Teisinis nihilizmas - tai neigiamas požiūris į teisę, įstatymus ir teisėtvarką. Tai reiškinys, kai žmonės nepaiso įstatymų, negerbia teisinių institucijų ir netiki teisingumu. Lietuvoje, kaip ir kitose šalyse, teisinis nihilizmas turi įvairių formų ir pasireiškimų, kurie daro neigiamą įtaką visuomenei ir valstybei.
Teisinio nihilizmo formos ir pasireiškimai
Teisinis nihilizmas gali pasireikšti įvairiomis formomis, pradedant nuo smulkių įstatymų pažeidimų ir baigiant organizuotu nusikalstamumu ir korupcija. Štai keletas pagrindinių teisinio nihilizmo formų Lietuvoje:
- Įstatymų ir kitų teisės aktų pažeidimai: Tai apima įvairius administracinius ir baudžiamuosius nusižengimus, kuriuos daro tiek fiziniai, tiek juridiniai asmenys.
- Kriminaliniai nusikaltimai: Tai viena pavojingiausių teisinio nihilizmo formų, kai žmonės sąmoningai pažeidžia įstatymus ir daro nusikaltimus.
- Piliečių teisės ignoravimas siekiant naudos sau: Tai apima atvejus, kai žmonės siekia realizuoti savo pragmatinius interesus nesilaikant įstatymų ir Konstitucijos.
- Žmogaus teisių pažeidimai: Tai apima atvejus, kai pažeidžiamos žmogaus teisės į teisingą teismą, privatumą, garbę ir orumą.
- Korupcija: Tai viena pavojingiausių teisinio nihilizmo formų, kai valstybės tarnautojai piktnaudžiauja savo padėtimi siekdami asmeninės naudos.
- Savavališkos statybos: Tai apima atvejus, kai žmonės stato pastatus be leidimų arba pažeidžiant statybos įstatymus.
Kova su korupcija Lietuvoje: ką pakeistų Korupcijos prevencijos įstatymas?
Teisinio nihilizmo priežastys
Teisinio nihilizmo priežastys gali būti įvairios ir priklauso nuo konkrečios situacijos. Štai keletas pagrindinių teisinio nihilizmo priežasčių Lietuvoje:
- Žemas teisinis sąmoningumas: Daugelis žmonių neturi pakankamai žinių apie įstatymus ir savo teises, todėl jie lengviau pažeidžia įstatymus arba tampa nusikaltimų aukomis.
- Nepasitikėjimas teisinėmis institucijomis: Daugelis žmonių nepasitiki teismais, policija ir kitomis teisinėmis institucijomis, todėl jie nenori kreiptis į jas pagalbos arba pranešti apie nusikaltimus.
- Korupcija: Korupcija valstybės tarnyboje ir teisėsaugos institucijose mažina pasitikėjimą teisine sistema ir skatina teisinį nihilizmą.
- Ekonominės priežastys: Skurdas, nedarbas ir socialinė nelygybė gali paskatinti žmones pažeisti įstatymus siekiant išgyventi arba pasipelnyti.
- Politinės priežastys: Politinis nestabilumas, valdžios kaita ir įstatymų priėmimo procesų trūkumai gali mažinti pagarbą teisinei sistemai.
Kriminalinio teisinio nihilizmo priežastis nagrinėja kriminologija. Kriminalinio nusikalstamumo vienas svarbiausių veiksnių yra žmogaus psichologija. Dažnai būna netgi sunku suvokti, kodėl žmogus atlieka nusikalstamą veiką. Būna ir taip, kad jis ir pats to negali paaiškinti. Nesigilindami į labai sudėtingą kriminalinės sąmonės geneologijos problematiką, pažymėsime tik tai, kad yra galima specifinė kriminalinio teisinio nihilizmo forma, kurios priežastys yra grynai psichologinės.
Teisinio nihilizmo pasekmės
Teisinis nihilizmas turi neigiamų pasekmių visuomenei ir valstybei. Štai keletas pagrindinių teisinio nihilizmo pasekmių Lietuvoje:
- Nusikalstamumo augimas: Teisinis nihilizmas skatina nusikalstamumą, nes žmonės jaučiasi nebaudžiami ir lengviau pažeidžia įstatymus.
- Korupcijos plitimas: Teisinis nihilizmas sudaro palankias sąlygas korupcijai plisti, nes valstybės tarnautojai jaučiasi nebaudžiami ir lengviau piktnaudžiauja savo padėtimi.
- Ekonomikos šešėlis: Teisinis nihilizmas skatina ekonomikos šešėlį, nes žmonės vengia mokėti mokesčius ir dirba nelegaliai.
- Nepasitikėjimas valstybe: Teisinis nihilizmas mažina pasitikėjimą valstybe ir jos institucijomis, nes žmonės jaučiasi nesaugūs ir neapsaugoti.
- Socialinė atskirtis: Teisinis nihilizmas gali sukelti socialinę atskirtį, nes žmonės, kurie pažeidžia įstatymus, yra atstumiami visuomenės.
- Žmogaus teisių pažeidimai: Teisinis nihilizmas sudaro sąlygas žmogaus teisių pažeidimams, nes žmonės jaučiasi nebaudžiami ir lengviau pažeidžia kitų žmonių teises.
Teisės ignoravimas siekiant naudos sau
Ekonominiai interesai teisiniu požiūriu deformuoja net gi valstybės valdžios veiksmus. Stambus oligarchų kapitalas seniai naudojamas kaip svarbus svertas visuose valdžios lygmenyse, lobizmas, korporatyvinių interesų "prastūminėjimas" priimant įstatymus ir kitus teisės aktus tapo įprastu reiškiniu. Kad taip nebūtų, būtina socialinė kontrolė.
Teisė ir kontrolė neretai būna bejėgės prieš privačius interesus. Asmenys vengia mokesčių, sudaro neteisėtus sandorius, užsiiminėja kita neteisėta veikla. Tokia situacija tarsi pateisina finansinės naudos gavimą iš neteisėtos veiklos. Tai yra tipiškas teisės ignoravimo pavyzdys, bet kartu jis ir simptomatiškas.
V. Safonovas straipsnyje "Teisinis nihilizmas ir Rusijos ekonomika" aptaria radikalųjį teisinį nihilizmą ekonomikoje, kuris pašalina iš subjekto sąmonės viską, palikdamas tik naudą ir egoistinius interesus. Tai yra mokesčių vengimas, nusikalstami bankrotai (sąmoningas blogas įmonės valdymas, nulėmęs jos bankrotą), nelegalus darbas. Taip sukuriamos palankios sąlygos korupcijai.
Ekonominio pragmatinio teisinio nihilizmo varomoji jėga ir pagrindinė priežastis yra asmens naudos siekimas. Jei tik susidaro galimybė siekti naudos pažeidžiant įstatymus ir tikintis, kad tai nebus atskleista, tuomet kai kurie žmonės ar jų grupės vardan savo naudos aukoja teisę kaip vertybę.
Korupcija kaip teisinio nihilizmo forma
Korupcija yra viena pavojingiausių teisinio nihilizmo pasekmių. Tai ekonomikos šešėlio augimas, sąlygų nelegaliam darbui sudarymas, kas atveda į dar didesnį biurokratijos papirkinėjimą. Korupcija - lot. corruptio - gadinimas, papirkimas - valstybinės įstaigos pareigūno ar politinio veikėjo kyšio ėmimas už pareigų atlikimą arba už įstatymo pažeidimą, siekiant naudos sau arba abipusės naudos; papirkimas, kyšininkavimas.
Korupcija - latentinis reiškinys. Korupcinio pobūdžio nusikalstamas veikas labai sunku įrodyti, kadangi šis nusikalstamas veiksmas nėra suinteresuotas atskleisti nei kyšį priimanti šalis, nei kyšį duodanti šalis. Priešingai - stengiamasi nuslėpti tiek kyšio davimo, tiek kyšio priėmimo (pažadėjimo, reikalavimo, provokavimo) faktą. Kyšininkavimas yra labiausiai paplitusi korupcijos forma.
LR Specialiųjų tyrimų tarnybos įstatymo 1 straipsnio 2 dalyje korupcija apibūdinama kaip asmens pažadėjimas, siūlymas ar davimas bet kokio neteisėto atlygio valstybės politikui, pareigūnui ar tarnautojui, taip pat valstybės politiko, pareigūno ar tarnautojo tiesioginis ar netiesioginis prašymas arba priėmimas bet kokio neteisėto atlygio sau ar kitam asmeniui arba priėmimas pasikėlymo ar pažado dėl tokio atlygio už tam tikros funkcijos vykdymą ar nevykdymą, taip pat asmens pažadėjimas, siūlymas ar davimas bet kokio neteisėto atlygio bet kuriam asmeniui, kuris teigia galįs daryti įtaką valstybės politiko, pareigūno ar tarnautojo sprendimams, tiesioginis ar netiesioginis prašymas arba priėmimas bet kokio neteisėto atlygio arba priėmimas pasikėlymo ar pažado dėl tokio atlygio taip pat bendrininkavimas darant šioje dalyje nurodytas veikas.
Taigi, šiame įstatyme korupcija aiškinama siaurąja prasme, nes korupcinių veiksmų subjektai - tik valstybinėje tarnyboje dirbantys asmenys. Visais atvejais tiek valstybės tarnautojas ar jam prilygintas asmuo, imantis kyšį ar provokuojantis duoti kyšį, tiek asmuo siūlantis ar duodantis, ar žadantis duoti kyšį valstybės tarnautojui ar jam prilygintam asmeniui suvokia, kad daro moraliai ir teisiškai neleistiną veiką. Tai yra sąmoningas valstybės tarnautojo teisės, kaip vertybės, neigimas.
Žinoma, kad korupcijos motyvai paprastai yra ekonominiai (materialinės naudos siekimas). Todėl korupciją (kaip ir interesų painiojimu), galime traktuoti kaip specifinę teisinio nihilizmo raiškos formą.
Interesų derinimo valstybinėje tarnyboje įstatymo 3 straipsnio 3 punkte: viešųjų interesų viršenybei užtikrinti asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje privalo nesinaudoti pareigomis asmeninei naudai gauti. Taigi, jei asmenys, dirbantys valstybinėje tarnyboje, laikytųsi šios imperatyvios įstatymo nuostatos, tai labai sumažėtų ar netgi išnyktų korupcija valstybinėje tarnyboje, nes asmeninės naudos siekimas - vienas pagrindinių korupcijos bruožų.
2001-2004 metais Transparency International Lietuvos skyriaus iniciatyva buvo atliktas pirmas Lietuvoje korupcijos diagnostinis tyrimas "Korupcijos žemėlapis". Šio tyrimo tikslas - remiantis nacionalinėmis sociologinėmis apklausomis atlikti korupcijos paplitimo institucinį ir geografinį monitoringą.
Monitoringo metu buvo vertinamos respondentų nuostatos korupcijos, jos lygio ir vaidmens visuomenėje atžvilgiu, jų asmeninė patirtis susidūrus su korupcijos (kyšiai) atvejais, informacijos apie korupciją šaltiniai ir požiūris į antikorupcines priemones.
Sociologinis tyrimas apėmė dvi grupes: Lietuvos įmonių vadovus ir Lietuvos gyventojus.
1 pav. Lietuvos įmonių vadovų ir Lietuvos gyventojų požiūris į korupciją
Savavališkos statybos ir teisinis nihilizmas
Ekonominis pragmatinis teisinis nihilizmas gali reikštis ir buitiniame lygmenyje. Buitinę teisinio nihilizmo formą - savavališkas statybas - nagrinėjęs prof. A. Marcijonas konstatavo, kad savavališkų statinių, kurių dauguma buvo įteisinti, o ne nugriauti. Šiuo metu savavališkos statybos ne tik nemažėja, bet jau turime ir naują reiškinį - neteisėtai įteisintas statybas. Neteisėtos statybos dabar legalizuojamos iš anksto.
Atsakingi valstybės tarnautojai iš anksto paruošia suklastotus leidimus, po to nebaigti statiniai yra registruojami Valstybės įmonėje "Registrų centras". Tokiu būdu statiniai tampa legaliais. Net ir tada, kai aferos demaskuojamos, kai žinomi dokumentų klastojimai, esą niekas nieko negali padaryti, nes viskas yra oficialiai įteisinta. Šiuo atveju atsakomybė turėtų tekti valstybės tarnautojams, kurie savo parašus padeda po leidimais.
Nelegalūs leidimai, nelegalios statybos vyksta ne tik Kuršių Nerijoje, bet ir Vilniaus rajone. Didžioji dalis savavališkų statybų yra įteisinama. LR Statybos įstatyme yra numatyta savavališkos statybos įteisinimo tvarka.
Valstybės tarnautojų vaidmuo ir biurokratinis teisinis nihilizmas
Šios teisinio nihilizmo formos subjektais gali būti valstybės tarnautojai, valstybės vykdomosios valdžios, vietos savivaldos institucijos. Galima paminėti keletą pavyzdžių.
Valstybės tarnautojų ir valstybės politikų veikla yra biurokratinio teisinio nihilizmo šaltinis. Norint, kad žmonės imtų pasitikėti valstybe, pirmiausiai privalo keistis pati valstybės tarnyba, valstybinės Lietuvos institucijos.
Atleisti iš darbo valstybės tarnautoją, kuris dirba blogai - labai sudėtinga. LR valstybės tarnybos įstatymo 29 straipsnio 4 dalis reglamentuoja tarnybinę nuobaudą - valstybės tarnautojo atleidimo iš pareigų - skyrimą. Tokia nuobauda gali būti skiriama tik už šiurkštų tarnybinį nusižengimą, taip pat už kitą tarnybinį nusižengimą, jei prieš tai valstybės tarnautojui nors kartą per paskutinius 12 mėnesių buvo taikyta tarnybinė nuobauda - griežtas papeikimas.
Jeigu valstybės tarnautojui buvo skirta kitos rūšies tarnybinė nuobauda (pastaba arba papeikimas) - valstybės tarnautojui jokios sankcijos pritaikyti neįmanoma, nors valstybės tarnautojas turėtų net keletą tokių nuobaudų per metus. Valstybės tarnautojų vertinimo sistema nesusijusi su jų veiklos rezultatais. Todėl rezultatai yra tokie prasti.
Žmogaus teisių pažeidimai vardan politinio tikslingumo
Kaip atskirą teisinio nihilizmo formą demokratinėje valstybėje mes nagrinėjome vardan politinio tikslingumo vykdomus žmogaus teisių pažeidinėjimus. Politinis tikslingumas gali būti vertinamas kaip valdžios institucijų atsakomybę už tokį teisinį nihilizmą eliminuojantis pagrindas.
Žmonių teisės pažeistos, negali apginti savęs net teisme. Būna, kad teismai vadovaujasi ne įstatymais, o politinėmis nuostatomis, arba vadovaujasi tokiais įstatymais, kurie prieštarauja Konstitucijai. Tokiu atveju yra ignoruojama dar viena labai svarbi žmogaus teisė - teisė į teisingą teisminę gynybą. Dažniausiai teisinį nihilizmą demokratinėje valstybėje valdžios institucijos vykdo pažeisdamos socialines teises, kai kurias politines teises ar net teisę į gynybą vardan politinio tikslingumo aukos.
2005 m. Lietuvos Respublikos Prezidentas Valdas Adamkus savo metiniame pranešime pažymėjo, kad Lietuvos valstybės tarnyba tampa pažeidžiama ir dėl korupcijos, o valstybės silpnumą liudija nemažėjanti šešėlinė ekonomika ir kontrabanda.
tags: #144 #garazu #bendrija #justiniskiu #86