Šiame straipsnyje aptarsime 1-464 A-14 serijos tipinius daugiabučius namus, kurie buvo statomi Lietuvoje. Šie namai yra dalis sovietinės architektūros paveldo ir turi savitų bruožų.
Architektūrinės Savybės
1-464 A-14 serijos namai pasižymi tipinėmis architektūrinėmis formomis, būdingomis to laikotarpio statybai. Šie pastatai dažniausiai yra 5 arba 9 aukštų, su standartiniais butų išplanavimais.
Butų Išplanavimai
Butų išplanavimai šiuose namuose yra standartizuoti, su nedidelėmis virtuvėmis, atskirais kambariais ir bendrais sanitariniais mazgais. Dažniausiai pasitaikantys butų tipai yra vieno, dviejų ir trijų kambarių butai.
Pirmieji stambiaplokščiai pasižymėjo itin ekonomiškais, vadinamaisiais „mažo gabarito“ butais (tuo metu buvo aktualu, kad kiekviena šeima turėtų nors ir mažytį, bet atskirą butą). Vieno kambario buto plotas - 16 kv. m, dviejų - 22 kv. m, trijų - 30 kv. m, keturių - 40 kv. m; standartinis buto aukštis - 2,5 m. Daugiausia statyta 1-2 kambarių butų, kambariai - pereinami. Ypač sumažintas ūkinis sektorius: sandėliukų tokiuose butuose nebuvo numatyta, vonios įrengiamos bendroje patalpoje su WC, o nedidelių virtuvių, skirtų tik maisto ruošimui, plotas tik 4,5-6 kvadratiniai metrai (tikėta, kad artimiausiu metu namuose niekas maisto nebegamins ir visi nebrangiai valgys valgyklose bei restoranuose).
Konstrukciniai Elementai
Šių namų konstrukcijos dažniausiai yra pagamintos iš gelžbetoninių plokščių, kurios užtikrina pastato stabilumą ir ilgaamžiškumą. Tačiau, laikui bėgant, gali atsirasti problemų dėl plokščių jungčių ir izoliacijos.
Standartiniai dviejų tipų - 60 ir 80 butų namai (sekcijoje butai po keturis sukomponuoti aplink laiptų aikštelę) buvo surenkami iš gelžbetoninių daugiasluoksnių plokščių, kurių konstruktyviniai žingsniai 2,6 ir 3,2 m. Tokius pailgus namus, pastatytus išlygintose aikštelėse, dėl jų formos ir standartiškumo architektai pašaipiai vadino nepajudinamomis „plytomis“.
Energetinis Efektyvumas
Dėl senų statybos technologijų, 1-464 A-14 serijos namai dažnai pasižymi prastu energetiniu efektyvumu. Tai reiškia didesnes šildymo sąnaudas šaltuoju metų laiku. Tačiau, atlikus renovaciją ir modernizavimą, galima žymiai pagerinti pastato energetines savybes.
Renovacija ir Modernizavimas
Daugelis šių namų šiandien yra renovuojami, siekiant pagerinti jų energetinį efektyvumą, atnaujinti fasadus ir pagerinti gyvenimo kokybę. Renovacija apima šilumos izoliacijos įrengimą, langų keitimą ir kitus energiją taupančius sprendimus.
Kadangi jokių galimybių „apeiti“ normatyvus nebuvo, Vilniuje stengtasi tipinius namus paįvairinti panaudojant įdomesnius nekonstrukcinius elementus - balkonus, įėjimus, spalvas.
B. Krūminio architektų grupės parengta 5, 9 ir 12 aukštų namų serija Nr. 1-464-LI, skirta statybai Lietuvoje ir dėl to vadintą „lietuviškąja“. Ši iniciatyva buvo susijusi su Lazdynų gyvenamojo rajono projektavimu ir galimybe jame pastatyti naujus, patobulintus standartinės serijos 1-464 namus.
Vilniaus namų statybos kombinatas šios serijos namus išbandė 1966 m. Žirmūnuose. O Lazdynų gyvenamasis rajonas tapo ta vieta, kurioje pirmą kartą (1967 m.) naujos serijos namai buvo pastatyti gana didelio nuolydžio reljefe - tai buvo dar vienas būdas įveikti gyvenamųjų rajonų monotoniją ir sukurti savitą aplinką. Čia pastatyti 15 tipų namai - iki tol nematyti skirtingų ilgių laužytos konfigūracijos penkiaaukščiai, terasomis žemėjantys penkiaaukščiai (30, 60 ir 90 butų) ir devynaukščiai (72, 108, ir 144 butų), pirmieji vertikalūs akcentai - bokštiniai dvylikaaukščiai stambiaplokščiai namai (1969 m.).
Seriją 1-464-LI galima laikyti proveržiu, paskatinusiu nuolatinį standartinio daugiabučio tobulinimą. Kituose statybos rajonuose šios serijos namai išsiskyrė skirtinga lodžijų apdaila (mozaikinėmis plytelėmis) ar spalviniu sprendimu (plytų spalvos plokštės Karoliniškėse). 1972-1975 m. statant Viršuliškes architektė Birutė Kasperavičienė pasiūlė naujovišką pastatų blokavimo buku kampu principą.
„Lietuviškoje“ serijoje, remiantis standartiniu plokščių ilgiu (3,20 m), suprojektuoti 1, 2, 3 ir 4 kambarių butai, kuriuose atsirado šiek tiek pagerinimų: pereinami kambariai palikti tik 3 ir 4 kambarių butuose, vonios kambariai atskirti nuo tualetų, suprojektuotos patogesnės 6,5 kv. m ploto virtuvės ir gerų proporcijų 14 ir 13 kv. m ploto miegamieji; gyvenamieji 17 kv. m ploto kambariai su lodžijomis orientuoti į saulėtąją pusę. Vietoj balkonų įrengtos lodžijos ypač pagerino namo išorės vaizdą.
Gyvenimo Kokybė
Nepaisant tam tikrų trūkumų, 1-464 A-14 serijos namai vis dar yra populiarūs dėl savo patogios lokacijos, gerai išvystytos infrastruktūros ir prieinamos kainos. Daugeliui žmonių šie namai asocijuojasi su nostalgija ir praėjusiu laikotarpiu.
Socialistinė utopija neišsipildė, o neišvaizdūs pilki namai su nepatogiais butais, vėliau gavę „chruščiovkos“ pavadinimą, tapo skurdžios sovietinės gyvenamosios aplinkos simboliais.
Vilniuje, prie Grąžtų gamyklos, per 2,5 mėnesio buvo sumontuotas pirmasis penkių aukštų stambiaplokštis namas pagal SSRS projektavimo instituto „Giprostrojindustrija“ seriją 1-464. Vėliau tokiais namais buvo užstatytas visas kvartalas. Tai būdinga pokario Lietuvos miestų plėtros schema, susijusi su tuo metu aktyviai vykdyta industrializacija, kai greta gamyklų buvo statomi gyvenamieji kvartalai darbininkams.
1-464-LI Serijos Namų Charakteristikos
Šioje lentelėje pateikiamos pagrindinės 1-464-LI serijos namų charakteristikos:
| Savybė | Aprašymas |
|---|---|
| Aukštų skaičius | 5, 9, 12 |
| Butų tipai | 1, 2, 3, 4 kambarių |
| Virtuvės plotas | 6,5 kv. m |
| Miegamojo plotas | 13-14 kv. m |
| Gyvenamojo kambario plotas | 17 kv. m |
| Ypatybės | Lodžijos, atskirti vonios kambariai nuo tualetų |
