Lietuvoje vandens telkinių nuoma yra reglamentuojama įstatymais, siekiant užtikrinti darnų vystymąsi, žuvų išteklių apsaugą ir mėgėjiškos žūklės valdymą. Šiame straipsnyje aptariamos vandens telkinių nuomos taisyklės, nuomotojų teisės ir pareigos, taip pat reikalavimai vandens telkinių priežiūrai ir žuvų išteklių valdymui.
Vandens telkinių nuomos teisiniai aspektai
Pagal Lietuvos įstatymus, valstybinės reikšmės vandens telkiniai negali būti privatizuojami nuo 2019 m. lapkričio 1 d. Iki šios datos jų dalys galėjo būti privatizuojamos atkuriant teises į privačią nuosavybę. Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) vykdė šiuos procesus.
Leidimas naudoti žūklės plotą
Iki 2013 m. gegužės 1 d. buvo išduodami leidimai naudoti žūklės plotą. Leidimas suteikdavo teisę administruoti mėgėjišką žūklę, bet neperduodavo jokių kitų teisių į vandens telkinį. Leidimo turėtojas privalėjo žuvinti, saugoti vandens telkinį ir administruoti žūklę jame. Priėmus naująjį Mėgėjiškos žūklės įstatymą, leidimai naudoti žūklės plotą nustojo galioti.
Vandens telkinio nuomos sutartis
Nuo 2013 m., įsigaliojus naujos redakcijos Mėgėjų žvejybos įstatymui, pradėti išduoti leidimai naudoti žvejybos plotą. Pagrindinis skirtumas tarp leidimo naudoti žūklės plotą ir vandens telkinio nuomos sutarties yra tas, kad valstybei norint vienašališkai nutraukti nuomos sutartį reikia teismo sprendimo, o leidimą naudoti žūklės plotą galima bet kada tiesiog atimti nekompensuojant jokių išlaidų ar investicijų.
Nuomotojų teisės ir pareigos
Vandens telkinius iš valstybės nuomojasi įvairios organizacijos, pavyzdžiui, Ukmergės medžiotojų ir žvejų draugija. Nuomotojai turi teisę organizuoti mėgėjišką žūklę, tačiau privalo užtikrinti vandens telkinio priežiūrą ir apsaugą. Tai apima žuvų išteklių gausinimą, kovą su brakonieriavimu ir aplinkosaugos reikalavimų laikymąsi.
Sėkmingi ežerų nuomos pavyzdžiai rodo, kad tinkamas valdymas gali pagerinti žuvų išteklius ir pritraukti žvejus mėgėjus. 2010 m. įsikūręs sportinės ir mėgėjiškos žūklės klubas „Anykščių žvejų lyga“ valdo Dabužių tvenkinį ir Ilgio ežerą. Ilgio ežerą, Druskininkų savivaldybėje, valdo visuomeninis žvejų klubas „Karpis“, kuris dirba limituotos žūklės sąlygomis ir rengia tarptautines varžybas.
Reikalavimai nuomojamiems vandens telkiniams
Nuomojamiems vandens telkiniams keliami tam tikri reikalavimai. Nuomininkas privalėtų griežtai saugoti vandens telkinį ir juo rūpintis. Ši veikla turėtų būti nuolat prižiūrima ir tikrinama valstybinės kontrolės institucijų, taip pat būtų lengvai pasiekiami leidimų / licencijų įsigijimo būdai / mechanizmai (SMS, elektroninė bankininkystė, visose leidimų platinimo vietose).
Tačiau, jei jo nuomojamas valdas patikrinę gamtos apsaugos inspektoriai kelis kartus užfiksuoja, kad nuomininkas nesilaiko sutartyse numatytų įsipareigojimų, sutartis gali būti bet kada nutraukiama. Šiuo metu išnuomota apie 850 ežerų, o prieš kelerius metus buvo nuomojama per 1 100 ežerų, taigi nemažai nuomos sutarčių panaikinta.
Pirmiausia apie tokią galimybę reikia pasiteirauti Nacionalinėje žemės tarnyboje prie Žemės ūkio ministerijos (NŽT). Ežerą norintis išsinuomoti žmogus kreipiasi į NŽT, ši patikrina, ar tas ežeras nėra nenuomojamų telkinių sąraše, ar nėra kitų trukdžių, ir tada skelbia aukcioną. Paprastai tas žmogus šį aukcioną ir laimi.
Žuvų išteklių valdymas ir įžuvinimas
Žuvų išteklių valdymas yra svarbi vandens telkinių nuomos dalis. Nuomotojai privalo vykdyti žuvų įžuvinimą, kad užtikrintų jų populiacijos gausėjimą. Taip pat svarbu reguliuoti žvejybos sąlygas, kad būtų išvengta peržvejojimo ir išsaugotos žuvų ištekliai ateities kartoms.
Į tvenkinį, kurio plotas yra iki 5 arų, nerekomenduojama leisti lydekos. Sėkmingai išneršus lynams bei karosams, galite įleisti vieną stambų ešerį. Jei norima, kad tvenkinyje būtų skaidrus vanduo - rinktis reiktų tik plačiakakčius, kurie tvenkinį išvalys nuo planktoninių melsvadumblių, sukeliančių labai nepageidautiną vandens žydėjimą. Svarbu! Nerštavietei pasirinkite seklią tvenkinio vietą (ne maudyklą).
Pasak V.Graičiūno, žuvų ištekliai auga greičiau, nei buvo tikėtasi. Nuo 2011 m. iki 2015 m. bendra žuvų biomasė ežeruose vidutiniškai padidėjo apie 1,5 karto, o vidutinis žuvies svoris - apie 1,3-1,4 karto. Didelį poveikį darė ir verslinės žvejybos apribojimas nuo 2013-ųjų.
Ežerų nuomos kaina ir įkainiai
Per trejus metus ežerų nuoma pabrango 3,5 karto. Tačiau nevertėtų labai piktintis, nes nuomos kaina nesikandžioja ir dabar: buvo 1 litas, po to - 2 litai, o dabar - 1 euras už hektarą.
Įkainis apskaičiuotas įvertinus žemės kainą, t. y. 0,2 proc. žemės kainos. Tiems, kurie ežerus ar kitus vandens telkinius išsinuomoja, gal šis įkainis didelis, o tiems, kurie tik trumpam atvyksta prie ežero, atrodo, kad nuomos kaina labai nedidelė.
Problemos ir iššūkiai
Nepaisant teisinio reguliavimo ir nuomotojų pastangų, vis dar išlieka problemų, susijusių su vandens telkinių nuoma. Kai kurie nuomotojai nepakankamai rūpinasi vandens telkiniais, o brakonieriavimas ir neteisėta žvejyba kelia grėsmę žuvų ištekliams. Todėl būtina stiprinti kontrolę ir užtikrinti, kad nuomotojai laikytųsi visų reikalavimų.
Algimantas Salamakinas teigia, kad Aplinkos ministerija informavo, kad su beveik 200 tokių ežerų nuomotojų sutartys nutrauktos. Ežerai - visų nuosavybė. Nori nuomoti, tai sudaryk sąlygas jame žvejoti žvejams mėgėjams, nesugebi ar nenori - traukis.
Meškeriotojų nuomonė apie vandens telkinių nuomą
Meškeriotojų apklausos rezultatai rodo, kad dauguma (80 proc.) pritaria vandens telkinių nuomai mėgėjiškai žūklei organizuoti. Tačiau net 84 proc. nepritarusių nuomai pakeistų savo nuomonę, jei kardinaliai pasikeistų nuomos tvarka ir nuomininkų atsakomybė.
Tai parodo, kad problema yra ne vandens telkinių nuoma (kaip idėja), o prastas šios idėjos įgyvendinimas dėl netinkamos šio proceso kontrolės iš valstybės institucijų pusės.
Tvenkinio įrengimas
Tvenkinio įrengimas reikalauja specifinių žinių ir patirties. Svarbu aiškiai nuspręsti dėl tvenkinio paskirties, pasirinkti tinkamą vietą, atsižvelgiant į saulės šviesos kiekį, žemės reljefą ir klimatą. Prieš pradedant tvenkinio kasimo darbus, reikia įsitikinti, kad bus laikomasi visų reikiamų teisės aktų ir turite reikiamus leidimus. Tvenkinio kasimas dažnai reikalauja žemės darbų ir įrangos nuomos.
Tvenkiniai gali tapti idealia aplinka vandens augalams ir gyvūnams. Tačiau svarbu įgyvendinti vandens kokybės valdymo priemones, kad išvengtumėte problemų, tokių kaip vandens žydėjimas ar žuvų ligos. Planuokite reguliarias priežiūros procedūras, tokiu būdu išvengsite vandens telkiniui kenksmingų dalykų ir užtikrinsite jo ilgaamžiškumą.
Augmenija
Lelijos augina daug lapų, žiedstiebių ir linkusios plėstis, todėl net nusipirkę nedidelius augalus, nesodinkite jų vieno šalia kito, palikite 1,5 m ar didesnius tarpus. Žuvys Jums atsidėkos sėkmingu nerštu tuo atveju, kai lelijas susodinsite dviemis juostomis. Pirmoji juosta yra sodinama giliau, pvz. 1,5-1,3 m gylyje, tačiau augalai sodinami rečiau, kas 2 m ir daugiau. Lelijų juosta sodinama už pirmųjų lelijų, kiek sekliau 50-90 cm gylyje. Kiti augalai sodinami nuo 30 iki 10 cm gylyje: dryžučiai, vilkdalgiai (irisai - gausiai ir gražiai žydi), asiūkliai, manažolės, viksvos ir ajerai.
| Augalas | Sodinimo gylis (cm) | Savybės |
|---|---|---|
| Vandens lelijos | 70-150 | Platus lapų ir žiedų asortimentas, puikios neršto vietos žuvims |
| Dryžučiai | 10-30 | Tinka seklioms vietoms, dekoratyviniai |
| Vilkdalgiai (Irisai) | 10-30 | Gausiai žydi, stiprina tvenkinio šlaitus |
| Asiūkliai | 10-30 | Dekoratyviniai, tinka pakrančių stiprinimui |
| Manažolės | 10-30 | Tinka seklioms vietoms, dekoratyvinės |
| Viksvos | 10-30 | Stiprina šlaitus, suteikia slėptuves žuvims |
| Ajerai | 10-30 | Stiprina šlaitus, dekoratyviniai |