Šiame straipsnyje aptarsime 1980 m. sodų namų projektus Lietuvoje, statybos reikalavimus žemės ūkio paskirties sklypuose bei Klaipėdos gyvenamųjų kvartalų raidą sovietmečiu.
Statyba Žemės Ūkio Paskirties Sklypuose
Jei turite 15 arų sklypą žemės ūkio paskirties ir planuojate statyti iki 80 kv. m. namą, svarbu žinoti keletą esminių dalykų.
Visų pirma, jums reikia pakeisti sklypo paskirtį į namų valdą, tik tada galėsite statyti gyvenamąjį namą. Jei statote gyvenamąjį namą, leidimas reikalingas nepriklausomai nuo kvadratūros, ir tuomet greičiausiai reikės mokėti infrastruktūros mokestį. Tačiau, jei statysite pagalbinio ūkio pastatą iki 80 kv. m., leidimo nereikės, ir mokesčio mokėti nebus privaloma.
Žemės ūkio paskirties žemėje, kai jos plotas yra didesnis nei 50 arų, galima įkurti ūkininko ūkį, rengti kaimo plėtros projektą ir projektuoti gyvenamąjį namą su priklausiniais. Mažesniuose nei 50 arų sklypuose tokia galimybė nenumatyta, ir statyba negalima.
Jūsų atveju reikalinga keisti žemės paskirtį atitinkamai norimiems statiniams statyti. Reikalinga nagrinėti bendrojo plano sprendinius, kokios paskirtys yra leidžiamos, ir tik tada statyti pastatus. Visiems gyvenamiesiems namams, nuo 2017-01-01, reikalingas projektas ir statybos leidimas, nepriklausomai nuo gyvenamojo namo dydžio ir vietovės, kurioje jis statomas.
Sodo namai gali būti statomi tik sodininkų bendrijose ir priskiriami poilsio pastatams.
Klaipėdos Gyvenamųjų Kvartalų Urbanistinė Raida
Klaipėdos gyvenamieji kvartalai sovietmečiu vystėsi savotiškai įdomiai. Pirmaisiais pokario dešimtmečiais miestas vystėsi stichiškai, net 7 metus neturėjo kompleksinės generalinio plano schemos. Todėl faktiškai iki septintojo dešimtmečio vidurio visa miesto gyvenamoji statyba buvo plėtojama „lopais“: teritorijos buvo įsisavinamos kvartalų sanavimo principu.
„Lopavimo“ Epocha
Taikant laisvojo planavimo principą, gyvenamieji namai apibrėžtoje teritorijoje pradėti orientuoti laisvai - dėliojant juos kaip kubelius smėlio dėžėje. Ši „tradicija“ Lietuvos miestuose populiari ir šiandien.
Pirmaisiais pokario metais, A. Cibui pasiūlius naują miesto centrą su jam priklausančiais svarbiausiais visuomeniniais objektais ir centrine aikšte kurti dešiniajame Dangės krante, tapo aišku, kad pagrindinė gyvenamojo fondo plėtra kol kas bus vykdoma teritorijoje tarp Dangės upės ir pagrindinės geležinkelio linijos. 1949-1956 m. suprojektuoti keturi kvartalai tarp Vytauto, M. Melnikaitės (dab. S. Šimkaus), M. Mažvydo, S. Daukanto ir Ligoninės gatvių.
„Lopavimo“ epochos firminiu ženklu tapo kampiniai Montės-Mažvydo g. namai su bokšteliais, iš kurių vienas jau nugriautas. Panašiu metu pastatyta daug smulkesnių kvartalų ir namų grupių visame miesto centre.
Septintasis Dešimtmetis
Geriausiu tokio planavimo, kai buvo ignoruojamas istorinis užstatymas ir jo charakteris, pavyzdžiu laikytina visa septintojo dešimtmečio gyvenamųjų kvartalų statyba. Pirmiausia paminėtinas sugriautos Bomelio Vitės vietoje Sportininkų g. 1960 m. pradėtas planuoti Žvejonės gyvenamasis kvartalas.
Stambiaplokščių Namų Statyba
Po 1959-1969 m. įvykdyto gyvenamųjų kvartalų iš silikatinių plytų bumo sekė stambiaplokščių namų statyba, kuri jau vykdyta kompleksais ir vyko „plyno lauko“ principu. Nors sovietinė gyvenamųjų namų statybos technologija yra jau kita tema, galima būtų pasakyti, kad kol kas Lietuvoje nėra susisteminta visa tarybinio laikotarpio gyvenamųjų namų tipologija.
Miško Kvartalas
Kvartalo suplanavimo užduotis buvo parengta ir jai miesto užstatymo taryboje pritarta dar 1967 m. Vėliau, kaip įprasta, projektas koreguotas. Galutinė jo versija suformuota 1974-1979 m. iš 11 dvylikaaukščių, 19 devynaukščių ir 12 penkiaaukščių namų. Pirmieji namai kvartale pastatyti 1980 m., o 1989 m. statybos dar vyko. Šio kvartalo išskirtinumas - laužytas raudono namų masyvo siluetas, organiškai susiliejantis su gamtine aplinka (Girulių miško parku).
Sovietų patranka Klaipėdoje (1969–1972)
Žvejybos Uosto Rajonas
1971 m. kvartale tarp Minijos, Penkmečio (Sulupės), Žalgirio ir P. Nachimovo g. (Naikupės) greta senesnės statybos daugiabučių suprojektuoti penki 5 a. gyvenamieji namai dirbantiems Baltijos laivų statykloje. Taip aštuntame ir devintame dešimtmečiais Žvejybos uosto rajone vietoj menkaverčių surenkamų gyvenamųjų namų ir mažaaukščių ikikarinės statybos pastatų kilo stambiaplokščiai gyvenamieji namai.
Alksnynės Mikrorajonas
Iš atskirai projektuotų gyvenamųjų namų kvartalų dar paminėtinas „Alksnynės“ mikrorajonas, neįėjęs į greta planuojamą VI gyvenamąjį rajoną, tačiau turėjęs su juo gerą funkcinį ir vizualinį ryšį.
1978 m. skirtas sklypas devyniems 10 a. gyvenamųjų namų statybai Paryžiaus Komunos, Ryšininkų ir Rumpiškės g. pagal individualų projektą.
Ši informacija suteikia išsamų vaizdą apie 1980 m. sodų namų projektus, statybos reikalavimus žemės ūkio paskirties sklypuose ir Klaipėdos gyvenamųjų kvartalų raidą sovietmečiu.