Senatvinė demencija: simptomai, priežastys ir gydymo būdai

Demencija yra lėtinis ir progresuojantis galvos smegenų sutrikimas, kuris pažeidžia smegenų ląsteles. Dėl šių pažeidimų suprastėja ryšys tarp skirtingų smegenų dalių, kurios yra atsakingos už kalbą, atmintį, judėjimą, orientaciją, suvokimą, skaičiavimo įgūdžius, gebėjimą mokytis, dėl ko dažnai pakinta emocijų kontrolė, socialinis elgesys, motyvacija. Demencija kamuoja milijonus žmonių visame pasaulyje ir ji dažniau pasitaiko žmonėms senstant, tačiau tai nėra taisyklė.

Kas yra demencija?

Demencija yra bendras terminas, apibūdinantis simptomų grupę, kuri paveikia atmintį, mąstymą ir socialinius įgūdžius, taip smarkiai trikdydama kasdienį gyvenimą. Tai labiau ne liga, o bendras terminas įvairiems sutrikimams, turintiems panašius simptomus. Tai yra bendras terminas kaip, pavyzdžiui, „širdies liga“, kuris nenusako, kokia tai liga.

Demencijos simptomai atsiranda tada, kai kadaise buvusios sveikos nervinės ląstelės (neuronai) smegenyse nustoja veikti, praranda ryšį su kitomis ląstelėmis ir miršta. Smegenyse yra daug skirtingų sričių, kurios atsakingos už skirtingas funkcijas. Kai tam tikros srities ląstelės yra pažeistos, ta sritis nebegali normaliai atlikti savo funkcijų (kalba, atmintis, judėjimas).

Demencijos simptomai neretai atrodo kaip normali senėjimo proceso dalis, gali vystytis palaipsniui ir ilgą laiką likti nepastebėti. Demencija yra nuolatos progresuojantis sutrikimas. Labiausiai progresuojančių demencijų, pavyzdžiui Alzheimerio, išgydyti negalima ir gydymo, lėtinančio ar sustabdančio ligos progresavimą, nėra. Tačiau yra vaistų, kurie gali laikinai palengvinti simptomus.

Demencijos tipai

Gydytoja neurologė dr. V. Valeikienė išvardijo kelis senatvinės demencijos tipus ir atkreipė dėmesį, jog visų demencijų eiga yra progresuojanti:

• Pirminės degeneracinės demencijos. Jas sukelia degeneracinės nervų sistemos ligos. Šiai grupei priklauso Alzheimerio liga.
• Kraujagyslinės demencijos. Jas sukelia galvos smegenų kraujotakos ligos arba smegenų kraujotakos sutrikimai.
• Infekcinės kilmės demencijos.
• Tūrinių procesų sukeltos demencijos.

Alzheimeris yra liga, kuri pažeidžia žmogaus smegenis ir galiausiai sukelia demenciją. Kaip ir minėjome prieš tai, tai yra dažniausia demencijos priežastis. Alzheimeris sudaro apie 70 procentų demencijos atvejų. Yra daug kitų sąlygų, kurios gali sukelti demencijos simptomus, įskaitant ir tas, kurios yra grįžtamos.

Senatvinės demencijos simptomai

Pirmieji demencijos simptomai dažniausiai išryškėja kasdienybėje. Pirmieji šios ligos simptomai, pasak gydytojos neurologės, gali būti nepastebimi, juk, laikui bėgant, kinta asmens interesai, žmogus tarsi riboja save. Kartais jam nesinori bendrauti vien todėl, kad pradeda strigti kalba, kalbant pametamos mintys, reikia ilgiau pagalvoti, kad galėtų tęsti mintį ir pan.

Pagrindiniai simptomai:

• Atminties praradimas: Paprastai demencija sergantis žmogus sunkiau prisimena arba visiškai pamiršta informaciją, kurią sužinojo neseniai. Atminties praradimas yra pagrindinis šios ligos simptomas. Ankstyvuosius požymius išduoda tai, jog žmogui sunku prisiminti naujausius įvykius ar pokalbius.
• Dezorientacija laike ir erdvėje: Šie sutrikimai gali pasireikšti pasimetimu tarp savaitės dienų, negebėjimu atsekti, kuri dabar mėnesio diena arba prieš kiek laiko įvyko koks nors dalykas. Demenciją taip pat gali signalizuoti suprastėjusi orientacija erdvėje. Tą rodo ne tik kelio į namus neradimas, grįžtant iš parduotuvės, į kurią eita daugybę kartų, bet ir bendrai pasikeitęs atstumo suvokimas.
• Sunkumai su kalba ir raštu: Visiems mums pasitaiko situacijų, kada nepavyksta rasti tinkamo žodžio ar išsireiškimo. Jeigu su vyresnio amžiaus artimuoju susirašinėjate SMS žinutėmis ar pokalbių programėlėse, atkreipkite dėmesį į pakitimus sakinių struktūroje, naudojamose frazėse ir terminuose.
• Daiktų pametimas ir netinkamas jų padėjimas: Kaip ir su daugeliu šio sąrašo simptomų, taip ir dažnas daiktų pametimas nebūtinai gali būti demencijos požymis. Tačiau nerimą turėtų kelti ne tiek pats daiktų pametimo faktas, kiek „pamestų“ daiktų atsiradimas netikėtose vietose.
• Sunkumai planuojant ir atliekant užduotis: Analizuojant šį simptomą, dėmesį turime atkreipti į paprastus kasdienius veiksmus. Pavyzdžiui, ar jūsų artimasis geba įvertinti oro sąlygas ir išsirinkti tinkamus drabužius.
• Sprendimų priėmimo sunkumai: Dar vienas rimtas signalas yra suprastėjęs rizikos ir pavojaus vertinimas. Pavyzdžiui, galbūt jūsų artimasis staiga nusprendžia kirsti judrią gatvę, nesulaukęs žalio šviesoforo signalo. Arba, įsipjovęs pirštą, neįvertina užsikrėtimo pavojaus ir, tinkamai neaprišęs žaizdos, keliauja į daržą ravėti piktžolių.
• Nuotaikos ir asmenybės pokyčiai: Nebeskiriamas dėmesys namų ruošai, nebevykdomi darbiniai įsipareigojimai ir nebededamos pastangos palaikyti socialinius ryšius gali būti ir depresijos požymiai. Kadangi nuotaikos svyravimus jaučiame visi, identifikuoti šį simptomą kaip ankstyvą demencijos signalą yra sudėtinga. Demencijos signalu gali būti ir padidėjęs emocionalumas, kuomet žmogus greitai apsiverkia arba nusimena be akivaizdžios priežasties. Kai kurių tipų demencijai būdingi asmenybės pokyčiai, dažniausiai pasireiškiantys empatijos ir humoro jausmo praradimu.
• Sunkumai atliekant kasdienes užduotis: Tokie dalykai kaip maisto ruošimas, ėjimas miegoti ir asmeninės higienos ritualai yra veiksmai, kuriuos atliekame kiekvieną dieną visą savo gyvenimą. Paprastai šie neišvengiami mūsų kasdienybės atributai susideda iš smulkesnių veiksmų. Demencija sergantis žmogus vieną ar kelias tokio daugiamečio ritualo dalis pradeda pamiršti. Tarkim, valgant pietus patiekia kepsnį, bet pamiršta į lėkštę įdėti garnyro.
• Suprastėjęs atstumo suvokimas: Kaip jau minėjome, negebėjimas teisingai įvertinti atstumo yra vienas iš demencijos požymių.

Tiesa, reikia nepamiršti, kad nors aukščiau išvardinti simptomai yra priskiriami demencijai, tačiau jie gali pasireikšti ir dėl kitų priežasčių: insulto, depresijos, ilgalaikio alkoholio vartojimo, įvairių infekcijų ir hormoninių sutrikimų, mitybos trūkumų ir pan.

Demencijos priežastys

Demencija atsiranda dėl smegenų ląstelių pažeidimo, kuris įtakoja kognityvines žmogaus funkcijas (atmintį, mąstymą, kalbą). Demencijos atsiradimą dažnai lemia pirminės priežastys, susijusios su gyvenimo būdu ir aplinkos veiksniais, kurie ilgainiui pažeidžia smegenų sveikatą.

Gydytoja neurologė įvardijo dažniausiai pasitaikančias senatvinės demencijos priežastis:

• Alzheimerio liga: apie 55-70 proc.
• Galvos smegenų kraujotakos ligos sukelia kraujagyslinę demenciją. Apie 15-25 proc. pacientų ji atsiranda patyrus galvos smegenų kraujotakos sutrikimą - insultą arba kartojantis insultams pradeda vystytis praėjus 2-3 mėn.
• Lewy kūnelių liga sukelia demenciją apie 15 proc. pacientų.
• Rečiau pasitaikanti senatvinės demencijos priežastis - frontotemporalinė demencija, dažniau pasireiškianti elgesio ir kalbos sutrikimu.

Vienas svarbiausių veiksnių - nesubalansuota mityba, ypač per didelis cukraus, sočiųjų riebalų ir perdirbtų maisto produktų vartojimas, kuris gali sukelti uždegiminius procesus organizme ir smegenyse. Kiti svarbūs veiksniai - lėtinis stresas, miego trūkumas ir rūkymas, kurie ilgainiui gali pažeisti smegenų ląsteles. Be to, sergamumas demencija didėja dėl širdies ir kraujagyslių ligų, tokių kaip hipertenzija, diabetas ar nutukimas, kurios tiesiogiai veikia smegenų kraujotaką ir funkcijas.

Demencijos diagnostika

Norint diagnozuoti demenciją, atliekami šie tyrimai:

• Medicininė apžiūra ir istorija.
• Kognityviniai testai.
• Neurologiniai tyrimai.
• Kraujo tyrimai.

Demencijos gydymas

Demencijos gydymas priklauso nuo jos atsiradimo priežasties. Gydytojo psichiatro ir (arba) gydytojo neurologo skiriami vaistai gali tik iš dalies sulėtinti ligos progresavimą. Išryškėjus gretutiniams psichikos sutrikimams (liūdesiui, nemigai, nerimui, pykčio reakcijoms, priešiškumui aplinkiniams ir kt.) gali būti skiriami vaistai šių simptomų numalšinimui. Vaistus skiria gydytojas psichiatras, konsultavęs ligonį ir įvertinęs informaciją, gautą iš namuose ligonį prižiūrinčių artimųjų bei psichikos sveikatos slaugytojo.

Medikamentų ir nemedikamentinių intervencijų tikslas - atidėti protinių gebėjimų praradimą, padėti žmonėms kuo ilgiau išlikti nepriklausomais kasdieniame gyvenime ir pagerinti jų savijautą bei gyvenimo kokybę. Šios nemedikamentinės intervencijos apima atminties ir orientacijos pratimus, dailės terapiją, aromaterapiją, gyvūnų ar muzikos terapiją. Nemedikamentinis gydymas taip pat gali palengvinti kai kuriuos demencijos simptomus.

Kauno „Harmonijos klinika“ siūlo įvairius gydymo metodus, pritaikytinus kiekvieno paciento poreikiams. Gydymas gali apimti:

• Medikamentinę terapiją. Nors nėra vaistų, kurie visiškai išgydytų demenciją, kai kurie vaistai gali padėti valdyti simptomus ir lėtinti ligos progresavimą.
• Kognityvinę elgesio terapiją (KET). Tai yra veiksminga terapija, skirta padėti pacientams ir jų šeimoms susidoroti su kasdieniais iššūkiais, kuriuos sukelia demencija.
• Gyvenimo būdo pokyčius. Fizinė veikla, sveika mityba ir socialinė veikla gali padėti išlaikyti kognityvines funkcijas ir gerinti gyvenimo kokybę.
• Reabilitaciją ir užimtumo terapiją. Tai apima specialias programas, kurios padeda pacientams išlaikyti funkcinius įgūdžius ir savarankiškumą kiek įmanoma ilgiau. Užimtumo terapija gali padėti pacientams atlikti kasdienines veiklas, tokias kaip apsirengimas, maisto gaminimas bei asmeninė higiena.
• Paramą šeimai ir globėjams. Demencija paveikia ne tik pacientus, bet ir jų šeimas. Svarbu, kad šeimos nariai ir globėjai gautų paramą ir mokymą, kaip rūpintis sergančiu asmeniu. Parama gali apimti psichologinę pagalbą, globos grupes ir patarimus dėl kasdienio priežiūros proceso.

Demencija sergantieji patiria sunkių emocinių išgyvenimų dėl sutrikusios galimybės adaptuotis kasdieniame gyvenime, todėl svarbi psichologinė pagalba, emocinis palaikymas.

Gyvenimo būdo įtaka demencijos rizikai

Gyvenimo būdas gali turėti didelę įtaką demencijos išsivystymo rizikai. Moksliniai tyrimai parodė, kad tam tikri gyvenimo būdo veiksniai gali sumažinti demencijos riziką arba atitolinti jos pradžią:

• Reguliari fizinė veikla.
• Sveika mityba. Subalansuota mityba, turtinga vaisiais, daržovėmis, sveikais riebalais ir baltymais, gali padėti išlaikyti sveiką smegenų veiklą.
• Protinė veikla.
• Socialinis aktyvumas.
• Streso valdymas.

Moksliniai tyrimai rodo, kad sveikas gyvenimo būdas, įskaitant subalansuotą mitybą, reguliarų fizinį aktyvumą, kokybišką miegą ir streso valdymą, gali reikšmingai sumažinti demencijos riziką.

Naujausi tyrimai ir inovacijos

21 amžiaus moksliniai tyrimai atnešė reikšmingų pasiekimų demencijos srityje:

• Nustatyti biologiniai žymenys, kurie gali padėti anksti diagnozuoti Alzheimerio ligą ir kitus demencijos tipus. Tai gali apimti kraujo tyrimus ir smegenų skenavimus.
• Nustatyti genetiniai veiksniai, kurie gali padidinti demencijos riziką. Tai leidžia geriau suprasti ligos mechanizmus ir kurti tikslines terapijas.
• Kuriami nauji vaistai, kurie gali lėtinti Alzheimerio ligos progresavimą. Pavyzdžiui, vaistai, kurie veikia amiloidinių plokštelių kaupimąsi smegenyse, yra viena iš perspektyviausių tyrimų sričių.
• Tobulėjančios smegenų vaizdavimo technologijos, tokios kaip funkcinis magnetinis rezonansas (fMRI) ir pozitronų emisijos tomografija (PET), leidžia geriau suprasti smegenų pokyčius sergant demencija ir anksti diagnozuoti ligą.

Naujos kartos vaistai ir terapijos, tokios kaip imunoterapija, kurios tikslas yra pašalinti patologinius baltymus iš smegenų, gali atverti naujas gydymo galimybes ateityje.

Statistika ir paplitimas

Kasmet visame pasaulyje užregistruojama apie 10 milijonų naujų demencijos atvejų. Kitaip tariant, kas 3 sekundes kažkas išgirsta šią gąsdinančią diagnozę - ne išimtis ir Lietuva.

Demencijos paplitimas skiriasi priklausomai nuo geografinio regiono, tačiau tai yra pasaulinio masto problema. Pavyzdžiui:

• Maždaug 5,8 milijonai amerikiečių serga Alzheimerio liga, dažniausia demencijos forma. Prognozuojama, kad šis skaičius iki 2050 metų išaugs iki 14 milijonų. Šiuo metu apie 10 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių serga demencija.
• Demencijos paplitimas Vakarų Europoje yra panašus į JAV. Vokietijoje apie 1,6 milijono žmonių serga demencija, o Jungtinėje Karalystėje - apie 850 tūkstančių. Šiose šalyse demencija paveikia apie 7 proc. vyresnių nei 65 metų amžiaus žmonių.
• Skandinavijos šalyse, tokiose kaip Švedija ir Suomija, demencijos paplitimas taip pat yra didelis. Pavyzdžiui, Švedijoje demencija diagnozuota apie 160 tūkstančių žmonių, o Suomijoje - apie 100 tūkstančių. Apie 8 proc.

Visuomenės senėjimas ir šiuolaikinio gyvenimo būdo ypatumai yra pagrindinės priežastys, kodėl sergamumas demencija įgauna epidemijos mastą.

Demencijos paplitimas pagal amžių (H. J. Naurath duomenimis)

Prevencija ir ankstyva diagnozė

Ankstyva demencijos diagnozė gali padėti efektyviau valdyti simptomus ir planuoti ateitį. Svarbu didinti visuomenės informuotumą apie demenciją ir skatinti sveikatos politikos formuotojus investuoti į demencijos tyrimus ir gydymo galimybes.

Vienas iš naujausių ir daug žadančių metodų demencijos prevencijai ir valdymui yra Bredeseno protokolas (ReCODE), sukurtas neurologo dr. Dale Bredesen. Šis holistinis požiūris orientuotas į pagrindinių demencijos rizikos veiksnių nustatymą ir korekciją. Protokolas apima subalansuotą mitybą, pavyzdžiui, Viduržemio jūros dietą ar protarpinį badavimą, kurie padeda sumažinti uždegiminius procesus ir palaiko galvos smegenų sveikatą. Taip pat akcentuojama reguliari fizinė veikla, kokybiškas miegas, streso valdymas bei vitaminų ir hormonų pusiausvyros palaikymas. Be to, protokolas skatina pašalinti aplinkos toksinus, tokius kaip sunkieji metalai ar pelėsiai, kurie gali pažeisti smegenų ląsteles. Tyrimai rodo, kad šis metodas gali padėti ne tik sulėtinti kognityvinio nuosmukio progresavimą, bet ir pagerinti smegenų funkcijas, todėl jis tampa svarbia priemone demencijos valdymo srityje.

tags: #del #turto #peremimo #is #senlio