Nuo 20 a. 7 dešimtmečio vis populiaresnės tampa lengvosios atletikos varžybos patalpose (maniežuose). Šiame straipsnyje apžvelgsime pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionato istoriją ir Lietuvos sportininkų pasiekimus.
Dauguma lengvosios atletikos treniruočių ir varžybų gali vykti uždarose patalpose (lengvosios atletikos manieže), tačiau pavasarį ir vasarą paprastai organizuojama lauke (pvz., stadionuose). Maniežo arba uždarų patalpų stadionas lengvojoje atletikoje nuo lauko stadiono skiriasi specialiais 60 m bėgimo takeliais. Tokios trumpos distancijos bėgikai išvysto didelį greitį, bet neturi laiko sustoti, todėl už bėgimo takelių turi būti įrengta speciali minkšta dalis, jog atletai galėtų į ją lengvai atsitrenkti ir sustoti.
Pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas
Pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas - tai puiki galimybė sportininkams iš viso pasaulio susirungti ir parodyti savo talentą. Šios varžybos yra svarbi sporto šventė, kuria domisi daugybė jaunų žmonių, siekiančių aukščiausių rezultatų.
Loretos Kančytės komentaras po pasaulio čempionato maratono
Šiame čempionate apima 47 olimpines rungtis. Klasikinės rungtys, kurios įtrauktos į olimpinių žaidynių programą:
- Vyrams - 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas (42 km 195 m bėgimas), 110 ir 400 m kliūtinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafečių 4 × 100 ir 4 × 400 m bėgimas, šuoliai: į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, dešimtkovė, 20, 50 km sportinis ėjimas.
- Moterims - 100, 200, 400, 800, 1500, 5000, 10 000 m bėgimas, maratonas, 100 ir 400 m kliūtinis bėgimas, 3000 m kliūtinis bėgimas, estafečių 4 × 100 ir 4 × 400 m bėgimas, šuoliai: į aukštį, į tolį, su kartimi, trišuolis, rutulio stūmimas, disko, ieties, kūjo metimas, septynkovė, 20 km sportinis ėjimas.
Labai populiari bėgimo rungtis - krosas.
Lietuvos lengvosios atletikos istorija
Pradėta kultivuoti 1919 Kaune, Vytauto parke. 1919 07 13 įvyko pirmos parodomosios varžybos (arba tiksliau - parodomoji treniruotė). 1921 Kaune surengtas I Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas (13 rungčių; dalyvavo tik vyrai). Ši data ir laikoma lengvosios atletikos pradžia Lietuvoje.
Nuo 1926 lengvąją atletiką pradėjo kultivuoti Lietuvos gimnastikos ir sporto federacija (įkurta 1922). Ji įsteigė skyrius su lengvosios atletikos sekcijomis Šiauliuose, Panevėžyje, Marijampolėje, Ukmergėje, kasmet rengdavo sporto šventes su lengvosios atletikos varžybomis.
1956 Melburno olimpinėse žaidynėse dalyvavo A. Mikėnas (20 km sportinio ėjimo sidabro medalis) ir J. Pipynė (1957 jis tapo tarptautinių jaunimo žaidynių nugalėtoju).
Pasaulio rekordus gerino: A. Ambrazienė (400 m kliūtinis bėgimas, 1983), V. Bardauskienė du kartus (šuolis į tolį, 1978), Vladimiras Dudinas (3000 m kliūtinis bėgimas, 1969), B. Kalėdienė (ieties metimas, 1958; pirmasis lietuvių pasaulio rekordas).
Nuo 1928 olimpinėse žaidynėse iškovoti olimpiniai medaliai: aukso - R. Valiulis (4 × 400 m bėgimas, 1980), R. Ubartas (diskas, 1992), V. Alekna (diskas, 2000 ir 2004); sidabro - A. Mikėnas (20 km sportinis ėjimas, 1956), N. Sabaitė-Razienė (800 m bėgimas, 1972), L. Baikauskaitė (1500 m bėgimas, 1988), R. Ubartas (diskas, 1988), A. Skujytė (septynkovė, 2004); bronzos - B. Kalėdienė (ietis, 1960), V. Alekna (diskas, 2008), A. Skujytė (septynkovė, 2012).
Pasaulio kroso čempionate Aleksandras Antipovas 1978 12,3 km laimėjo sidabro, 1979 12 km - bronzos medalį.
Lietuvos pasirodymas 2012 m. Pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionate Stambule
Kovo 9-11 dienomis Turkijos sostinėje Stambule vyko pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionatas, kuriame geriausiai istorijoje pasirodė Lietuvos penkių sportininkų rinktinė. Šiemet keturioliktajame „IAAF World Indoor Championships“ turnyre pasiektas rekordas - dar niekada analogiškose žaidynėse nedalyvavo net 683 atletai iš 172-iejų pasaulio šalių. Varžybos buvo nepaprastai sėkmingos ir lietuvių atletams. Praktiškai visi jie gerokai pranoko lūkesčius ir parodė geriausias savo puses.
Pasiekti trys Lietuvos rekordai (A. Skujytė ir S. Tamošaitytė), pagerintas vienas asmeninis rekordas (L. Grinčikaitė) bei pakartotas asmeninis rekordas (A. Palšytė).
Medalių įskaitoje Lietuvos komanda, laimėjusi bronzos medalį, pasidalino 25-28 vietas su Kuba, Lenkija ir Trinidadu-Tobagu. Pagal taškus už 1-8 vietas Lietuvos rinktinė užėmė 22 vietą (iki šiol aukščiau 37 vietos nebuvo pakilusi).
Rezultatai:
- A. Skujytė ( 3 vieta, 4802 taškai. LR)
- S. Tamošaitytė (4 v., 8,03 sek., LR)
- A. Palšytė (9 v., 1,92 m)
- R. Sakalauskas (9 v., 6,69 sek.)
- L. Grinčikaitė (12 v., 7,26 sek.)
Kryptingą darbą bei rimtas pastangas vainikavo stiprūs pasiekimai - daugiakovininkės Austros Skujytės bronzos medalis bei barjerininkės Sonatos Tamošaitytės ketvirtoji vieta pasaulyje. Ir nors sportininkai tai vertina kaip savotišką žvalgybą prieš Londono olimpines žaidynes, nuvertinti jų pasiekimų nereiktų - jau seniai Lietuvos lengvaatlečių rinktinė taip nenustebino šalies sporto gerbėjų.
Daugiausiai titulų šiose pirmenybėse kaip ir tikėtąsi iškovojo JAV atletai. Jie susižėrė 9 iš 26 aukso medalių komplektų ir iškovojo 17 medalių iš 79 (9 aukso, 3 sidabro ir 5 bronzos). Antroje vietoje medalių lentelėje atiteko Didžiajai Britanijai, kuri po kelių mėnesių viso pasaulio geriausių sportininkų laukia olimpinėse žaidynėse Londone.
Britai Stambule iškovojo 9 medalius (3 aukso, 2 sidabro ir 4 bronzos). Trečią vietą užėmė Etiopija su dviem aukso, vienu sidabro ir dviem bronzos apdovanojimais. Neįprastoje sau penktoje vietoje liko Rusija su vienu aukso, trim sidabro ir šešiais bronzos medaliais, o 15-oje - vos du vicečempionų titulus iškovoję vokiečiai. Šis čempionatas Lietuvai buvo pats sėkmingiausią per visą šių čempionatų istoriją.
2012 m. pasaulio uždarų patalpų lengvosios atletikos čempionato medalių įskaitos lyderiai:
| Vieta | Šalis | Auksas | Sidabras | Bronza | Iš viso |
|---|---|---|---|---|---|
| 1 | JAV | 9 | 3 | 5 | 17 |
| 2 | Didžioji Britanija | 3 | 2 | 4 | 9 |
| 3 | Etiopija | 2 | 1 | 2 | 5 |
| 4 | Rusija | 1 | 3 | 6 | 10 |
| 15 | Vokietija | 0 | 2 | 0 | 2 |
| 25-28 | Lietuva | 0 | 0 | 1 | 1 |
Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas
Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas - tai seniausias sporto renginys Lietuvoje, turintis gilias tradicijas ir svarbų vaidmenį šalies sporto istorijoje. Nuo pat pirmojo čempionato 1921 m. iki šių dienų, šis renginys išugdė daugybę talentingų sportininkų, garsinančių Lietuvą tarptautinėje arenoje. Šiame straipsnyje panagrinėsime čempionato istoriją, raidą, svarbiausius įvykius ir šiuolaikines tendencijas.
Istorijos Pradžia: Pirmasis Lietuvos Lengvosios Atletikos Čempionatas
Pirmasis Lietuvos lengvosios atletikos čempionatas įvyko 1921 m. liepos 30 d. Kaune, Žaliakalnyje, ant Vytauto kalno. Ši vieta yra ypatingai svarbi Lietuvos sportui, nes būtent čia vėliau buvo įrengtas S. Dariaus ir S. Girėno stadionas (1925 m.) ir pastatyta pirmoji krepšiniui skirta salė - Kauno sporto halė (1939 m.).
Čempionatas truko dvi dienas - liepos 30-31 d. Jo organizatore tapo tais pačiais metais įkurta Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF). Iki šių dienų LLAF prižiūri šalies lengvosios atletikos veiklą, fiksuoja nacionalinius rekordus, rengia Lietuvos lengvosios atletikos čempionatus bei LLAF taurės varžybas.
Dalyviai ir Rungtys
Pirmojo čempionato varžybose galėjo dalyvauti tik vyrai. Moterų varžybos pradėtos rengti metais vėliau - 1922-aisiais. Čempionate varžėsi sportininkai iš Kauno sporto klubo (KSK) ir Kauno vokiečių sporto klubo. Pastarieji buvo laikomi čempionato favoritais. Taip pat dalyvavo Šaulių sąjungos, žydų sporto klubo „Makabi“, Karo mokyklos sportininkai bei keletas užsienio svečių. Iš viso buvo maždaug 30 dalyvių.
Varžybų dalyviai buvo suskirstyti į dvi grupes - senjorų ir jaunųjų (juniorų).
Pirmieji Čempionai ir Žiūrovų Susidomėjimas
Pirmaisiais Lietuvos lengvosios atletikos čempionais tapo Steponas Garbačiauskas, Egonas Fersteris, Leonas Juozapaitis, Kęstutis Bulota, Ignas Teišerskis, Vytautas Vokietaitis. Čempionate dalyvavo ir lakūnas bei daugelio sporto šakų pradininkas Lietuvoje Steponas Darius. Jis varžėsi ieties metimo rungtyje ir iškovojo sidabrą.
Į sporto šventę buvo susirinkę daug žiūrovų, tarp jų - politikų, visuomeninių organizacijų atstovų, žurnalistų ir t. t. Čempionatą stebėję žiūrovai susipažino su įvairiomis sporto šakomis, o tai padėjo skleisti žinią apie sportą bei jo naudą sveikatai.
Renginio vedėju buvo Lietuvos telegramų agentūros (ELTA) steigėjas dr. Juozas Eretas. To meto spauda rašė: „Jis buvo tos šventės siela.“ (Pirmoji Sporto Šventė, Trimitas, 1921 m. Nr. 31 (51), p. 24)
Tradicijos Gimimas ir Tęstinumas
Būtent pirmasis čempionatas padėjo pagrindus tradicijai kasmet organizuoti Lietuvos lengvosios atletikos čempionatą, kuris iki šių dienų vyksta įvairiuose Lietuvos miestuose. Šis renginys tapo neatsiejama Lietuvos sporto kalendoriaus dalimi, pritraukiančia tiek sportininkus, tiek žiūrovus.
Lietuvos Lengvosios Atletikos Federacijos (LLAF) vaidmuo
Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF), įkurta 1921 m., atlieka pagrindinį vaidmenį prižiūrint ir plėtojant lengvąją atletiką Lietuvoje:
- Šalies lengvosios atletikos veiklos priežiūra: LLAF užtikrina, kad visos varžybos ir treniruotės atitiktų tarptautinius standartus.
- Nacionalinių rekordų fiksavimas: Federacija oficialiai registruoja ir pripažįsta naujus Lietuvos lengvosios atletikos rekordus.
- Lietuvos lengvosios atletikos čempionatų rengimas: LLAF organizuoja pagrindinį šalies lengvosios atletikos renginį - Lietuvos čempionatą.
- LLAF taurės varžybų organizavimas: Federacija taip pat rengia LLAF taurės varžybas, kurios suteikia galimybę sportininkams varžytis ir tobulėti.
Lietuvos Lengvaatlečių Pasiekimai Pasaulio Čempionatuose
Lietuvos lengvaatlečiai yra pasiekę reikšmingų rezultatų pasaulio čempionatuose. Iki šiol jie yra iškovoję tris aukso, penkis sidabro ir tris bronzos medalius. Šie pasiekimai rodo Lietuvos lengvosios atletikos stiprumą ir sportininkų atsidavimą.
2025 m. pasaulio lengvosios atletikos čempionatas vyko Tokijuje (Japonija). Lietuvai atstovavo 11 lengvaatlečių rinktinė, kurią sudarė:
- Gediminas Truskauskas (200 m, 47 vieta)
- Gabija Galvydytė (800 m - 12 vieta, 1500 m - 15 vieta)
- Juozas Baikštys (šuolis į aukštį, 22 vieta)
- Dovilė Kilty (trišuolis, 13 vieta)
- Beatričė Juškevičiūtė (septynkovė, 14 vieta)
- Edis Matusevičius (ieties metimas, 13 vieta)
- Liveta Jasiūnaitė (ieties metimas, 20 vieta)
- Ieva Gumbs (disko metimas, 22 vieta)
- Martynas Alekna (disko metimas, 7 vieta)
- Andrius Gudžius (disko metimas, 6 vieta)
- Mykolas Alekna (disko metimas, 2 vieta)
Šis dalyvavimas pasaulio čempionate rodo Lietuvos lengvosios atletikos konkurencingumą ir siekį tobulėti.
Svarbūs Įvykiai ir Varžybos
Be Lietuvos lengvosios atletikos čempionato, Lietuvoje vyksta ir kitos svarbios lengvosios atletikos varžybos, tokios kaip:
- Panevėžio jaunučių, jaunių ir jaunimo Kalėdinės varžybos
- LSU studentų atviras žiemos čempionatas
- Z.Šveikausko ir A.Stanislovaičio taurėms laimėti
- Panevėžio sporto centro vaikų kalėdinės varžybos
- SK „Nemunas” 1000 m bėgimo taurės varžybos
- Lietuvos vaikų ir jaunučių, Šiaulių jaunių daugiakovių taurės varžybos
- LLAF taurės šuolių su kartimi varžybos
- Šiaulių vaikų (2014-2015 m., 2016 m. ir jaun.) kalėdinės varžybos
- Atviros Klaipėdos LAM sezono atidarymo varžybos
- Kalėdinės sportinio ėjimo varžybos „Kėdainiai 2026”
- Šiaulių miesto atviros sprinto varžybos
- Tarptautinės varžybos „Maniežo taurė”
- Sostinės sporto centro jaunių kvalifikacinės varžybos
- Šiaulių miesto ir rajono taurės varžybos „Visu greičiu pirmyn !”
- Kauno SM „Startas” vaikų (2015-2017 m.) dvikovių čempionatas
- XXIV bėgimas dr. Jonui Basanavičiui atminti
- Atviros Klaipėdos LAM vaikų varžybos
- Kauno SM „Startas” vaikų (2013-2014 m.) dvikovių čempionatas
- Vilniaus miesto taurės varžybos
- Klaipėdos LAM vaikų (2015 m.) varžybos
Pasaulio Čempionatų Istorija ir Ateitis
Pasaulio lengvosios atletikos čempionatai vyksta kas dvejus metus. Pirmasis čempionatas buvo surengtas 1983 m. Helsinkyje (Suomija). Artimiausias pasaulio čempionatas vyks 2027 m. rugsėjo 11-19 d. Pekine.
Žymūs Lietuvos lengvaatlečių pasiekimai ir rekordai
Lietuvos trišuolininkei Dianai Zagainovai besibaigiantys 2019 metai buvo geriausi karjeroje. Ji triumfavo Europos jaunimo (iki 23 metų) čempionate ir pagerino Lietuvos rekordą (14 m 43 cm). Vis dėlto vyšnaitės ant torto uždėti nepavyko - pasaulio čempionate ji liko toli nuo savo geriausių rezultatų ir užėmė 22-ąją vietą.
Disko metikui Mykolui Aleknai pavyko pagerinti ilgametį pasaulio lengvosios atletikos rekordą, kai diskas skriejo 74,35 metro. Tai buvo seniausias, net 38 metus gyvavęs, vyrų lengvosios atletikos rekordas.
Šiuo metu A. Sorokinas yra 7 skirtingų pasaulio rekordų savininkas, iš viso pasaulio rekordus jis jau yra pasiekęs 9 kartus. Tiesa, dalis šių rekordų yra tarpiniai rezultatai, užfiksuoti per ilgesnes varžybas.
Rūta Meilutytė - viena iš dviejų Lietuvos plaukikių, kada nors gerinusių pasaulio rekordą. Europos plaukimo čempionate 25 metrų baseine Rūta pelnė sidabro medalį, o pasaulio čempionate 50 m baseine ketvirtą kartą iš eilės tapo pasaulio čempione. Šis pasiekimas įtvirtino ją tarp vos kelių plaukikių pasaulyje, sugebėjusių laimėti pasaulio čempionės titulą kelis metus iš eilės.
1983 m. birželio 11 dieną tuomet 28-erių A. Ambrazienė varžybose Maskvoje atstumą nubėgo per 54,02 sek. Tų pačių metų rugpjūčio 10 d. lietuvė pasaulio čempionate iškovojo sidabrą, finale bėgusi vos 0,03 sek. Lietuvės rekordas laikėsi metus. Beje Lietuvoje A. Ambrazienės rekordo niekas nėra pagerinęs iki šių dienų ir tai yra seniausias olimpinės lengvosios atletikos rungties Lietuvos rekordas.
1969 m. rugpjūčio 19 d. jis šią rungtį įveikė per 8:22,2 min., ankstesnį rekordą (2:24,2 min) pagerindamas dviem sekundėmis. V. Dudino rezultatas tiems laikams buvo tikrai įspūdingas ir būtų gana solidus net ir dabar. Pats seniausias šio sąrašo rekordas priklauso Birutei Kalėdienei.
tags: #pasaulio #uzdaru #patalpu #lengvosios #atletikos #cempionatas