Negyvenamųjų pastatų vėdinimo sistemos Lietuvoje

Šis straipsnis skirtas aptarti negyvenamųjų pastatų vėdinimo sistemas Lietuvoje, remiantis galiojančiais teisės aktais ir standartais.

Šiuolaikiniai biurai iš stiklo ir aliuminio būtų nieko verti, jei juose nebūtų tinkamos ventiliacijos. Kai kurių prieš 20 ar daugiau metų statytų biurų darbuotojai tą ypatingai jaučia. Turbūt ne vienam mūsų teko būti paskaitoje ar konferencijoje, kurioje po valandos visi ima žiovauti. Tai įvyksta ne dėl nuobodulio, o dėl to, kad ore ima trūkti deguonies, žmones apima mieguistumas, daugeliui ima skaudėti galvą.

Sveikatos apsaugos specialistai akcentuoja, jog buvimas patalpose, kuriose nėra vėdinimo sistemos arba jis nepakankamas, žmonėms sukelia dažnus ar nuolatinius galvos skausmus, nemigą, alergijas. Ir atvirkščiai, gerai išvėdintose patalpose savijauta iš esmės pagerėja, padidėja darbingumas.

Siekiant užtikrinti 2011 m. kovo 9 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamente (ES) Nr. 305/2011, kuriuo nustatomos suderintos statybos produktų rinkodaros sąlygos ir panaikinama Tarybos direktyva 89/106/EEB (OL 2011 L 88, p. 5-43) (toliau - Reglamentas (ES) Nr. 305/2011) [5.57], nustatytų esminių statinių reikalavimų įgyvendinimą, Reglamente išdėstyti pagrindiniai reikalavimai ŠV ir OK sistemoms projektuoti ir įrengti.

Reikalavimai konkrečios paskirties pastatams ar inžineriniams statiniams pateikiami atitinkamuose statybos techniniuose reglamentuose.

Pagrindiniai reikalavimai

2005 m. birželio 9 d. įsakymu Nr. I SKYRIUS. 1. Šis statybos techninis reglamentas (toliau - Reglamentas) taikomas projektuojant ir įrengiant pastatų ir inžinerinių statinių patalpų šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo (ŠV ir OK) sistemas, išskyrus Statybos įstatymo [5.1] 431 straipsnio 2 dalyje nurodytus pastatus, taip pat pastatus ir inžinerinius statinius, susijusius su radioaktyviųjų ir sprogstamųjų medžiagų vartojimu ir gamyba, technologines sistemas ir įrengimus.

Pastato ir inžinerinio statinio rekonstravimo ar remonto atveju Reglamento reikalavimai privalomi tik rekonstruojamoms ar remontuojamoms pastato dalims ar inžinerinio statinio patalpoms.

Reglamentas yra suderintas su Europos Parlamento ir Tarybos 2010 m. gegužės 19 d. direktyvos 2010/31/ES dėl pastatų energinio naudingumo (OL 2010 L 153, p. 13-35) [5.56] nuostatomis.

Pastate turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kad normaliai eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose, arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energiją būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybės parametrus.

Šios sistemos, būdamos pastato dalimis, turi tenkinti Reglamente (ES) Nr.

Gaisrinės saugos reikalavimai vėdinimo sistemoms, dūmų ir šilumos valdymo sistemoms, kietąjį kurą naudojančioms šildymo sistemoms nustatyti Vėdinimo sistemų gaisrinės saugos taisyklėse [5.58], Dūmų ir šilumos valdymo sistemų projektavimo ir įrengimo taisyklėse [5.10], Šildymo sistemų, naudojančių kietąjį kurą, gaisrinės saugos taisyklėse [5.12].

Reglamentuojantys dokumentai

Projektuojant ir įrengiant ŠV ir OK sistemas, būtina vadovautis šiais dokumentais:

• Lietuvos Respublikos statybos įstatymu
• Lietuvos Respublikos šilumos ūkio įstatymu
• Lietuvos respublikos teritorijų planavimo įstatymu
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.05.01:2013 „Pastatų energinio naudingumo projektavimas“
• Statybos techniniu reglamentu STR 2.02.02: 2004 „Visuomeninės paskirties statiniai“
• Respublikinėmis statybos normomis RSN 156-94 „Statybinė klimatologija“
• Lietuvos higienos norma HN 23:2007 „Cheminių medžiagų profesinio poveikio ribiniai dydžiai. Matavimo ir poveikio vertinimo bendrieji reikalavimai“
• Lietuvos higienos norma HN 33:2007 „Akustinis triukšmas. Triukšmo ribiniai dydžiai gyvenamuosiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose bei jų aplinkoje“
• Lietuvos higienos norma HN 35:2007 „Didžiausia leidžiama cheminių medžiagų (teršalų) koncentracija gyvenamosios aplinkos“
• Higienos norma HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešojo naudojimo pastatų mikroklimatas“
• Higienos norma HN 50: 2003 „Visą žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausias leidžiamas dydis ir matavimo reikalavimai gyvenamuosiuose bei visuomeniniuose pastatuose“
• Higienos norma HN 51: 2003 „Visa žmogaus kūną veikianti vibracija: didžiausias leidžiamas dydis ir matavimo reikalavimai darbo vietose“
• Higienos norma HN 69:2003 „Šiluminis komfortas ir pakankama šiluminė aplinka darbo patalpose. Parametrų norminės vertės ir matavimo reikalavimai“
• Lietuvos standartas LST EN 1264-2:2009 „Paviršiuje įmontuotos vandeninės šildymo ir aušinimo sistemos. 2 dalis. Grindinis šildymas.
• Lietuvos standartas LST EN 13779:2004 „Negyvenamųjų pastatų vėdinimas.
• Lietuvos standartas LST EN 14336:2004 „Pastatų šildymo sistemos.

Taip pat, svarbu atsižvelgti į "Šilumos energijos ir šilumnešio kiekio apskaitos taisykles", "Įrenginių šilumos izoliacijos įrengimo taisykles" ir kitus susijusius teisės aktus.

Projektinės sąlygos ir mikroklimatas

Pastate turi būti suprojektuotos ir įrengtos tokios mikroklimato bei oro kokybės parametrus palaikančios ir reguliuojančios šildymo, vėdinimo ir oro kondicionavimo sistemos, kad normaliai eksploatuojant patalpas normaliomis lauko sąlygomis visose to pastato patalpų veiklos zonose, arba tik numatytose vietose, optimaliai naudojant energiją būtų galima palaikyti norminius mikroklimato bei oro kokybės parametrus.

Mikroklimato ir oro kokybės parametrų palaikymo tikslumas nustatomas pagal aplinkos kokybės patalpoje kategoriją, kuri gali būti aukšta (A), vidutinė (B) arba pakankama (C) [5.30].

Pastatų, kurių mikroklimatui bei oro kokybei keliami specialūs reikalavimai, projektiniai mikroklimato parametrai priimami pagal atitinkamas tų pastatų higienos, technologijos ir statinių projektavimo normatyvinius dokumentus.

Projektuojant biurų vėdinimo sistemas atsižvelgiama ir į lauko oro kokybę, pagal tai pasirenkama vidaus patalpų oro kokybės kategorija (pagal standartą LST EN 13779:2004 „Negyvenamųjų pastatų vėdinimas.

Svarbu įvertinti:

• Pastato padėtį (orientaciją pasaulio šalių atžvilgiu, ar apsaugotas nuo vėjų ir t.
• Patalpų tūrį, oro kiekius, įvertinant oro srautų pasipriešinimą.
• Biure dirbančių žmonių skaičių, lankytojų skaičių.
• Kompiuterių ir kitų prietaisų iššdeginamus deguonies kiekius.

Mikroklimato parametrai kondicionuojamo oro patalpose turi būti šiluminio komforto ribose [5.21, 5.24]. Šaltuoju metų laikotarpiu (t1 < 10 ˚C) projektinė temperatūra turi būti šiluminio komforto ribose [5.21, 5.24].

Projektinė temperatūra gamybos patalpose, kuriose žmonės be pertraukos būna ne ilgiau kaip 2 valandas, o technologiniam procesui nereikia specifinių sąlygų, šiltuoju metų laiku turi tenkinti 9.3.1 punkto reikalavimus, o šaltuoju - turi būti ne žemesnė kaip 10 ˚C.

Viešojo naudojimo, gamybos ir pramonės paskirties pastatuose šildymo sistemos turi būti suprojektuotos ir įrengtos taip, kad ne darbo metu galėtų veikti mažesne, nei normali tomis sąlygomis, galia [5.15]. Silpnesnio šildymo režimu veikianti šildymo sistema turi palaikyti patalpoje ne žemesnę kaip 5 ˚C oro temperatūrą (jeigu nėra technologinių reikalavimų palaikyti kitokią oro temperatūrą) ir darbo pradžiai ją vėl pakelti iki projektinės.

Kondensacija ant statybinių konstrukcijų ar vėdinimo sistemose neleidžiama, jei tai nėra leistina specifiniuose pastato paskirties reikalavimuose.

Šildymo sistemos

Šildymo sistemos turi būti projektuojamos pagal pastato paskirties jame numatomo technologinio proceso reikalavimus. Turi būti įvertintas užsakovo pageidaujamas komforto lygis ir specifiniai reikalavimai.

Šildymo sistemos energijos tiekėją pasirenka statinio statytojas (užsakovas), jei pasirinkti galima pagal teritorijų planavimo dokumentus [5.2, 5.3]. Parenkant šildymo sistemą turi būti įvertinta sistemos įrengimo ir naudojimo išlaidos, šildomų patalpų gaisrinės saugos ir higienos reikalavimai.

Patalpų šilumos nuostoliai nustatomi remiantis [5.9, 5.

Šildymo prietaisų atiduodamas į patalpą šilumos kiekis turi būti pakankamas patalpų projektinei temperatūrai palaikyti (taikant 16.1 p. išvardytus veiksnius patalpai).

Patalpose šildymo prietaisai išdėstomi po langais.

Laiptinėse šildymo prietaisai turi būti išdėstomi žemutiniuose aukštuose.

Jei patalpos šildomos deginant kurą, neleistina, kad degimo produktai patektų į šildomąją patalpą, išskyrus tas patalpas, kuriose padidinta CO2 koncentracija reikalinga technologiniam procesui.

Kieto kuro uždarojo degimo krosnis leidžiama įrengti iki 250 m2 vieno aukšto visuomeniniuose pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 2 aukštų, o atvirojo degimo (židinius) - paslaugų ir viešojo maitinimo pastatuose ir gyvenamuosiuose namuose iki 5 aukštų.

Be to, gyvenamųjų namų, vaikų darželių ir lopšelių grindų paviršiaus temperatūra šildymo elemento ašyje neturi viršyti 35 ˚C.

Nešildomų patalpų atskiros zonos gali būti šildomos įmontuotais į statybines konstrukcijas šildymo elementais.

Mechaninis vėdinimas

Mechaninis vėdinimas naudojamas tais atvejais, kai nėra natūralaus vėdinimo arba juo neįmanoma patalpoje išlaikyti norminių oro parametrų.

Viešojo naudojimo pastatų patalpose, kuriose pagrindinis teršalų šaltinis yra žmonių medžiagų apykaitos produktai, oro kokybės kategorija pasirenkama suinteresuotų projekto dalyvių susitarimu.

Oro kiekis, atitinkantis vidutinį oro kokybės lygį, nustatomas pagal Reglamento 1 priedą, kitiems lygiams - pagal [5.36, 11 ar 12 lent.]. Bet kuriuo atveju taip pat turi būti patenkinti 22.1 p.

Švarus oras paprastai tiekiamas į tą patalpos dalį, kur oras užterštas mažiausiai, o šalinamas ten, kur teršalai išsiskiria intensyviausiai arba jų koncentracija didžiausia. Įrengiant švaraus oro dušus, vadovaujamasi 25.3 p.

Pašalintas oras kompensuojamas tiesiogiai į aptarnaujamąją patalpą arba gretimas patalpas tiekiamu oru pagal 22 ir 23 p.

Mechaniškai pašalintas oras gali būti nekompensuojamas pašildytu, kai patalpos, kurios plotas iki 50 m2, ištraukiamosios sistemos veikia ne ilgiau kaip 2 val.

Švaraus oro dušai įrengiami, kai darbo vietos apspinduliavimo intensyvumas viršija 140 W/m2 (4 priedas) arba, išsiskiriant kenksmingoms medžiagoms į darbo zoną, nėra kitų galimybių nuo jų apsaugoti žmogų.

Oro imamosios angos vieta parenkama pagal teršalų sklidimo atmosferoje ypatumus, reikalavimus tiekiamo oro švarumui, šalinamo oro kiekį ir jo užterštumą (žr. 27.1.

Ortakiai

Ortakiai skirstomi į A, B, C ir D sandarumo klases [5.36].

C klasė taikoma kai oro nuotėkis gali kelti pavojų patalpų oro kokybei, sistemos valdymui ar nuotėkis (pasiurbimas) viršija priimtiną (žr.

Bendras sistemos oro nuotėkis neturi viršyti 6% projektinio sistemos debito.

Prie tos pačios sistemos gali būti jungiamos kelios patalpos arba įrenginiai, jei nėra pavojaus arba numatoma apsauga, kad kenksmingos, degios ir sprogios medžiagos nesklistų į kitas patalpas ar įrenginius, ar joms susimaišius tarpusavyje nesusidarytų toksiškų ar pavojingų aplinkai medžiagų (žr.

Oro tiekimo sistemų įranga neturi būti toje pačioje patalpoje su ištraukimo sistemų įranga, jei šalinamas oras yra nemalonaus kvapo ar užterštas ligų užkratais, išskyrus agregatus, atgaunančius šalinamo oro šilumą (taip pat žr. 49.2 ir 49.3 p.).

Šaldymo įranga įrengiama taip, kad jos keliamas triukšmas ir vibracija aptarnaujamose ir gretimose patalpose neviršytų jose leidžiamo lygio ir nepažeistų priešgaisrinės saugos reikalavimų.

Avarinio vėdinimo našumas nustatomas pagal statinio projekto technologinės dalies duomenis.

Atliekant funkcinius matavimus, leidžiamas išmatuotų parametrų neapibrėžtumas nurodytas [5.31, 5.34].

Keletas prijungtų prie to paties ortakio ar kolektoriaus vėdinimo agregatų neturi trukdyti vienas kitam. Bendras kolektorius parenkamas taip, kad, sustabdžius bet kurį agregatą, kitų našumas nesike...

Vėdinimo įrangos pasirinkimas

„Systemair" - daugiau kaip prieš keturis dešimtmečius Švedijoje įkurta vėdinimo įrangos gamintoja, dabar turinti dukterines įmones 49 pasaulio šalyse.

Kad būtų užtikrintas normas atitinkantis mikroklimatas, biuro patalpų vėdinimo sistema turi atitikti galiojančius reikalavimus - tiek pati sistema, tiek oro kokybė. Vėdinimo sistema turi užtikrinti oro, patalpos atitvarų ir jaučiamosios temperatūros, oro santykinės drėgmės, oro greičio ir teršalų koncentracijos ore atitikimą higienos normų reikalavimams.

Vėdinimo įrangos triukšmas tiek jos veikimo vietoje, tiek kitose pastato patalpose ir pastato išorėje neturi viršyti higienos normų leidžiamų verčių.

Be to, projektuojant turi būti atsižvelgiama į daugelį faktorių: patalpų tūrį, oro kiekius, įvertinant oro srautų pasipriešinimą, biure dirbančių žmonių skaičių, lankytojų skaičių, taip pat ir į kompiuterių ir kitų prietaisų iššdeginamus deguonies kiekius bei kitus faktorius.

Kaip matyti, vėdinimo sistemos projektas reikalauja daug duomenų. Kuo sudėtingesnis pastato projektas, tuo daugiau dėmesio ir išlaidų reikalauja vėdinimo sistema. Tik profesionaliai numačius oro tiekimą, filtravimą, pašildymą, atvėsinimą ir ištraukimą, patalpose galima palaikyti sveiką mikroklimatą.

Bandymai projektą atpiginti vėdinimo sąskaita gali atsiliepti žmonių savijautai ir sveikatai, o tai savo ruožtu vers pertvarkyti vėdinimo sistemą (žinoma, jeigu tai įmanoma). Taip prarandama nemažai lėšų bei laiko.

Ne veltui daugelyje Vakarų Europos šalių draudžiama eksploatuoti pastatus be priverstinio vėdinimo sistemos. Lietuvoje vėdinimas daugiau siejamas su šilumos praradimais, būtent dėl to privaloma rekuperacija su šilumogrąža, bet toks požiūris nėra visai teisingas. Apie vėdinimo sistemą pirmiausia reiktų galvoti kaip apie sistemą, užtikrinančią pakankamą oro kiekį ir jo kokybę, t.y.

Renkantis vėdinimo įrangą pagal reikalingus parametrus, atkreipkite dėmesį, ar ji atitinka Europos ekologinio projektavimo direktyvą. Ekologinio projektavimo direktyva sukurta siekiant, kad energiją naudojantys prietaisai jos naudotų kuo mažiau.

Jei biuro plotas iki 500 kv. metrų, galima rinktis iš kompaktiškų rotacinių rekuperatorių SAVE VTR 150, 250, 300, 500, 700 modelių arba SAVE VSR 150, 300, 500 modelį. "Systemair" vėdinimo įrangos grupėje yra Topvex oro apdorojimo įrenginių serija, pritaikyta biurams, parduotuvėms, pramonės įmonėms, viešbučiams ir pan. Be reikiamo oro kiekio, tinkamos kokybės, drėgmės, Topvex užtikrina reikalingą patalpų oro temperatūrą. 6 dydžių Topvex agregatų tiekiamo oro srautai gali būti nuo 750 iki 6000 kub.m /h. Komplektuojami su EC tipo ventiliatoriais, oro pašildymu, filtrais, valdymo įranga.

Dar viena galingų oro vėdinimo prietaisų grupė - DVCompact, pasižymi kompaktiškumu ir dideliais tiekiamo oro srautais. 12-os dydžių DVCompact rekuperatorių tiekiamo oro srautai - nuo 3000 iki 57 000 kub.m/h.

Moduliniai "Systemair" vėdinimo įrenginiai suteikia galimybę sukonfigūruoti daug skirtingų variantų, optimizuoti vėdinimo įrenginį ir jį pritaikyti konkrečiam projektui.

Oro kokybės kategorijos pagal LST EN 13779

Oro kokybės kategorijos pagal LST EN 13779 standartą:

Kategorija	Aprašymas	Rekomendacijos
Aukšta (A)	Aukščiausia oro kokybė, minimalus teršalų kiekis.	Rekomenduojama patalpoms, kuriose keliami aukšti higienos reikalavimai (pvz., operacinės).
Vidutinė (B)	Normali oro kokybė, tinkama daugumai negyvenamųjų patalpų.	Tinka biurams, mokykloms, parduotuvėms ir pan.
Pakankama (C)	Žemesnė oro kokybė, leidžiamas didesnis teršalų kiekis.	Galima naudoti sandėliams, garažams ir kitoms panašioms patalpoms.

tags: #13779 #2004 #negyvenamuju #pastatu #vedinimas