Lietuvos kaimo bendruomenės aktyviai dalyvauja įvairiuose renginiuose ir projektuose, siekdamos puoselėti savo krašto grožį ir kultūrą. Vienas iš tokių renginių - gražiausių sodybų konkursas, kuris skatina gyventojus rūpintis savo aplinka ir kurti jaukią bei estetišką aplinką.
Šiame straipsnyje apžvelgsime, kaip vyksta tokie konkursai, kokie yra jų nuostatai ir kokią naudą jie teikia bendruomenėms.
Natalija Bunkė ir Laurynas Suodaitis | Auksiniai Svogūnai 2024
Parama ir Bendruomenės Iniciatyvos
Telšių rajono vietos veiklos grupė (VVG) aktyviai dalyvauja mokymuose, skirtuose viešųjų pirkimų įstatymo pakeitimams aptarti. Taip pat buvo aptarti Aplinkos ministerijos patvirtinti „žalumo“ reikalavimų pokyčiai, kurie tiesiogiai įtakoja „žaliųjų pirkimų“ įgyvendinimą.
Parama teikiama verslui, nesusijusiam su žemės ūkio veikla, kaime pradėti, apimančiam įvairius ne žemės ūkio verslus, įvairių paslaugų teikimą, įskaitant paslaugas žemės ūkiui; aktyvaus poilsio ir kitos turizmo organizavimo veiklos.
Po įkvepiančios mokomosios išvykos į Klaipėdos rajoną, Telšių ir Rietavo savivaldybių bendruomenių, verslo bei savivaldos atstovai susitiko refleksiniam aptarimui. Aptarimo metu dalyviai vieningai pripažino, kad Brožių, Veiviržėnų ir Drevernos pavyzdžiai įkvėpė realiems pokyčiams.
Telšių rajono vietos veiklos grupės (VVG) projektų atrankos komiteto posėdyje buvo svarstytos paraiškos, pateiktos pagal Kvietimą Nr. Kvietimo metu buvo gautos 5 vietos projektų paraiškos, kurioms bendra prašoma paramos suma viršijo skelbtą kvietimo biudžetą - 200 000,00 Eur.
Rūdupių kaimo bendruomenė - tikras grožio ir jaukumo pavyzdys. Vienu iš ryškiausių akcentų Telšių ir Rietavo savivaldybių kaimo bendruomenių kiemelyje tapo Rūdupių kaimo bendruomenės sukurta erdvė, kuri stebino savo skoningumu, natūralumu ir išskirtiniu jaukumu.
Bendruomenės nariai ne tik papuošė erdvę, bet ir sukūrė tikrą šventinį paveikslą, atspindintį kaimo dvasią ir grožį. Visa kiemelio aplinka buvo dekoruota natūraliais ąžuolo vainikais, lubinais ir putino puokštėmis, kurie simbolizuoja stiprybę, klestėjimą ir ryšį su gamta.
Dekoracijos ne tik puošė aplinką, bet ir perteikė gilią pagarbą lietuviškoms tradicijoms bei gamtos grožiui. Žaluma, natūralūs augalai ir subtilios puošmenos kūrė šiltą, kviečiančią atmosferą, kurioje kiekvienas praeivis norėjo stabtelėti, pabendrauti ar tiesiog pasigrožėti.
Ne mažiau įspūdingai atrodė ir stalai, nukrauti gardžiausiais kaimo gėrybėmis. Rūdupių bendruomenės moterys dosniai dalijosi savo ruošta produkcija: naminiu sūriu, kepiniais, žemaitišku kastiniu, šmakalu, spirgyne bei kitais tradiciniais lietuviško stalo patiekalais.
Prie bendro kiemelio kūrimo aktyviai prisidėjo ir Viešvėnų bei Ubiškės kaimo bendruomenių atstovai, kurie parodė tikrą bendruomeniškumo dvasią. Jų pagalba buvo neįkainojama - nuo praktinių darbų iki geros nuotaikos kūrimo.
Sąskrydis dar kartą įrodė, kad kaimo bendruomenės yra gyvybingos, kūrybingos ir svarbios Lietuvos ateičiai. Nuoširdžiai dėkojame Lietuvos kaimo bendruomenių sąjungai už galimybę pabūti kartu ir pasijausti didelės bendruomenės dalimi!!! Dėkojame Telšių rajono savivaldybei už skirtas lėšas, kurios leido mūsų bendruomenėms dalyvauti Lietuvos kaimo bendruomenių sąskrydyje.
Sumanaus Kaimo Iniciatyvos
Telšių rajono vietos veiklos grupė įgyvendina projektą - sumanių sprendimų atradimo mokomąjį renginį „Sumanaus kaimo modelis VVG „Pajūrio kraštas“ teritorijoje“ pagal nacionalinės paramos kaimo bendruomenių veiklai teikimo taisykles. Sumanaus kaimo mokomojo renginio tikslas - suorganizuoti sumanių sprendimų atradimo mokomąjį renginį „Sumanaus kaimo modelis VVG „Pajūrio kraštas“ teritorijoje“, skirtą Telšių rajono ir Rietavo savivaldybių kaimo bendruomenių, valdžios ir verslo atstovams.
Sumanaus kaimo idėjos yra sėkmingai vystomos ir įgyvendinamos Pajūrio krašto vietos veiklos grupės teritorijoje, kurie apima tiek infrastruktūros modernizavimą, tiek inovatyvių technologijų diegimą, tiek bendruomenės narių įtraukimą į veikimo procesus.
Birželio 4 Telšių rajono ir Rietavo savivaldybių bendruomenių, verslo ir savivaldos atstovai dalyvavo visos dienos trukmės išvykoje - mokymuose po Klaipėdos rajoną.
Brožių kaimo bendruomenė yra vienas iš sėkmingiausių sumanaus kaimo pavyzdžių Lietuvoje, įgyvendinusi kelis reikšmingus vietos projektus, kurie prisidėjo prie tvarios vietos ekonomikos plėtros, bendruomeniškumo stiprinimo ir gyventojų gyvenimo kokybės gerinimo.
Sveikatai palankių maisto produktų gamyba - Brožių bendruomenė įsteigė modernų daržovių perdirbimo cechą, kuriame gaminami natūralūs ir sveikuoliški produktai - daržovių sultiniai, troškiniai, pagardai.
Trumpųjų maisto tiekimo grandinių kūrimas - bendruomenė aktyviai bendradarbiauja su vietos ūkininkais ir perdirbėjais, kurdama trumpąsias tiekimo grandines. Maisto laboratorijos bendradarbiavimas - partnerystė su Tado Mockaus maisto laboratorija padeda vystyti ekologiškų produktų kūrimą ir tiekimą.
Bendruomenės telkimas ir edukacinės veiklos - įgyvendinami projektai dažnai įtraukia vietos gyventojus į praktinius mokymus, diskusijas ir kūrybines dirbtuves. Tai stiprina bendruomenės socialinį audinį, skatina naujų idėjų generavimą ir aktyvų dalyvavimą vietos plėtroje.
Maloniai nustebino unikali Brožių bendruomenės organizuota sultinių skanavimo edukacija, kurioje dalyviai buvo kviečiami ne tik ragauti, bet ir atspėti, kokios rūšies sultinį jie skanauja. Edukacijos metu sužinojome ne tik apie gamybos procesą, bet ir apie sveikos mitybos svarbą bei trumpųjų maisto tiekimo grandinių naudą.
Po Brožių bendruomenės sultinių skanavimo edukacijos dalyviai turėjo progą susipažinti su įkvepiančia asociacijos „Gėrybė“ kūrėjos veikla. Pristatyme buvo galima ne tik paragauti natūraliais ingredientais praturtintų saldėsių, bet ir sužinoti daugiau apie jų sudėtį, gamybos procesą bei idėją, kaip paprastais produktais galima kurti skanius ir sveikus alternatyvius desertus.
Renginio pabaigoje Drevernoje dalyviai susipažino su kultūros, kaip ekonomikos variklio, potencialu. Drevernoje vykstanti vikinginio maisto edukacija - tai unikali patirtis, leidusi dalyviams pasinerti į IX-XII amžiaus kulinarinį pasaulį.
Šią programą organizuoja edukatorė Edita Nurmi, kuri, remdamasi archeologiniais radiniais iš Lietuvos piliakalnių ir Birkos miesto Švedijoje, atkuria senovinius patiekalus bei jų gamybos būdus. Edukacijos metu dalyviai susipažino su to laikmečio maisto gaminimo ypatumais, naudojamais įrankiais ir prieskoniais.
Be kulinarinės dalies, edukacijoje pristatyti ir archeologiniai kostiumai bei radiniai iš Žvilių, Tytuvėnų ir Laivių kapinynų, suteikiantys platesnį kontekstą apie to meto gyvenimą.
Ši edukacija ne tik praturtina istorines žinias, bet ir suteikia galimybę praktiškai išbandyti senovinius maisto gaminimo būdus, leidžiant dalyviams tiesiogiai pajusti vikingų laikų skonį ir gyvenimo būdą.
Dienos pabaigoje vykusioje refleksijoje dalyviai aktyviai dalinosi įžvalgomis, įgytomis žiniomis ir asmeninėmis patirtimis. Tai buvo svarbi mokymų dalis, leidusi sustoti, apibendrinti dienos veiklas ir įvertinti, kokios idėjos ir praktikos labiausiai įkvėpė.
Dalyviai akcentavo, kad gautos žinios nebuvo vien teorinės - kiekviena veikla turėjo aiškų praktinį pritaikymą. Grupinių užduočių metu sukurtos sumanaus kaimo schemos, partnerystės modeliai ir kultūrinės plėtros idėjos parodė, kad vietos veiklos gali būti kuriamos remiantis realiomis bendruomenės stiprybėmis.
Ši išvyka dar kartą patvirtino, kad tokie renginiai ne tik suteikia žinių, bet ir skatina dalyvių bendradarbiavimą, motyvaciją veikti ir tikėjimą savo vietovės potencialu. Renginys sustiprino kaimo bendruomenių gebėjimą kurti sumanius, tvarius projektus, kurių pagrindas - vietos resursai, tradicijos, inovacijos ir žmonių bendrystė.
Konkursų Nuostatai ir Parama Verslui
Parama bus teikiama verslui, nesusijusiam su žemės ūkio veikla, kaime plėtoti, apimančiam įvairius ne žemės ūkio verslus, įvairių paslaugų teikimą, įskaitant paslaugas žemės ūkiui, aktyvaus poilsio ir kitas turizmo organizavimo veiklas. Turi būti kuriamos naujos darbo vietos.
Ši priemonė skirta ne žemės ūkio verslų (įskaitant bioekonomikos) veiklos plėtrai, kuria siekiama pokyčio darbo vietų kūrime, paslaugų gyventojams, įskaitant su turizmu susijusioms, prieinamumo didinime. Verslo plėtros priemonei skirtas Kvietimo biudžetas buvo 200 000 Eur, maksimali paramos suma vienam vietos projektui - iki 100 000 Eur.
Susirinkimo dalyviai sužinojo apie galimybes teikti paraiškas vietos projektams finansuoti ateityje.
Sumanaus Kaimo Strategijos Kūrimas
Telšių rajono vietos veiklos grupės administracija su savo nariais apie Sumanaus kaimo sampratą diskutavo ne vieną kartą. Pirmąkart „Sumanaus kaimo“ sąvoka buvo pristatoma 2022 m. balandžio 26 d. visuotiniame Telšių rajono vietos veiklos grupės narių susirinkime.
Per 2023 metus vyko pavieniai susitikimai, kurių metu vis buvo svarstomos galimybės ir idėjos, tame tarpe ir problemos bei jų sprendimo būdai, kurie galėtų tapti Sumanaus kaimo strategijos rengimo pagrindu.
Telšių rajono vietos veiklos grupė 2024 metais buvo pasiryžusi teikti paraišką gauti finansavimą „Sumanių Kaimų“ Strategijai įgyvendinti. Tuo tikslu, Telšių rajono vietos veiklos grupės valdyba 2024 m. liepos 30 d. posėdyje pritarė parengtiems „Sumanių kaimų“ strategijos projektinių paraiškų konkurso nuostatoms, kurie nustatė konkurso organizavimo ir vykdymo tvarką.
Konkurso organizavimo tikslas - atrinkti vietos projektų vykdytojų paraiškas, pagal kurias, atrinkus tinkamus projektus, būtų rengiama „Sumanių kaimų“ Strategija. Konkursas vyko nuo 2024 m. Galimybėmis dalyvauti konkurse domėjosi bendruomenės, verslo atstovai, kurie buvo pasiryžę teikti socialinio, bendruomeninio verslo sumanių idėjų projektus, tačiau, konkursui pasibaigus, paraiškų nebuvo gauta.
Veikiausiai buvo įvardytos šios priežastys, stabdžiusios paraiškų teikimą: sumanių idėjų pavyzdžių įgyvendinimo praktikoje stoka (kaip tai veiks praktiškai, ar pasiteisins ir pan.), drąsos stoka dėl darbo vietų sukūrimo ir išlaikymo (ar užteks veiklos pajamų darbo vietai išlaikyti), bendruomenės lyderio idėjos nepalaikymas bendruomenėje ir kt.
Aukštaitijos Etninės Kultūros Puoselėjimas
Aukštaitija - didžiausias ir margiausias Lietuvos etnografinis regionas, apimantis net 5 apskritis, per 20 savivaldybių ir 205 seniūnijas. Tokioje didelėje teritorijoje labai nevienalytė yra ir etninės kultūros raiška.
2005 metais AREKGT aktyviau bendradarbiavo su Panevėžio apskrities viršininko administracija. Vasario 22 d. buvo surengtas susitikimas su Panevėžio apskrities viršininke G. Umbrasiene dėl etninės kultūros situacijos Panevėžio apskrityje gerinimo, tartasi dėl bendros veiklos, parengtos Etninės kultūros plėtros Panevėžio apskrityje gairės.
Kartu su Panevėžio apskrities kultūros ir meno taryba kovo 23 d. Pasvalio savivaldybėje aptartos regioninio turizmo ir etnokultūrinio turizmo plėtotės galimybės Panevėžio apskrityje, susitikta su Pasvalio meru G. Gegužinsku. Susitikime akcentuota per lėta kaimo turizmo sodybų plėtra, ypač mažas Panevėžio regione esančių etnografinių kaimo turizmo sodybų skaičius. Nuspręsta surengti seminarą būsimiems kaimo turizmo verslininkams „Etninės kultūros vertybių išsaugojimas kaimo turizmo versle“.
2005 m. spalio 14 d. Kupiškio muziejuje aptartos tautodailės problemos Panevėžio apskrityje, kalbėta apie glaudesnį muziejininkų ir tautodailininkų bendradarbiavimą ne tik rengiant parodas ar plenerus, bet ir giliau susipažįstant su krašto etnokultūrinį paveldą atspindinčiais muziejų eksponatais, tautodailininkai raginti labiau laikytis unikalių vietos tradicijų. Taip pat buvo susitikta su Kupiškio meru L. Apšega, susipažinta su Lietuvai pagražinti draugijos Kupiškio skyriaus veikla. Nuspręsta surengti Panevėžio apskrities Audėjų dienas, kurios padėtų gaivinti aukštaitiškas audimo tradicijas.
AREKGT nagrinėjo Utenos, Švenčionių, Širvintų savivaldybių parengtas Etninės kultūros plėtros programas. Utenos savivaldybė daug dėmesio skiria etniniam ugdymui ir etninės kultūros sklaidai (katalogų, knygų, kompaktinių plokštelių leidybai), Švenčionių savivaldybės programoje daugiausia dėmesio skiriama sukauptiems etninės kultūros archyvams tvarkyti bei tradiciniams amatams puoselėti, Širvintų savivaldybės programoje daugiausia dėmesio skiriama gyvųjų tradicinės kultūros židinių išsaugojimui ir tradicijų perdavimui.
Puoselėjant Aukštaitijos regioninį savitumą, buvo pradėti kurti Aukštaitijos heraldiniai ženklai: pradėta rinkti istorinė medžiaga, konsultuotasi su istoriku, Lietuvos heraldikos komisijos pirmininku E. Rimša, sudaryta sutartis su heraldinių ženklų etalonų dailininku R. Rimkūnu.
Vienas iš svarbiausių praėjusių metų uždavinių - aukštaičių etninės kultūros propagavimas. AREKGT parengė, o „Žiemgalos“ leidykla išleido leidinį „Aukštaičių identiteto paieškos: praeities paveldas, nūdienos aktualijos, ateities perspektyvos“.
2005 metais EKGT pasirašė bendradarbiavimo sutartį su laikraščiu „Ūkininko patarėjas“. Šiam leidiniui straipsnius apie aukštaičių etninį savitumą, tautinį kostiumą, Kūčių papročius parengė Regioninės tarybos narė V. Vasiliauskaitė, apie Velykų papročius Kėdainių rajono Užupės kaime - Regioninės tarybos narė R. Lukminienė.
Gruodžio mėnesį Regioninė taryba surengė susitikimą su žurnalo „Liaudies kultūra“ redaktore D. Rasteniene ir redakcijos žurnalistu L. Giedraičiu. Susitikime buvo aptartos aukštaičių tradicinės kultūros sklaidos problemos žurnale. Per 10 žurnalo gyvavimo metų apie tradicinę aukštaičių kultūrą paskelbta per 50 publikacijų. Daugiausia rašyta apie sutartines, vestuvių papročius, tautinį kostiumą, pateikta tarmiškų pasakojimų, tautosakos pavyzdžių.
Vasiliauskaitė rugsėjo 29 d. Aukštaitijos etninės kultūros sklaida ryškiausiai atsiskleidžia renginiuose. 2005 metais Aukštaitijoje vyko 4 tarptautiniai festivaliai: liepos mėnesį Kupiškyje „Lingaudala“, rugsėjo mėnesį Panevėžyje „Aisūs kankleliai“, lapkričio mėnesį „Martynas“ Visagine, rugsėjo mėnesį Švenčionyse „Pasigavau žuvelę, susiprašiau svetelių“.
Saulės mūšio paminėjimą, kartu su Pamūšio seniūnija (Pakruojo r.) parengė Saulės mūšio vietai atminti ąžuolinį ženklą. Spaliio 29 d. pirmą kartą Utenos apskrityje buvo surengtas gražiausių aukštaitiškų romansų konkursas „Aukštaitijos žiedynai“ (vertino V. Vasiliauskaitė), Panevėžio rajone kovo mėnesį surengtas respublikinis moterų armonikininkių konkursas „Petronės armonika“ (vertino G. Vilys, V. Vasiliauskaitė), vasario mėnesį Širvintų kultūros centre respublikinės armonikininkų varžytuvės (vertino G. Vilys), kovo mėnesį Panevėžio mieste ir rajone vyko vaikų - liaudies kūrybos atlikėjų - konkurso „Tramtatulis“ atrankiniai turai (vertino G. Vilys ir V. Vasiliauskaitė).
Sausio 6 d. AREKGT surengė seminarą „Kryždirbystės tradicijos Aukštaitijoje“. Seminare dalyvavo per 50 tautodailininkų ir muziejininkų iš Aukštaitijos. Jie susipažino su paroda „Kryždirbystė Panevėžio krašte“, parodos edukacinę programą pristatė vyresn. muziejininkė J. Milerienė.
Seminare buvo skaityti pranešimai „Tradiciniai Aukštaitijos kryžiai, stogastulpiai ir koplytstulpiai“ (V. Vasiliauskaitė), „Kryždirbystės paminklai Aukštaitijoje ir tradicijų tąsa šiandien“ (menotyrininkė A. Počiulpaitė), „Kryždirbystės paminklų restauravimo ir konservavimo problemos“ (medžio restauratorius Ž. Mileris), diskusijose pasisakė medžio drožėjai, kalviai, muziejininkai.
tags: #ukmergeje #konkursas #graziausiu #sodybu