietimu, o veikimo laikas nustatomas laikmačiu. Valdymas patogus - kondicionierius turi 3 miego režimus, įdiegtos automatinio persikrovimo ir savaiminės diagnostikos funkcijos. Kondicionieriaus šaldymo funkcija efektyviai veikia net esant -15 °C temperatūrai (aktualu serverinėms ir pan.), o šildymo - net -20 °C temperatūrai.
Vidinio bloko ventiliatorius gali veikti 7 greičio padėtimis (tarp jų - itin tyli „Quiet“ ir maksimali „Turbo“), jis automatizuotas optimaliam oro srauto valdymui dviem kryptimis. Oro jonizatorius sumažina ore tvyrančių ir sveikatai kenksmingų dalelių kiekį, elektros iškrova suskaidydamas jų molekules. Jis taip pat suskaldo ore esančias vandens molekules į teigiamus ir neigiamus jonus, o šie neutralizuoja dujinio pavidalo teršalų molekules, kurių yra įprastame ore, naikina nemalonius kvapus. Įrenginys gali pašalinti 90 % bakterijų.
Oro kondicionieriaus sistemose mes įprastai įdiegiame priemones oro valymui nuo dulkių, bakterijų ir kvapų, jo šildymui, sausinimui ir drėkinimui, oro judėjimui, paskirstymui ir automatiniam temperatūros reguliavimui, santykinei drėgmei palaikyti. Klientui pageidaujant montuojame dujų sudėčiai ir jonizavimui reguliuoti skirtus bei distancinio valdymo ir kontrolės prietaisus.
Kurdami namų aplinką dažnai pasikliaujame savo pojūčiais. Garsai, kvapai ir prisilietimai formuoja mūsų vidinį vaizdinių pasaulį, tačiau dažniausiai pasikliaujame vaizdais. Vaizdas - tai šviesos sukurtas rezultatas. Štai kodėl itin svarbus būsto elementas - tinkamai parinktas ir suprojektuotas apšvietimas. Jis gali ne itin jaukias namų erdves transformuoti į harmoningas ir patogias naudoti.
Šviestuvai pagal apšviečiamos zonos lygius skirstomi į tris grupes: tinkamus sėdinčiam, stovinčiam žmogui ir lubinio apšvietimo.
Ši apsaugos sistema skirta mažoms patalpoms. Galimas saugomų zonų skaičius šioje sistemoje svyruoja nuo 4 iki 8. Ji populiari, nes yra labai kompaktiška ir lengvai valdoma. Pasirinktą apsaugos signalizacijos sistemos komplektą galima diegti tiek butuose, tiek mažose pavienėse patalpose. Sumontuota sistema saugo buto perimetrą (langus, lauko ir balkono duris), o kiekviename kambaryje sumontuoti į gyvūnus nereaguojantys judesio davikliai. Įėjimo ar išėjimo per lauko duris laikas gali būti nustatytas nuo 5 sekundžių iki tiek, kiek pageidauja savininkas. O vos atidarius langą, signalizacija iškart suveikia ir siunčia signalą į apsaugos pultą.
tags: #daugiabuciu #vartotoju #sistemos