Nusikaltimai nuosavybei: rūšys ir baudžiamoji atsakomybė

Baudžiamąjį kodeksą dažniausiai sudaro dvi dalys: bendroji ir specialioji. Bendrosios dalies paskirtis - nustatyti bendruosius atsakomybės ir bausmės skyrimo, atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir bausmės pagrindus bei sąlygas. Specialiosios dalies straipsniai nustato atsakomybę už konkrečias nusikalstamas veikas.

Pirmuosiuose specialiosios dalies skyriuose numatoma toje valstybėje svarbiausių gėrių apsauga. Bendroji ir specialioji dalys gali būti suskirstytos į skyrius (knygas, skirsnius), straipsnius, dalis, punktus.

Baudžiamojo kodekso struktūra ir istorija

Prancūzijos 1810 baudžiamąjį kodeksą (Code pénal, įsigaliojo 1811) sudarė Įvadiniai nuostatai (5 straipsniai) ir 4 knygos. Įvadiniai nuostatai bei 1 ir 2 knygos buvo skirtos bendrosioms baudžiamosios teisės sąvokoms ir principams. Nusikalstamos veikos suskirstytos į nusikaltimus, nusižengimus ir pažaidas.

3 knyga buvo skirta Specialiosios dalies baudžiamosios teisės normoms. Nusikaltimai ir nusižengimai suskirstyti į pažeidžiančius viešuosius (nusikaltimai valstybės saugumui, konstitucijai, visuomenės taikai, tai yra dokumentų klastojimai, nusikalstamų susivienijimų kūrimas, pareiginiai ir doroviniai nusikaltimai) ir privačių asmenų (vagystės, sukčiavimas, turto gadinimas ar naikinimas ir kita) interesus.

4 knygoje esantys draudimai ir sankcijos buvo ne baudžiamojo, o administracinio pobūdžio. Už nusikaltimus, nusižengimus ir pažaidas buvo taikomos kriminalinės, taisomosios (įkalinimas, piniginė bauda) ir policinės (areštas, daiktų konfiskavimas) bausmės.

Prancūzijos 1810 baudžiamasis kodeksas numatė kankinamąsias ir gėdinamąsias bausmes (rankos nukirtimą, įspaudavimą, vadinamąją civilinę mirtį - politinių, turtinių ir kitų teisių atėmimą). Šios bausmės, kaip prieštaraujančios demokratiniams teisės principams, panaikintos 19 amžiaus viduryje. Papildytas ir pakeistas (mirties bausmė panaikinta 1981) Prancūzijos 1810 baudžiamasis kodeksas galiojo iki 1994.

Vokietijos 1871 baudžiamąjį kodeksą (Strafgesetzbuch, įsigaliojo 1872) sudarė Įvadiniai nuostatai ir dvi knygos. Įvadiniuose nuostatuose atribojami nusikaltimai, nusižengimai ir pažaidos. Bausmių sistemą sudarė: mirties bausmė (skiriama dviem atvejais - už Vokietijos imperatoriaus ar sąjunginės valstybės monarcho nužudymą ir už iš anksto suplanuotą nužudymą), laisvės atėmimo rūšys (tvirtovė, kalėjimas ir kita), bauda, turto konfiskavimas ir teisių apribojimas.

1871 Vokietijos baudžiamasis kodeksas nenumatė kūno bausmių. Nuteistajam iškalėjus 2/3 skirto laiko teismas galėjo taikyti lygtinį atleidimą nuo bausmės. 1949 panaikinta mirties bausmė. Su pakeitimais šis Vokietijos baudžiamasis kodeksas galiojo iki 1975.

Lietuvoje nepriklausomybės laikotarpiu (1918-40) baudžiamasis kodeksas nebuvo parengtas. Galiojo Rusijos Baudžiamasis statutas (1903). 1961 LSSR Aukščiausioji Taryba, remdamasi 1958 SSRS ir sąjunginių respublikų baudžiamųjų įstatymų pagrindais, priėmė LSSR baudžiamąjį kodeksą. Jį sudarė Bendroji (5 skirsniai, 61 straipsnis) ir Specialioji dalys (11 skirsnių, 221 straipsnis). Baudžiamieji įstatymai buvo orientuoti į tam tikrų socialinių grupių interesų gynimą. SSKP narys kriminaline bausme galėjo būti nubaustas tik pašalinus jį iš partijos.

Asmens, padariusio nusikaltimą, bausmės klausimą neretai spręsdavo ne teisėsaugos institucijos, o komunistų partijos komitetas. Sankcijos už nusikaltimus valstybinei ir visuomeninei nuosavybei buvo griežtesnės už tas pačias veikas, padarytas asmeninei nuosavybei. Atkūrus nepriklausomybę baudžiamasis kodeksas buvo keičiamas ir pildomas. Bendrojoje dalyje pakeista ir papildyta daugiau kaip 75 % straipsnių, specialiojoje dalyje - daugiau kaip 90 %.

1994 sudaryta darbo grupė naujam Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso projektui rengti. Lietuvos Respublikos baudžiamasis kodeksas priimtas 2000 09 26 (įsigaliojo 2003 05 01). 2000 Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso paskirtis - baudžiamosios teisės priemonėmis ginti žmogaus ir piliečio teises bei laisves, visuomenės ir valstybės interesus nuo nusikalstamų veikų.

Jame apibrėžta, kokios veikos yra nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai, nustatytos bausmės, baudžiamojo ir auklėjamojo poveikio priemonės už kodekse numatytas veikas, baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir sąlygos, taip pat pagrindai ir sąlygos, kuriais atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės, numatytos priverčiamosios medicininės priemonės.

Sankcijos išdėstytos nuo švelniausios iki griežčiausios. Bausmės neskirstomos į pagrindines ir papildomąsias, įvestos naujos bausmių rūšys (viešųjų teisių atėmimas, viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas).

Veikos nusikalstamumą ir asmens baudžiamumą nustato baudžiamieji įstatymai, galioję šios veikos padarymo metu. Visi asmenys, padarę nusikalstamas veikas Lietuvos valstybės teritorijoje, atsako pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus.

Lietuvos valstybės teritoriją sudaro sausumos teritorija, gelmės valstybės sienų ribose, kontinentinis šelfas, teritoriniai vandenys ir oro erdvė virš jų. Lietuvos valstybės teritorija taip pat laikomi orlaiviai, jūrų ar upių laivai su Lietuvos Respublikos vėliava ar Lietuvos Respublikos skiriamaisiais ženklais, jei jie nėra kitos valstybės teritorijoje.

Nusikalstamos veikos padarymo vieta yra toji vieta, kurioje asmuo veikė, arba galėjo ir privalėjo veikti arba ta vieta, kurioje kilo baudžiamojo įstatymo numatyti padariniai.

Asmuo, padaręs užsienyje nusikaltimą, numatytą šio kodekso 5 ir 6 straipsniuose, gali būti traukiamas baudžiamojon atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus tik tuo atveju, jei padaryta veika pripažįstama nusikaltimu ir yra baudžiama pagal nusikaltimo padarymo vietos ir Lietuvos Respublikos baudžiamuosius įstatymus.

Asmuo, teismo pripažintas nepakaltinamu, neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus už padarytą nusikalstamą veiką. Asmuo yra pripažįstamas ribotai pakaltinamu, jei darydamas baudžiamuoju įstatymu draudžiamą veiką, jis ne visiškai galėjo suvokti pavojingo nusikalstamos veikos pobūdžio ar savo veiksmus valdyti dėl psichikos nukrypimų, kurie vis dėl to nėra pakankamu pagrindu pripažinti jį nepakaltinamu.

Fizinio asmens padaryta nusikalstama veika sudaro įmonei nustatytų pareigų nevykdymą ar netinkamą vykdymą, arba įmonei suteiktų teisių viršijimą ar pažeidimą, arba įmonės interesais. Baudžiamoji atsakomybė už pasikėsinimą atsiranda pagal šio kodekso straipsnį, kuris numato atitinkamą baigtą nusikaltimą.

Asmuo, savo noru atsisakęs padaryti pradėtą nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, baudžiamojon atsakomybėn netraukiamas. Kai nusikalstamos veikos padaryme dalyvauja keli asmenys, tai savanoriškai atsisakęs pabaigti nusikaltimą organizatorius ar kurstytojas pagal baudžiamuosius įstatymus neatsako, jeigu jis ėmėsi visų nuo jo priklausančių priemonių, kad būtų išvengta nusikalstamos veikos arba padarinių, kurias jis organizavo ar sukurstė.

Vykdytojas yra asmuo, kuris nusikalstamą veiką padaro pats arba panaudodamas nepakaltinamus asmenis arba nesulaukusius šio kodekso 13 straipsnyje numatyto amžiaus asmenis, arba kitus asmenis, nesant kaltės jų veikoje.

Organizuota grupė yra tada, kai iki nusikalstamos veikos padarymo pradžios du ar daugiau asmenų susitaria bendrai padaryti nusikalstamą veiką kaip vykdytojai. Nusikalstamas susivienijimas yra tada, kai trys ar daugiau asmenų susivienija bendrai nusikalstamai veiklai - daryti sunkius ir labai sunkius nusikaltimus. Atsakomybė už nusikalstamo susivienijimo organizavimą ir veiklą kyla pagal šio kodekso 232 straipsnį.

Prisidėjimas prie nusikaltimo užtraukia baudžiamąją atsakomybę, jei jis pasireiškė iš anksto nepažadėtu nusikaltimo įrankių ar priemonių, nusikaltimo pėdsakų ar nusikalstamu būdu įgytų daiktų, taip pat nusikaltimą padariusio asmens slėpimu ar nepranešimu apie žinomą rengiamą, daromą ar padarytą nusikaltimą, šio kodekso 218 ir 219 straipsniuose numatytais atvejais.

Asmuo gali būti pripažintas pavojingu recidyvistu teismui priimant apkaltinamąjį nuosprendį už paskutinį nusikaltimą, atsižvelgiant į kaltininko asmenybę, nusikalstamų ketinimų įvykdymo laipsnį, į dalyvavimo nusikaltimo padaryme laipsnį ir kitas bylos aplinkybes. Asmuo turi teisę į būtinąją gintį.

Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo už veiksmus, kai vejantis, stabdant, neleidžiant ištrūkti ar kitais veiksmais aktyviai vengiančiam sulaikymo nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui padaroma materialinė žala, lengvas sveikatos sutrikdymas, o sulaikant nusikaltimo vietoje asmenį, padariusį ar pasikėsinusį padaryti tyčinį nužudymą- sunkus sveikatos sutrikdymas, jei kitaip jo negalima buvo sulaikyti.

Tais atvejais, kai profesinės pareigos vykdymo įgaliojimų viršijimas užtraukia baudžiamąją atsakomybę, bausmė gali būti švelninama, remiantis šio kodekso 63 straipsniu. Neatsako pagal baudžiamuosius įstatymus asmuo, atsisakęs vykdyti neteisėtą įsakymą ar potvarkį.

Teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, motyvuotai gali paskirti bausmę, kuri nenumatyta straipsnio sankcijoje, jeigu straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarauja teisingumo principui. Asmeniui, padariusiam vieną nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, gali būti skiriama viena bausmė.

Greta bausmės asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, gali būti skiriamos ne daugiau kaip dvi baudžiamojo poveikio priemonės (įskaitant turto konfiskavimą), numatytos šio kodekso VII skyriuje. Bausmės įmonei straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje nenurodomos.

Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą ar užsiimti tam tikra veikla gali būti skiriamas nuo vienerių iki penkerių metų. Šios bausmės laikas straipsnio sankcijoje nenustatomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę.

Viešieji darbai yra teismo skiriami straipsnių sankcijose numatytais atvejais. Viešieji darbai skiriami tik teisiamajam sutinkant. Viešieji darbai nustatomi nuo vieno mėnesio iki vienerių metų. Bausmės terminas skaičiuojamas mėnesiais.

Viešųjų darbų atlikimo laikas bei darbo valandų laikas straipsnio sankcijoje nenurodomas. Jį nustato teismas, skirdamas bausmę, tačiau jis negali būti didesnis nei 480 valandų, skiriant bausmę už nusikaltimą, ir 240 valandų, skiriant bausmę už baudžiamąjį nusižengimą.

Jeigu dėl objektyvių priežasčių asmuo negali atlikti šiame straipsnyje nustatytų viešųjų darbų, teismas gali vietoje jų paskirti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų fondą, numatytą šio kodekso 54 straipsnyje.

Jeigu asmuo dėl ligos ar kitų pateisinamų priežasčių per teismo paskirtą laiką neatliko viešųjų darbų bausmės paskirto valandų skaičiaus, teismas gali pratęsti viešųjų darbų laiką. Jei asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu asmuo piktybiškai vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas, bausmę vykdančios institucijos teikimu, gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu.

Bauda skiriama skaičiuojant minimaliais darbo užmokesčio (MDU) dydžiais. Įmonei baudos dydis nustatomas nuo 100 iki 1000 MDU dydžio. Baudos dydis už padarytą nusikaltimą įstatymo sankcijoje nenustatomas.

Laisvės apribojimas gali būti skiriamas nuo trijų mėnesių iki dvejų metų. Areštas yra teismo skiriamas straipsnio sankcijoje numatytais atvejais. Areštas yra trumpalaikis laisvės atėmimas, atliekamas arešto namuose. Arešto metu nuteistasis laikomas griežto izoliavimo sąlygomis.

Arešto laikas už nusikalstamą veiką straipsnio sankcijoje nenustatomas. Jei areštas paskirtas laikotarpiui iki keturiasdešimt penkių dienų, teismas gali nustatyti atlikti jį poilsio dienomis.

Terminuotas laisvės atėmimas yra teismo skiriamas straipsnio sankcijoje numatytais atvejais. Laisvės atėmimas nustatomas nuo vienerių metų iki dešimties metų, o už labai sunkaus nusikaltimo padarymą, taip pat skiriant bausmę už kelių nusikaltimų padarymą pagal šio kodekso 67 straipsnį iki dvidešimties metų. Skiriant bausmę, kai neatlikus bausmės padaromas naujas nusikaltimas, pagal šio kodekso 68 straipsnį laisvės atėmimas gali būti paskirtas iki dvidešimt penkerių metų.

Teismas, skirdamas įmonės veiklos apribojimą, uždraudžia įmonei užsiimti tam tikra steigimo dokumentuose numatyta veikla ar įpareigoja uždaryti tam tikrą įmonės padalinį. Įmonės veiklos apribojimas nustatomas nuo vienerių iki penkerių metų.

Atleidus asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės gali būti paskirtos daugiau negu dvi baudžiamojo poveikio priemonės, numatytos šio straipsnio 2 dalies 1-5 punktuose. Teismas, skirdamas viešųjų teisių atėmimą, nurodo, kokią teisę jis atima. Viešosios teisės atėmimas gali būti paskirtas nuo vienerių iki penkerių metų.

Vairuotojo teisių atėmimą teismas skiria nuo vienerių iki dešimties metų. Jeigu nuteistasis arba įmonė dėl objektyvių aplinkybių negali pats savo darbu pašalinti padarytą žalą, teismas gali paskirti visos ar dalies žalos atlyginimą. Skiriant žalos atlyginimą, į jos dydį neįskaičiuojamos sumos, nukentėjusiojo arba įmonės gautos iš draudimo ar kitų institucijų patirtai žalai padengti.

Teismas gali paskirti įmoką į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo fondą nuo 5 iki 25 minimalių darbo užmokesčių (MDU) dydžio. Teismas nuteistajam, kuriam už padarytą nusikalstamą veiką buvo paskirta tik baudžiamojo poveikio priemonė (išskyrus turto konfiskavimą), kurią piktybiškai vengiama įvykdyti, gali paskirti areštą.

Asmeniui, pirmą kartą padariusiam nesunkų nusikaltimą, teismas paprastai skiria bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Skirdamas bausmę už padarytą baudžiamąjį nusižengimą, teismas atsižvelgia į šio kodekso 57 straipsnio 2 dalyje išvardytas aplinkybes.

Recidyvistui ir pavojingam recidyvistui už nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė, jei tokią bausmę numato straipsnio sankcija.

Bausmė gali būti švelninama, jeigu: veika padaryta bendrininkų grupės; veika padaryta girto asmens arba asmens, apsvaigusio nuo narkotikų, psichotropinių ar toksinių medžiagų; veika padaryta pakartotinai; padaryta veika sukėlė sunkius padarinius.

Nustatant įstatyme numatytos bausmės vidurkį minimalūs ir maksimalūs straipsnio sankcijoje numatyti bausmės dydžiai sudedami ir dalijama pusiau. Tais atvejais, kai straipsnio sankcija nenustato minimalaus bausmės dydžio už padarytą nusikaltimą, nustatant straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės vidurkį vadovaujamasi minimaliu bausmės dydžiu, įstatymo nustatytu tai bausmės rūšiai.

Padarius kelias nusikalstamas veikas, numatytas viename arba skirtinguose baudžiamojo įstatymo straipsniuose, teismas paskiria bausmę už kiekvieną nusikalstamą veiką atskirai, po to paskiria subendrintą bausmę. Pagal šio straipsnio taisykles skiriama bausmė ir tais atvejais, kai priėmus nuosprendį nustatoma, kad nuteistasis kaltas dar ir kitu nusikaltimu ar baudžiamuoju nusižengimu, kurį jis yra padaręs prieš priimant nuosprendį pirmoje byloje.

Jeigu nuteistasis, neatlikęs paskirtos bausmės, padaro naują nusikalstamą veiką; arba naują nusikalstamą veiką padaro asmuo, kuriam bausmės vykdymas buvo sąlyginai atidėtas, bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu; arba naują nusikalstamą veiką padaro asmuo, lygtinai atleistas nuo bausmės prieš terminą, neatliktosios bausmės laikotarpiu, teismas paskiria bausmę už naują nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, po to paskiria subendrintą bausmę.

Iš dalies sudedant bausmes, prie bausmės, paskirtos naujuoju nuosprendžiu, pridedama neatliktosios bausmės dalis. Jei neatliktosios bausmės dalis yra didesnė, tada prie jos pridedama dalis bausmės, paskirtos naujuoju nuosprendžiu.

Skiriant bausmę šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, subendrintoji bausmė negali viršyti dvidešimt penkerių metų, paskyrus laisvės atėmimo bausmę, o paskyrus kitų rūšių bausmes - šio kodekso nustatyto tai bausmės rūšiai maksimalaus dydžio.

Teismas, subendrindamas bausmę šio kodekso 67 ir 68 straipsniuose numatytais atvejais, švelnesnę bausmę keičia į griežtesnę bausmę. Bauda nekeičiama ir skiriama kartu su kita bausme.

Asmeniui, nuteistam arešto bausme arba laisvės atėmimu ne daugiau kaip trejiems metams už nesunkų nusikaltimą arba ne daugiau kaip šešeriems metams už nusikaltimą, padarytą dėl neatsargumo, teismas gali atidėti paskirtosios bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų.

Kartu teismas nustato laiką, per kurį nuteistasis privalo įvykdyti šio straipsnio 3 dalies 1-8 punktuose numatytus įpareigojimus. Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, gali būti atleistas nuo bausmės, jeigu iki teismo nuosprendžio priėmimo jis suserga sunkia nepagydomas liga, dėl kurios jis negali atlikti bausmę. Šiuo atveju teismas priima apkaltinamąjį nuosprendį, paskiria tokiam asmeniui bausmę ir atleidžia jį nuo bausmės atlikimo.

Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga sunkia nepagydoma liga, gali būti atleistas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Asmuo, kuris po nuosprendžio priėmimo suserga psichikos liga dėl kurios jis negali suvokti savo veiksmų esmės ar jų valdyti, atleidžiamas nuo tolesnio bausmės atlikimo. Atleisdamas tokį asmenį nuo bausmės, teismas išsprendžia klausimą dėl priverčiamųjų medicininio pobūdžio priemonių skyrimo. Tokiam asmeniui pasveikus, jis gali būti siunčiamas toliau atlikti bausmę.

Asmuo, padaręs nusikalstamą veiką, gali būti atleistas nuo bausmės atlikimo Respublikos Prezidentui patenkinus jo malonės prašymą.

Bauda gali būti skiriama tik dirbančiam ar turinčiam savarankiškų pajamų nepilnamečiui. Terminuotas laisvės atėmimas nepilnamečiui gali būti skiriamas, jeigu teismas turi pagrindą manyti, kad kitų bausmių rūšių ar auklėjamojo poveikio priemonių nepilnamečio nusikalstamiems polinkiams pakeisti nepakanka, arba jis padarė sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Skiriant laisvės atėmimo bausmę nepilnamečiui, jos minimumas skaičiuojamas nuo pusės minimalaus bausmės dydžio, numatyto šio kodekso straipsnio, pagal kurį teisiamas nepilnametis, sankcijoje.

Pagrindinės sąvokos ir principai:

• Baudžiamasis kodeksas: Bendroji ir specialioji dalys.
• Nusikalstamos veikos: Nusikaltimai ir baudžiamieji nusižengimai.
• Bausmės: Viešųjų teisių atėmimas, viešieji darbai, laisvės apribojimas, areštas.
• Atsakomybė: Pagrindai ir sąlygos, kuriomis atleidžiama nuo baudžiamosios atsakomybės ar bausmės.

Bausmių rūšys:

• Atėmimas teisės dirbti tam tikrą darbą
• Viešieji darbai
• Bauda
• Laisvės apribojimas
• Areštas
• Terminuotas laisvės atėmimas
• Įmonės veiklos apribojimas
• Įmoka į nukentėjusiųjų nuo nusikaltimo fondą

Šiame straipsnyje aptariami pagrindiniai baudžiamojo kodekso aspektai, susiję su nusikaltimais nuosavybei. Svarbu suprasti, kad teisės aktai gali keistis, todėl visada reikia remtis naujausia informacija.

Štai keletas pagrindinių nusikaltimų nuosavybei rūšių:

• Vagystė - тайное хищение чужого имущества.
• Sukčiavimas - turto užvaldymas apgaulės būdu.
• Turto sunaikinimas ar sugadinimas - tyčinis svetimo turto sunaikinimas ar sugadinimas.

Šis straipsnis suteikia pagrindines žinias apie nusikaltimus nuosavybei ir baudžiamąją atsakomybę. Norint gauti išsamesnę informaciją, rekomenduojama kreiptis į teisininką. Teisė yra dinamiška sritis, todėl svarbu nuolat atnaujinti savo žinias.

Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinami pagrindiniai bausmių tipai, taikomi už nusikaltimus nuosavybei.

tags: #nusikaltimu #pries #nuosavybe #skyrius