Zyplių dvaras - vienas įspūdingiausių neobarokinio stiliaus dvarų ansamblių Lietuvoje, įsikūręs Šakių rajone, šalia Lukšių miestelio. XIX a. vid. įkurtą Zyplių dvaro ansamblį sudaro 11 išlikusių pastatų, apsuptų vieno iš didžiausių parkų su berlyninių tuopų, liepų ir skroblų alėjomis Lietuvoje. Čia kuriama ypatinga kultūrinė erdvė pažintinei, tiriamajai, švietėjiškai veiklai.
Dvaro istorija siekia XIX a. pradžią, kai šias žemes valdė Napoleono maršalas, kunigaikštis Juozapas Poniatovskis. Lietuvos istorijos mastais matuojant, Zyplių dvaras yra "jaunas", nes dvaro istorija nesiekia nė 200 metų.
Dabartinio Zyplių dvaro istorija prasideda nuo Senųjų Zyplių - dvarelio, nuo 1806 m. 1807 m. Prancūzijos imperatorius Napoleonas senąjį Zyplių dvarą padovanojo vienam iš savo maršalų kunigaikščiui Juozapui Poniatovskiui. Kai 1813 m. Marija Teresė Tiškevičienė netrukus Zyplius pardavė Polocko gubernijos dvarininkui Jonui Bartkovskiu. Pastarasis šalia Lukšių, Palankių kaime, įkūrė dvarą ir pavadino Naujaisiais Zypliais.
Apie 1845 metus čia iškilo pirmieji rūmai. Čia 1845-1855 m. buvo pastatyti vienaukščiai, kuklūs, mūriniai, klasicistinio stiliaus dvaro rūmai, kurie dar ir šiandien stovi įkomponuoti centrinėje pastato dalyje, dvi simetriškai rūmų atžvilgiu išsidėsčiusios oficinos, virtuvė, mediniai ūkiniai pastatai. 1855 m. Jonas Bartkovskis netikėtai mirė, palaidotas Lukšių kapinėse. Po netikėtos Jono Bartkovskio mirties Zyplių dvarą nuo 1855 m. valdė jo podukra Joana Wolfers-Kučinskienė. Vėliau Zyplių dvaras atiteko jos dukrai Liudvikai Ostrovskajai.
Valdant grafui Tomui Potockiui XIX - XX a. sandūroje rūmai buvo perstatyti ir tapo puošnesni, įgavo originalių neobaroko formų. Jam įsikūrus dvarą nusiaubė gaisras. Užsiliepsnojus garo mašinai, sudegė visi mediniai statiniai. Vietoj sudegusių buvo pastatyti nauji akmeniniai-plytiniai ūkiniai pastatai. Grafai nuolat dvare negyveno. Šeimininkas atvykdavo dažniau, o grafienė su trimis dukromis, Pelagija, Irena ir Konstancija, čia lankydavosi vasaromis.
Grafas Tomas Potockis buvo menamas kaip lietuvybės mylėtojas: dalyvavo "Žiburio" ir "Žagrės" draugijų veikloje, rėmė lietuviškų mokyklų ir senelių prieglaudos steigimą, pats mokėsi lietuvių kalbos, buvo aktyvus Suvalkų žemės draugijos organizatorius ir vadovas, išleido ūkininkavimo patarimų brošiūras lenkų ir lietuvių kalbomis, bendravo su dailininkais, pats tapė, rašė dramos kūrinius.
Nuo 1900 metų buvo vienas iš Suvalkų žemės draugijos organizatorių ir vadovų, leido ūkininkavimo patarimų brošiūras lenkų ir lietuvių kalbomis, pirmasis buvusios Lietuvos-Lenkijos valstybės žemėse prie Varšuvos įkūrė daržovių konservų fabriką, gyvavusį iki karo. Bendravo su dailininkais, pats mėgo tapyti, laisvalaikiu rašė dramos kūrinius. Pagal jo scenarijų Varšuvoje net buvo statomas spektaklis, kurio premjeros grafas neišvydo, mat netikėtai mirė. Grafo Tomo Potockio dėka 1904 m. iš Pelenių kaimo kilęs Vincas Grybas pasirinko menininko kelią. Pastebėjęs vaiko sugebėjimą drožinėti ir lipdyti, T. Potockis būsimąjį skulptorių išsiuntė į Varšuvą pas savo gimines. Varšuvoje V.
Zyplių dvaro pastatai
Patį Zyplių dvaro ansamblį sudaro pastatų grupė: rūmai, dvi oficinos, virtuvė, karvidė, arklidė, tvartas, svirnas, ratinė, kumetynas, šunidė. Iki šių dienų išliko net 11 autentiškų ansamblio pastatų: puošnūs centriniai rūmai, virtuvė, dvi oficinos, amatininkų namas, vežiminė, arklidė, karvidė, du svirnai ir šunidė. J. Zyplių dvaro ansamblį sudaro vienuolikos pastatų grupė.
- Zyplių dvaro rūmai - tarsi sulipdytas kelių dvaro savininkų palikimas. XIX amžiaus viduryje Polocko gubernijos dvarininkas Jonas Bartkovskis pastatė vieno aukšto klasicistinius dvaro rūmus. Jie dabar stovi įkomponuoti vidurinėje pastato dalyje. Originalių neobaroko formų dvaro rūmai įgavo dvarą grąžinant jau kitam savininkui, grafui Tomui Potockiui.
- Zyplių dvaro oficinos - dvi Zyplių dvaro oficinos pastatytos simetriškai dvaro rūmams. Jos priskiriamos reprezentacinei dvaro daliai. Ši dalis, nuo ūkinės buvo atskirta tankia medžių alėja apsodintu keliu. Oficinos pastatytos XIX a. Tiek dešiniosios, tiek kairiosios oficinos architektūra beveik analogiška. Tai vieno aukšto, plytų mūro statiniai.
- Zyplių dvaro virtuvė - spėjama, seniausias Zyplių dvaro ansamblio pastatas. Vienaukštis, stačiakampio plano, paprastų, aiškių formų statinys savo išvaizda artimas oficinų architektūrinei stilistikai. Kaip ir centriniai dvaro rūmai bei oficinos, virtuvė priskiriama reprezentacinei dvaro sodybos daliai. Virtuvė įrengta kukliai ir ekonomiškai, tačiau atitinkant to meto būtiniausias ūkines sąlygas.
- Zyplių dvaro karvidė - karvidė pastatyta prie kelio į parką, tankia medžių alėja apsodintu keliu nuo reprezentacinių dvaro rūmų atskirtoje ūkinėje dalyje. Vieno aukšto pastatas su paaukštinta pastoge statytas iš raudonų plytų. Perdangoms naudotos medinės sijos. Karvidėje buvo laikomos melžiamos karvės, veršiukai, telyčios. Pokaryje pastato fasadas kardinaliai pakeistas.
- Zyplių dvaro arklidė - Dvaro arklidžių, kitaip dar vadinamų stainia, statybos imtasi po 1897 m. sodybą nusiaubusio gaisro. Užsidegus garo mašinai, sudegė beveik visi mediniai ūkiniai pastatai. Jų vietoje 1898 - 1901 grafas Potockis pastatė naujus pastatus. Jiems, kaip ir arklidei, rinkosi ugniai atsparesnes medžiagas, ne medieną, o mūrą.
- Zyplių dvaro svirnai - Zyplių dvaro sodyboje net du svirnai. Jų paskirtis skirtinga. Ne veltui vietiniai pirmąjį svirną iki šiol vadina dvaro tvartu. Čia buvo laikomi jaučiai, kiti gyvuliai. Spėjama, kad ūkinėje sodybos dalyje esantis tvartas statytas apie 1897 m. kaip ir dauguma, ūkinių pastatų. Antrasis Zyplių dvaro svirnas buvo naudojamas kaip sandėlis. Svirnas pastatytas greta kumetyno. Vienaaukštis, nedidelis pastatas turėjo net keletą įėjimų. Pietiniame fasade buvo įrengtos dvejos durys. Analogiškos durys ir rytiniame fasade. Simetriški langeliai puošti kampu išmūrytų plytų juostomis.
- Zyplių dvaro vežiminė - Ratine vadinama Zyplių dvaro vežiminė tarnavo kaip dabartinis garažas. Spėjama, kad joje buvo laikomos išeigai, šventėms ar kasdienai naudojamos karietos, vežimai, kiti padargai. Kad visos tuometinės transporto priemonės tilptų stačiakampis pastatas ganėtinai ištęstas. Dvi eilės kolonų skiria pastato vidinę erdvę į tris dalis.
- Zyplių dvaro amatininkų namas - Dvarininkų samdomiems darbininkams, kartu su darbo vieta bei atlyginimu buvo suteikiamos ir gyvenamosios patalpos. Zyplių dvaro kumečiai buvo apgyvendinti kumetyne, vadinamajame amatininkų name. Skirtingai nei tarnų gyvenamas pastatas, kumečių būstas statytas jau ūkinėje sodybos dalyje, netoli karietas ir vežimus saugojusios vežiminės. Kumetynas vienas gražiausių ūkinės dalies statinių.
- Zyplių dvaro šunidė - Skardžiabalsių dvaro keturkojų balsai amsėjo kitoje Griškabūdžio kelio pusėje, ties rytiniu vežiminės fasadu pastatytoje dvaro šunidėje . Paprastame, nedekoruotame pastate buvo įmontuotas vos vienas medinis langas. Dvarą valdant Potockiams bene grasiausias šuo sodyboje buvo jaunųjų grafaičių augintinis.
Zyplių dvaro parkas
Zyplių dvaro ansamblis apsuptas vieno didžiausių parkų Lietuvoje - jis užima 21 ha teritoriją. Iš natūralaus praretintos miško sukurtas Zyplių dvaro parkas - vienas iš didžiausių Lietuvoje. Jo plotas net 21 hektarą. Savo planine kompozicija parkas yra vertingas gamtos paminklas, išsaugojęs gana retas įvairių medžių rūšis.
Iš pradžių, XIX a. viduryje, čia augo tik vietiniai medžiai. Netoli Siesarties upelio trikampiu išdėstytame parke XIX a. viduryje augo tik vietinio miško medžiai. Dvarą nusipirkęs Potockis nusprendė parką paįvairinti. Vėliau grafas Potockis iškasė du tvenkinius, pasodino egzotinių medžių ir krūmų, įrengė oranžeriją, pavėsinių, voljerų fazanams. Parteryje priešais rūmus buvo fontanas, per kanalus nutiesti tiltai.
Šiuo metu parke auga nemažai vertingų rūšių medžių: platanalapiai ir sidabriniai klevai, paprastieji ir raudonieji ąžuolai, baltosios ir balzaminės tuopos, europiniai ir Sukačiovo maumedžiai, juodosios pušys, sidabriniai kėniai, karpotieji ir plaukuotieji beržai, kalninės guobos, kamštiniai skirpstai. Vakarinėje dalyje pasodinta apie 200 m ilgio balzaminių tuopų alėja. Dvaro teritoriją riboja liepų, uosių, skroblų, ąžuolų alėjos. Parke augęs Zyplių ąžuolas buvo paskelbtas gamtos paminklu. 2008 m. Dar ne taip seniai čia augo įspūdingas, apie 360 metų senumo ąžuolas. Seni žmonės esą iš dar senesnių girdėję, kad ant ąžuolo šakos ponas kardavęs nepaklusnius baudžiauninkus. Senolis ąžuolas nuvirto 2008 metų vasarą, minint parapijos 200-ąsias metines. Ten ir paliktas gulėti.
Zyplių dvaras po Pirmojo pasaulinio karo
Po Pirmojo pasaulinio karo Zyplių dvare šeimininkavo įvairios organizacijos. Į Zyplius iš Seinų 1919 m. Nuo 1924 m. iki 1944 m. 1944 m., pasitraukus vokiečiams, Zyplių dvaro rūmuose buvo įkurta karo ligoninė, nuo 1945 m. pradėjo veikti apskrities ligoninė. 1981-aisiais į Lukšius atsikėlė skulptorius Vidas Cikana ir jau tada pradėjo rūpintis kolūkiui priklausiusiais dvaro pastatais. 1990 m. Lietuvai atkūrus Nepriklausomybę, atkurta ir savivalda, o miestelio viršaičiu išrinktas Vidas Cikana, kurio rūpesčiu 1993 m. kovo 1 d. visi Zyplių dvaro pastatai buvo perduoti iš tuometinės Lukšių žemės ūkio bendrovės Lukšių seniūnijos žinion. Lukšių miestelio viršaičio, tautodailininko Vido Cikanos rūpesčiu dvaras pamažu pradėjo atgimti. Nuo 2002 m. pradėti dvaro bei parko atstatymo darbai.
Zyplių dvaras šiandien
Šiandien dvaras - vienas iš labiausiai lankomų objektų Šakių rajone. Čia nuolat vyksta projektų pristatymai, konferencijos, sueigos, šventės, savaitgaliais rodomi kaimo teatrų spektakliai. Nuo 2012 metų rudens duris lankytojams atvėrė ir renovuotas rūmų pastatas su parodų ir koncertų salėmis. Centriniai rūmai restauruoti 2012 m. Dvaras kviečia svečius susipažinti su kalvystės, medžio drožimo, akmens tašymo, keramikos edukacinėmis programomis. Per metus Zyplių dvarą aplanko apie 10 tūkstančių svečių.
2003 m. kovo 26 d. Zyplių dvaro arklidėse surengta Šakių rajono tautodailininkų paroda, į kurią suvažiavo svečiai is visos Lietuvos. Pirmą kartą šioje vietoje surengtoje parodoje buvo eksponuojami 1090 tautodailininkų darbų. Netrukus Lukšių seniūno Vido Cikanos iniciatyva imta kalbėti ir apie kitų pastatų restauravimą ir pritaikymą visuomenės poreikiams. Dar 2004 m. buvo pradėtas rengti Zyplių dvaro rekonstrukcijos projektas, tačiau jo įgyvendinimui skirti finansavimą buvo vis atidėliojama.
Po ilgų metų diskusijų ir derybų 2009 m. buvo paruoštas investicijų projektas, o 2010 m. jau pasirašyta projekto „Zyplių dvaro sodybos pritaikymas kultūriniam turizmui“ finansavimo ir administravimo sutartis. Per šį projektą restauruoti Zyplių dvaro rūmai, iš išorės sutvarkytos abi oficinos, buvęs virtuvės pastatas, pakeistas arklidžių stogas. 2012 m. rugsėjo 22-23 dienomis lankytojams duris iškilmingai atvėrė restauruotas rūmų pastatas. Parodų erdvės įrengtos rūmuose, buvusiose dvaro arklidėse, kairiojoje oficinoje ir svirno galerijoje. Čia nuolat eksponuojama daug meno dirbinių: paveikslų, rankdarbių, medžio, akmens skulptūrų, keramikos, kalvystės, stiklo dirbinių, įspūdingi sodai, kaukės. Taip pat organizuojamos laikinos tautodailininkų ir profesionalų autorinės parodos.
Zyplių dvaro ansamblio pagrindiniuose dvaro rūmuose veiklą vykdo Šakių kultūros centro Lukšių padalinys, buvusioje vežiminėje veikia Zanavykų muziejus, buvusios virtuvės pastate yra įsikūręs restoranas „Kuchmistrai“, buvusioje oficinoje - 4* viešbutis „Zyplių dvaro oficina“.
Šakių kultūros centro Lukšių padalinyje, veikiančiame centrinuose Zyplių dvaro rūmuose, nuolat eksponuojami kraštiečių bei Lietuvos ir užsienio šalių tautodailininkų bei menininkų darbai: paveikslai, rankdarbiai, medžio, akmens skulptūros, keramikos, kalvystės, stiklo dirbiniai. Taip pat organizuojamos laikinos tautodailininkų ir profesionalų autorinės parodos. Šakių kultūros centro Lukšių padalinys Zyplių dvare kasmet organizuoja įvairius muzikos festivalius ir koncertus, tradicinį tautodailininkų plenerą „Zyplių žiogai“, keramikų šventę - mugę „Pirksiu molio puodynėlę“, kapelų šventę “Vasarą palydint”.
Pažintinės ekskursijos (1 val.) metu aplankomos parodų erdvės bei ekspozicijos, įrengtos dvaro centriniuose rūmuose bei buvusiose dvaro arklidėse. Teatralizuota ekskursija „Kai pono nėra namie...“ (apie 1 val. 20 min.). Jos metu dvaro istorija pateikiama persikeliant į paskutiniojo grafo T. Edukacinė programa „Fazanų medžioklė“ (1 val.).Dvaro istorija neatsiejama nuo fazanų medžioklės, kuri dvaro gyvenime buvo tikra pramoga svečiams. 1 val. 1 val. 1 val. 20 min. 1 val. Edukacinė programa „Fazanų medžioklė“ (organizuojama nuo gegužės 1 d. 1 val.
Taip pat siūloma susipažinti su dvaru ir jo istorija ekskursijos su gidu metu (1 val.) ir išbandyti keramikos edukacinę programą (1 val.), kurios metu keramikas Linas Jasulevičius lankytojams atskleis savo amato subtilybes, supažindins su molio savybėmis ir apdirbimo būdais bei padės lankytojams pajusti molio galią pasigaminant, išdegant ir glazūruojant pačių pasigamintą dirbinį. O taip pat sudalyvaukite vyndarystės puoselėtojų Ramaškevičių šeimos klubo "Vyno kerai" gaminamo vyno degustacijoje (1,5-2 val.). Vyną šioje giminėje gamina jau šešios kartos. Stengiantis žengti koja kojon su pasaulio vyndariais ir Lietuvoje atsiradus tinkamoms auginti bei vynui gaminti vynmedžių veislėms, vis dažniau gaminamas ir degustuojamas vynuoginis vynas. Be to, išgaunami labai įdomūs skoniai, derinant vynuoges ir tradicines lietuviškas uogas: serbentus, vyšnias, aronijas ir kt.
Lankymo valandos:
- Pirmadieniais - ketvirtadieniais 8.00-17.00 val.
- Penktadieniais 8.00-15.45 val.
- Šeštadieniais 10.00-17.00 val. (nuo balandžio 1 d. iki rugsėjo 30 d.)
- Sekmadieniais 10.00-15.00 val. (nuo balandžio 1 d.
- Sekmadienis - 10 - 16 val. (nuo lapkričio 1 d. iki balandžio 30 d.
Karantino laikotarpiu lankytojų grupės priimamos iki 25 asm.
Zyplių dvaro sodyba - tai vieta, kur susipina istorija, kultūra, menas ir svetingumas. Dvare kuriama ypatinga kultūrinė, pažintinė, švietėjiška veikla.