Praktikoje dažnai pasitaiko atvejų, kai nekilnojamasis turtas priklauso keliems savininkams. Neretai tarp bendraturčių kyla įtampos ir ginčai, kaip tą turtą valdyti ir juo naudotis. Konfliktuojantiems bendraturčiams patiems nusistatyti minėtą naudojimosi turtu tvarką yra sudėtinga, todėl ginčai dažnai persikelia į teismą, kuriame situacija nebūtinai yra išsprendžiama. Pavyzdžiui, kai norima atlikti bendrai naudojamo turto pagerinimus ar perleisti jį, būtina bendraturčių išreikšta valia.
Šiame straipsnyje aptarsime žemės sklypo tvarkos nustatymo tarp bendraturčių teisinius aspektus Lietuvoje, įskaitant žyminį mokestį, ginčų sprendimo būdus ir teismų praktiką. Naudojimosi tvarkos nustatymas bendrojoje dalinėje nuosavybėje leidžia išspręsti ginčus su kitais bendraturčiais dėl bendro turto naudojimo, priežiūros ir išlaikymo. Jei buto, namo ar kito pastato bendraturčiai patys nesusitaria, kaip naudotis bendru turtu, kiek kiekvienas bendraturtis turi prisidėti prie bendro turto priežiūros (pvz., remonto darbų išlaidų paskirstymas) ir išlaikymo (pvz., elektros energijos tiekimo, namo administravimo išlaidų pasidalinimas tarp bendraturčių), bet kuris bendraturtis turi teisę kreiptis į teismą.
Civilinė byla Nr. nagrinėja atsakovės M. D. apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo civilinėje byloje pagal ieškovo K. P. ieškinį atsakovams M. D. dėl žemės sklypo ir jame esančiu turtu tvarkos nustatymo, pagal atsakovės M. D. priešieškinį ieškovui K. P.
Ieškovas kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydamas:
- Panaikinti Palangos miesto savivaldybės 2003 m. birželio 18 d. statybos leidimą Nr. 40, išduotą R. D., kaip neteisėtą.
- Įpareigoti atsakovą R. D. atstatyti nugriauto ūkinio pastato stogo konstrukciją su palėpe ir stogo danga.
- Įpareigoti atsakovą R. D. atstatyti nugriautą 1/2 dalį lauko tualeto stogo konstrukcijos.
- Nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką, kad ieškovas K. P. naudojasi atskirai pirmo aukšto ūkiniu pastato 8,72 kv. m. patalpomis, o likusias patalpas palikti naudotis bendrai.
- Priteisti ieškovui jo turėtas bylinėjimosi išlaidas iš atsakovo R. D.
Atsakovė priešieškiniu prašė pripažinti atsakovei M. D. teisę rekonstruoti ūkinį pastatą pagal 2003 m. projektuotojų parengtą ūkinio pastato rekonstrukcijos projektą be ieškovo K. P. sutikimo ir priteisti bylinėjimosi išlaidas.
Palangos miesto apylinkės teismas 2016 m. kovo 15 d. sprendimu ieškinį tenkino iš dalies, priešieškinį atmetė, t. y. pripažino neteisėtu Palangos miesto savivaldybės 2003 m. birželio 18 d. statybos leidimą Nr. 40, išduotą R. D.; įpareigojo atsakovę M. D. atstatyti ūkinį pastatą į buvusią padėtį.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. D. 2014 m. birželio 19 d. priėmė palikimą po savo vyro atsakovo R. D. mirties, todėl laikytina tinkama atsakove šioje civilinėje byloje. Teismas padarė išvadą, kad atsakovė yra priėmusi palikimą pradėdama turtą faktiškai valdyti ir naudoti: ji gyvena paveldėtame name ir jį išlaiko.
Teismas pažymėjo, kad notariškai patvirtintas tarpusavio susitarimas, kuriuo nustatyta naudojimosi nekilnojamojo daikto dalimis tvarka, privalomas ir tam asmeniui, kuris vėliau įgyja dalį to nekilnojamojo daikto bendrosios nuosavybės teisėmis, jeigu yra registruotas viešame registre. Nagrinėjamu atveju minėta 1973 m. vasario 20 d. notarine mainų sutartimi aptarta naudojimosi ūkiniu pastatu (taip pat ir pastoge) tvarka atskirai viešajame registre neregistruota.
Iš Nekilnojamojo turto registro duomenų nustatyta, kad nuosavybės teisės į ūkinį pastatą R. D. ir ieškovui K. P. įregistruotos lygiomis dalimis, t. y. po 1/2 dalį. Esant tokioms aplinkybėmis, M. D. Pirmosios instancijos teismas pažymėjo, kad 1999 m. vasario 19 d. notariškai patvirtintas susitarimas, sudarytas tarp K. P. (buvusio savininko) ir R. D., nelaikytinas įrodymu sprendžiant dėl statybos leidimo teisėtumo. Teismo vertinimu, 2002 m. rugsėjo 11 d. susitarimo turinys neleidžia daryti išvados, kad ieškovas davė sutikimą R. D. rekonstruoti pastatą savo nuožiūra.
Palangos miesto savivaldybės administracija, išdavusi tokį statybos leidimą, pažeidė STR 1.07.01:2002 "Statybos leidimas" 15.3 punkto (galiojusio statybos leidimo išdavimo metu) reikalavimus, t. y. nebuvo pakankamo pagrindo panaikinti statybos leidimą, todėl R. D. 2003 m. birželio 18 d. išduotas statybos leidimas Nr. 40 naikintinas kaip neteisėtas iš esmės.
Be to, nustatyta, kad ieškovas K. P. apie atsakovui R. D. išduotą statybos leidimą sužinojo tik 2013 m. gegužės mėn. Pirmosios instancijos teismas įpareigojo atsakovę Palangos miesto savivaldybės administraciją kartu su atsakove M. D. atlyginti ieškovo patirtas išlaidas dėl neteisėtos statybos.
Pirmosios instancijos teismas atmetė ieškovo reikalavimą nustatyti naudojimosi ūkiniu pastatu tvarką motyvuodamas tuo, jog pagal ieškovo prašomą nustatyti naudojimosi ūkinio pastato patalpomis tvarką negalima identifikuoti esamų ūkinio pastato patalpų, būsimų pastogės patalpų. Pirmosios instancijos teismas sprendė, kad kadangi šalys yra ūkinio pastato 1/2 dalies bendraturtės ir pagal parengtą projektą numatytas tik vienas įėjimas į mansardą iš atsakovės naudojamos žemės sklypo dalies, nėra sudaromos sąlygos ieškovui laisvai patekti į suprojektuoto ūkinio pastato mansardą, tai pažeidžia ieškovo teises, todėl atsakovės priešieškinį atmetė kaip nepagrįstą.
Atsakovė M. D. pateikė apeliacinį skundą dėl Palangos miesto apylinkės teismo 2016 m. kovo 14 d. sprendimo. Atsakovės pateiktas VĮ Registrų centro raštas patvirtina, kad ieškovas apie statybos leidimą sužinojo 2004 m. rugsėjo 9 d., o ieškinį teismui padarė tik 2013 m. balandžio 29 d.
Apeliantė nurodė, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į K. S. ir J. Ž. 1973 m. vasario 20 d. sudarytą notarinę mainų sutartį, kurioje yra nustatyta, kad K. S. nuolatiniam naudojimuisi suteikiama pusė ūkinio pastato ir visas aukštas. Pirmosios instancijos teismas visiškai nepagrįstai tinkamu sutikimu nelaikė ieškovo 1999 m. vasario 19 d. sutikimo motyvuodamas tik tuo, kad pastarasis sutikimas nebuvo pridėtas prie statybos leidimo dokumentacijos. Toks požiūris yra formalus, nes nagrinėjamoje civilinėje byloje sprendžiant dėl statybos teisėtumo svarbu tai, kad tinkamos formos sutikimas buvo, o ne tai, kur jis buvo pridėtas.
Atsakovės turimoje statybos leidimo dokumentacijoje 1999 m. vasario 19 d. K. P. sutikimas (patvirtintas Palangos m. notaro biuro notarės, registro Nr. ) yra. Pirmosios instancijos teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad gretimų sklypų savininkai L. Ž., D. P. pritarė K. P. 1999 m. vasario 19 d. sutikimui.
Alternatyva Naudojimosi Tvarkos Nustatymui - Turto Atidalijimas
Turto atidalijimas iš bendrosios nuosavybės
Eimanto Čepo nuomone, jau esant konfliktui, susitarti tarpusavyje dėl atidalijimo būdo nepavyks, todėl išeitis viena - kreiptis į teismą. CK nustatyta, kad jeigu nesusitariama dėl atidalijimo būdo, tai pagal bet kurio bendraturčio ieškinį daiktas padalijamas natūra kiek galima be neproporcingos žalos jo paskirčiai. Šiuo būdu įgyvendinus bendraturčio, kaip savininko, teises, pasibaigia jo su kitais bendraturčiais turima bendroji dalinė nuosavybė, o atsidalijęs bendraturtis tampa asmeninės nuosavybės teisės subjektu ir turi teisę atidalytą turtą valdyti, naudoti bei juo disponuoti savo nuožiūra.
Nagrinėjant tokio pobūdžio ginčus prioritetas yra teikiamas turto atidalijimui natūra, t. y. kiekvienas atsiskiria jam priklausančia turto dalį, kuria gali naudotis be apribojimų. Kasacinis teismas yra išaiškinęs, kad, atidalijant daiktą natūra pagal šalių sutartą arba teismo patvirtintą atidalijimo variantą, atskiriamos, atribojamos bendro daikto dalys. Geriausiai bendraturčių nuosavybės teisių įgyvendinimas užtikrinamas, kai bendraturtis visiškai atidalijamas iš bendrosios dalinės nuosavybės, nepaliekant bendrai naudojamų daikto dalių, todėl būtent tokio atidalijimo turi būti siekiama.
Tačiau natūra atskirti turtą ne visada yra realiai įmanoma, pavyzdžiui dėl nedidelės jo dalies, ar dėl to, kad bendrai valdomas turtas, kaip visuma, gali būti naudingiau panaudojamas. Negalint atskirti turto natūra, sprendžiama dėl turto atidalijimo vienam iš bendraturčių sumokant kompensaciją pinigais.
Sprendžiant dėl turto atidalijimo natūra, vienam iš bendraturčių perduodant valdyti visą turtą, o kitam sumokant kompensaciją pinigais, esminis momentas yra tai, būtent kuriam bendraturčiui gali atitekti turtas, o kuriam sumokama kompensacija. Atidalijimo klausimui persikėlus į teismą, ypatingai svarbus momentas yra civiliniuose ginčuose taikomas rungimosi principas, kai galutinis teismo sprendimas iš esmės priklauso nuo to, kokias aplinkybes byloje pavyksta įrodyti šalims.
Padarius išvadą, kad bendrosios dalinės nuosavybės teise valdomą turtą tikslingiau perduoti vienam ar keliems bendraturčiams, taip pat turi būti nuspręsta kokia piniginė kompensacija išmokėtina bendraturčiams, iš kurių atidalijama jiems priklausanti turto dalis, t. y. paprastai tariant, kurie netenka teisių į turtą. Teismų praktikoje nurodoma, jog atidalijimas priteisiant piniginę kompensaciją yra teisėtas ir nepažeidžia bendraturčių teisių tik tuo atveju, kai kompensacija atitinka tikrąją atidalijamos dalies vertę. Paprastai kompensacija pripažįstama teisinga, jeigu ji atitinka daikto dalies rinkos vertę.
Apibendrindamas advokatas pažymi, kad esant situacijai, kai turtas valdomas bendrosios dalinės nuosavybės teise ir bendraturčiai nesutaria dėl tokio turto valdymo aplinkybių, naudojimosi tvarkos turtu nustatymas įprastai galutinai neišsprendžia konfliktinių situacijų, kurios linkusios vis kartotis.
Tokios pačios pozicijos laikomasi ir teismų praktikoje, t. y. „Svarbus aspektas taikant tokį teisinį instrumentą yra tai, kad kito bendraturčio nenoras, jog būtų įvykdytas atidalijimas, nereiškia, kad toks nuosavybės teisės įgyvendinimo būdas negalimas, t. y. Prioritetinis atidalijimo iš bendrosios dalinės nuosavybės taikymas kartu sudaro sąlygas užtikrinti efektyvesnį vieno iš pagrindinių civilinio proceso tikslų - kuo greičiau atkurti teisinę taiką tarp ginčo šalių - įgyvendinimą.
Praktikoje daugeliui nežinant apie tokią galimybę, įprastai tiesiog siekiama nustatyti bendrąja daline nuosavybe valdomo turto naudojimosi tvarką. Kaip jau minėta, pastarasis būdas gali sureguliuoti ginčus trumpuoju periodu, tačiau pagrindas konfliktams ateityje išlieka - bendraturčiai vis tiek lieka priklausomi vienas nuo kito valdant turtą.
Žyminis Mokestis
Kreipiantis į teismą dėl žemės sklypo tvarkos nustatymo, reikia sumokėti žyminį mokestį. Jo dydis priklauso nuo ieškinio pobūdžio ir vertės. Konkretų žyminio mokesčio dydį galima sužinoti teismų interneto svetainėse arba pasikonsultavus su teisininku.
Svarbu: Žyminis mokestis turi būti sumokėtas prieš pateikiant ieškinį teismui, o mokėjimo kvitas pridedamas prie ieškinio.
Pavyzdžiui, civilinėje byloje pagal ieškovų V. T., L. B., I. B., K. T., R. A. ieškinį atsakovei V. M., ieškovui V. T. buvo priteistas 41,00 Eur žyminis mokestis, sumokėtas 2016-02-25 PERLO paslaugos kvitu (CPK 79 str., 80 str., 93 str.).
Kasacinis teismas pažymėjo, kad santuokos nutraukimo byloje reikalavimas dėl turto padalijimo yra kvalifikuojamas kaip atskiras turtinis reikalavimas ir apmokamas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatytas taisykles. Visi kiti neturtinio pobūdžio reikalavimai, kurie patenka į CK 3.59 straipsnyje nustatytų, privalomai spręstinų nutraukiant santuoką klausimų ratą, kvalifikuojami kaip reikalavimas dėl santuokos nutraukimo ir yra apmokami žyminiu mokesčiu kaip vienas neturtinio pobūdžio reikalavimas pagal CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punkto nuostatas.
Kasacinis teismas išaiškino, kad reikalavimas nustatyti dalyvavimo auklėjant vaikus ir nepilnamečių vaikų bendravimo su skyrium gyvenančiu tėvu (motina) tvarką yra neatskiriamai susijęs su santuokos nutraukimu, todėl kai toks reikalavimas reiškiamas santuokos nutraukimo byloje, jis atskirai žyminiu mokesčiu neapmokestinamas.
Alternatyvūs Ginčų Sprendimo Būdai
Prieš kreipiantis į teismą, rekomenduojama išbandyti alternatyvius ginčų sprendimo būdus, tokius kaip:
- Derybos su bendraturčiais.
- Mediacija (tarpininkavimas).
- Arbitražas.
Šie būdai gali padėti rasti abiem pusėms priimtiną sprendimą greičiau ir pigiau nei teismo procesas.
Teisinė Pagalba
Jei kilo ginčų su bendraturčiu dėl turto naudojimo, išlaikymo ar priežiūros, rekomenduojama kreiptis į teisininką. Advokatas gali padėti:
- Įvertinti situaciją ir teisinius argumentus.
- Parengti reikiamus dokumentus (ieškinį, priešieškinį, apeliacinį skundą ir kt.).
- Atstovauti teisme.
Turto Atidalijimas ir Sugyventiniai
Atsakant trumpai, pagal Lietuvos Respublikos įstatymus sugyventinių turtiniai santykiai nėra prilyginami sutuoktinių turtiniams santykiams. Tačiau sugyventinė(-is) turi galimybę kreiptis į teismą ir įrodinėti, jog prisidėjo arba finansiškai, arba savo darbu įsigyjant ar pagerinant konkretų turtą arba prisidėjo prie bendros sugyventinių buities gerinimo (rūpinosi vaikais, namų butinimi), mokesčių mokėjimo, kartu tvarkė ūkį (pagrindiniai įrodymai būtų parduotuvių čekiai, bankiniai pavedimai, kvitai už apmokėtas komunalines sąskaitas, liudytojai, patvirtinantys, kad sugyventiniai nuolat gyveno kartu ir pan.).
Teismų praktikoje pripažįstama, kad nesusituokusių asmenų gyvenimas drauge, ūkio tvarkymas kartu, bendro turto kūrimas asmeninėmis lėšomis ir bendru jų pačių darbu teismui gali būti pakankamas pagrindas pripažinti buvus asmenų susitarimą dėl jungtinės veiklos (partnerystės) sukuriant bendrąją dalinę nuosavybę. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje taip pat pripažįstama, kad bendroji nuosavybė kuriama ne tik dalyvių piniginiais įnašais, t. y. asmeninėmis santaupomis ar kitomis pajamomis, pvz., paskolomis, dovanotomis lėšomis ir pan., bet ir dalyvaujant savo darbu.
Bylose dėl sugyventinių bendrai įgyto turto padalijimo paprastai nustatinėjamos tokios aplinkybės: ar asmenys gyveno kartu ir turėjo tarpusavio santykius, artimus šeiminiams (t. y. vedė bendrą ūkį), susilaukė vaikų, gerino gyvenimo sąlygas (remontavo būstą), rūpinosi bendra buitimi ir poilsiu, turto išlaikymu. Šios aplinkybės leidžia daryti išvadą apie tai, kad šalys buvo sutarusios dėl jungtinės veiklos. Prie sugyventinių materialinės gerovės kiekvienas prisideda finansiškai pagal išgales ir savo darbu. Tokiu atveju yra sukuriama bendroji dalinė nuosavybė.
Minėta, kad dalyvavimas savo darbu jungtinės veiklos sutartimi sulygtam tikslui pasiekti suprantamas ne tik kaip tiesioginis dalyvavimas kuriant (rekonstruojant) daiktą kaip nuosavybės objektą.
tags: #zyminis #mokestis #ieskinys #turto #atidalijimo