Nekilnojamas turtas gali būti skirstomas į dvi dideles kategorijas: gyvenamąjį ir komercinį. Gyvenamasis nekilnojamas turtas gali būti: butai, individualūs gyvenamieji namai, sodybos, kotedžai, vasarnamiai ir taip toliau. Komercinis turtas savo ruožtu yra dviejų rūšių - tai turtas, duodantis pelną ir turtas, sudarantis sąlygas gamybinei veiklai: tai gali būti sklypai, patalpos ir panašiai.
Nekilnojamojo turto rinka kasmet darosi aktyvesnė. Štai 2016 m., remiantis Registrų centro duomenimis, pirkimo-pardavimo sandoriais įsigytų butų skaičius, lyginant su 2015 m., šoktelėjo daugiau nei 13 proc., individualių namų - veik 7 proc., žemės sklypų - arti 9 proc. Akivaizdu, kad lietuviai priprato prie naujos valiutos - euro - ir elgiasi vis drąsiau. Tai lemia ir tai, kad vis daugiau kapitalo keliauja būtent į nekilnojamojo turto sektorių.
Kaip bebūtų, didžiausia nekilnojamo turto pirkimo-pardavimo sandorių koncentracija - Lietuvos sostinėje Vilniuje. Tačiau netrukus Kėdainiai stipriai pakeis savo veidą - pagaliau pradedama ilgai laukta ir bemaž jau porą metų vėluojanti daugiabučių namų kvartalinė renovacija. Netrukus darbai prasidės dviejuose miesto kvartaluose, o kiek vėliau - ir dar šešiuose. Atnaujinant daugiabučių namų kvartalus į Kėdainius bus investuoti bemaž 7 mln. eurų.
Kol kiti rajonai skuba renovuoti daugiabučius ir džiaugiasi atnaujintais ištisais kvartalais, kurių projektams naudojami tiek Europos Sąjungos (ES), tiek savivaldybių, tiek ir pačių gyventojų pinigai, Kėdainių rajono gyventojams tenka pasitelkti kantrybę ir laukti. Nors Vyriausybė Kvartalų energinio efektyvumo didinimo programų rengimo ir įgyvendinimo tvarkos aprašą patvirtino daugiau kaip prieš 2 metus - 2016 m. birželio 1 dieną, ir kai kurių rajonų savivaldybės dar tais pačiais metais atsakingoms valstybės institucijoms pateikė savo kvartalinės renovacijos programas, Kėdainių savivaldybė iki šiol nesiskubino.
Rengti programas, pagal kurias galima gauti paramą ištisų daugiabučių kvartalų atnaujinimui, savivaldybės raginamos jau dvejus metus. Įgyvendinant kvartalų energinio efektyvumo didinimo programas ir įgyvendinant energinį efektyvumą didinančias kitas priemones, siekiama darnaus energijos šaltinių panaudojimo, gerinant gyvenamosios aplinkos būklę, pritaikant ją įvairių socialinių gyventojų grupių poreikiams, mažinant socialinę atskirtį regionuose. Paprasčiau tariant - daugiabučius reikia renovuoti tam, kad pro jų kiauras sienas nebūtų šildomas oras, o gyventojai už šildymą mokėtų mažiau.
Kėdainių miesto daugiabučių namų kvartalų energinio efektyvumo didinimo programa patvirtinta ir pateikta tik šį lapkritį, viliantis, kad bus gauta pinigų ją įgyvendinti 2019-2025 metais. Kėdainių miesto daugiabučių namų kvartalų energinio efektyvumo didinimo programa rajono Tarybai buvo pateikta tvirtinti tik spalio mėnesį, o „Būsto taupymo agentūrai“ (BETA), kuri vertins jos pagrįstumą, pateikta tik lapkričio 5 dieną. Aplinkos ministras jau toli gražu ne pirmą kartą per pastaruosius dvejus metus pateikė kvietimą teikti paraiškas kvartalinei renovacijai, į kurią bus investuoti 150 mln. eurų. Iš šios sumos vien valstybės parama sieks 50 mln. eurų, kompensuojant 30 proc. investicijų, teikiančių efektyvumą didinančioms priemonėms.
Pagal savivaldybės parengtą kvartalinės renovacijos programą, Kėdainiuose numatyta kompleksiškai atnaujinti Ramybės skverą, Josvainių ir J. Basanavičiaus g. 25, 27, 23, 29, 21, 19, 17, 15, 13, 11A ir 11 kvartalą, kuris apima Parakinės, Kęstučio, Algirdo, J. Basanavičiaus gatves. Josvainių gatvės pirmą dalį, apimančią ir J. Basanavičiaus g. 42, 44, 61, 63, 65, 67, Josvainių g. 38A ir Knypavos 3. Ramybės skvero 1, 2, 3 kvartalus ir J. Basanavičiaus g. 56, 54, 52, Lauko g. Taip pat ketinama atnaujinti Žemaitės, Josvainių - J. Basanavičiaus, Liaudies, Respublikos - J. Basanavičiaus ir Rasos - J. Basanavičiaus gatvių kvartalus. Į juos įeina šie namai: J. Basanavičiaus g. 69, 71, 82, 94, 96, 98, 100, 102, 104, 106, 112, 114, 116, 118, 120, 122, 124, 126, 128, 130, 132, 134, 136, 138, 140, 142, 144, 146, Josvainių g. 42, 44, 46, Mindaugo g. 11, 13, 15, 17, 19, 23, Rasos g. 2, 4, 6, 8, 10, 12, 14, Respublikos g. 4, 6, 8, 8A, 10, 12, 14, 16, 18, 20, 22 ir Žemaitės g.
Atnaujinant kvartalus turi būti numatyta, kad jų energinis efektyvumas padidėtų ne mažiau kaip 20 procentų, tad programoje numatyta ir viešųjų pastatų (valstybinių įstaigų ir organizacijų) energinio efektyvumo didinimas, gatvių apšvietimo tinklo modernizavimas, šilumos perdavimo tinklų modernizavimas.
Pirmiausia darbai prasidės dviejuose miesto kvartaluose: teritorijose, apribotose Liaudies, A. Kanapinsko, Janušavos ir Respublikos gatvėmis bei vadinamame Žemaitės kvartale, kurį riboja to paties pavadinimo, taip pat ir J. Basanavičiaus bei Tilto gatvės.
Kvartalą, kuris yra apribotas Liaudies, A. Kanapinsko, Janušavos ir Respublikos gatvėmis, „Doresta“ įsipareigojo sutvarkyti už 548 tūkst. eurų. Už šiuos pinigus bus atnaujinti ir įrengti pravažiavimai, sudarysiantys kone visą kilometrą, bus praplėstos, sutvarkytos, o kai kuriose vietose ir naujai įrengtos automobilių stovėjimo aikštelės (iš viso jos sudarys 2 790 kv. m), vaikų žaidimų aikštelės, užimsiančios 394 kv. m.
Kvartalą, kurio teritorija yra apribota J. Basanavičiaus, Žemaitės ir Tilto gatvėmis, „Doresta“ įsipareigojo atnaujinti už 691 tūkst. eurų. Automobilių stovėjimo aikštelės čia užims dar didesnį plotą - 3 430 kv. m, vaikų žaidimų aikštelės - 536,8 kv. m.
Daugiabučių namų renovacijos procesas sėkmingai vyksta ne tik didmiesčiuose, bet ir mažesnėse savivaldybėse - Ignalinoje, Zarasuose, Panevėžyje, Biržuose. Rugsėjo mėnesį Lietuvoje buvo atnaujinami 522 daugiabučiai namai, o investicijos į juos siekia 160 mln. eurų. Tuo tarpu Kėdainių rajono savivaldybei teks įšokti jau į važiuojantį traukinį.
Gyventojų nuomonės
Tokia savivaldybės paruošta kvartalinės renovacijos programa patenkinti ne visi gyventojai. Štai A. A. Kanapinsko g. 8 ir 12 namo pirmininkė Ilona Garbunova sako, kad kai tik sužinojo, kad savivaldybė rengia kvartalinės renovacijos planą ir į jį neįtraukia A. Kanapinsko gatvės, labai nustebo.
„A. Kanapinsko gatvė yra pakankamai sena. Iš šioje gatvėje esančių devynių namų vienas yra renovuotas, trys - izoliuoti, dar vienas namas jau du metus laukia renovacijos, po dvejų metų numatyta dar vieno daugiabučio renovacija. Mes, žmonės, judam, bet mūsų gatvė į kvartalinę renovaciją neįtraukta. Nesuprantame, kodėl numatyta renovuoti kur kas jaunesnes Rasos ir Mindaugo gatves bei paliekant nuošalyje A. Kanapinsko gatvę, peršokama į Liaudies gatvę ir suplanuojama renovuoti šios gatvės kvartalą, kuris yra pats naujausias. Mes norėtume išsamesnio atsakymo su paaiškinimu, kodėl devyni A. Kanapinsko gatvės namai nebuvo įtraukti į kvartalinės renovacijos planą“, - rajono Tarybos posėdyje sakė I. Garbunova. Tačiau ir rajono Tarybos posėdyje gyventojų atstovė jokio aiškaus ir argumentuoto atsakymo neišgirdo. Meras tik pavedė administracijos direktoriui O. Kačiuliui dar kartą paruošti gyventojams išsamų atsakymą į pateiktus klausimus raštu.
Opozicijoje dirbantis Viktoras Muntianas pasiūlė netvirtinti savivaldybės paruoštos kvartalinės renovacijos programos ir grąžinti ją administracijai patikslinti. Nors šis jo pasiūlymas buvo atmestas, savivaldybės paruošta daugiabučių kvartalinės renovacijos programa abejonę išreiškė net 7 Tarybos nariai. Prieš šios programos tvirtinimą pasisakė Algimantas Kižauskas, Darius Petrauskas, Adelė Štelmokienė ir V. Muntianas, balsuojant susilaikė Nijolė Naujokienė, Irena Staliorienė ir Kęstutis Valionis.
Kvartalinė renovacija
Savivaldybės finansavimo iššūkiai
Tarybos narys Stanislovas Blinstrubas paprašė patikslinti, kodėl pateikiami skirtingi skaičiai: „Pagal Jūsų pateiktą programą pirmo etapo projektams reikalingos lėšos - 2 mln. 371 tūkst. eurų, o mūsų patvirtintam strateginiam plane numatyta, kad tam reikės 1 mln. 300 tūkst.“ Paprašyta paaiškinti, kodėl reikalinga suma skiriasi daugiau nei milijonu eurų, K. Kemešienė sakė: „Todėl, kad šiuo metu yra parengti techniniai projektai ir jie viršija projekto biudžetą. Nupirkus rangos darbus paaiškės tikrasis lėšų poreikis, koks yra reikalingas pirmam etapui. Ir jeigu lėšų reikės daugiau (negu numatyta - aut. past.), kreipsimės į Tarybą, kad skirtų papildomai lėšų.“ Tokie vieši savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėjos pareiškimai, panašu, kad reiškia ne ką kita, kaip tai, kad savivaldybė eilinį kartą nesugeba susiskaičiuoti, kiek realiai reikia pinigų planuojamiems projektams. O pritrūkus pinigų, savivaldybės administracija tiesiog semia juos iš savivaldybės biudžeto rajono Tarybą pastatydama prieš faktą - jei norite, kad būtų baigtas projektas, duokite tiek pinigų, kiek trūksta. Ir ši istorija Kėdainiuose vis kartojasi.
Panaši situacija buvo ir su rekonstruojamu pėsčiųjų tiltu per Smilgos upelį. Tame pačiame spalio mėnesį vykusiame rajono Tarybos posėdyje tilto per Smilgos upelį rekonstrukcijai papildomai skirta 80 tūkst. eurų. Paaiškėjo, kad šių pinigų reikia, nes nebuvo paskaičiuotos ir staiga atsirado projektui netinkamos, bet būtinos išlaidos.