Senyvo amžiaus žmonėms neretai kyla klausimų, kaip pasielgti su jiems priklausančiu nekilnojamuoju turtu ir kaip jį perleisti kitiems asmenims, kad galėtų ramiai mėgautis senatve. Apibendrinus, kiekvienas asmuo turi pats nuspręsti, kokio sandorio (dovanojimas, rentos sutartis ar testamentas) pagrindu jis nori perleisti jam priklausantį turtą įvertinęs siekiamus tikslus, kad senatvėje jaustųsi ramus.
Dovanojimo Sutartis
Atkreiptinas dėmesys, kad dovanojimo sutartis laikoma sudaryta tuo momentu, kai turtas yra perduodamas apdovanotajam. Vadinasi, jeigu senyvo amžiaus žmogus padovanos turtą, šis jau nuo dovanojimo sutarties pasirašymo pas notarą momento taps apdovanotojo nuosavybe, todėl dovanotojas nebeturės teisių į jį.
Pažymėtina, kad perdavus dovanojamą daiktą, dovanojimo sutartis laikoma įvykdyta ir dovanotojas savo valios nebegali atšaukti. Šis požymis skiria dovanojimo sutartį nuo testamento, nes testamentą galima bet kada pakeisti, papildyti arba panaikinti. Dovanojimo sutartis gali būti panaikinta tik išimtiniais atvejais.
Pažymėtina, kad pagal įstatymą galima sudaryti dovanojimo su sąlyga sutartį, tačiau dovanojimo sutartyje numatyta sąlyga gali būti susijusi tik su dovanojimo turto naudojimu tam tikram tikslui nepažeidžiant kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų, bet ne su rūpinimusi dovanotoju ar kitais trečiaisiais asmenimis.
Pavyzdžiui, dovanojimo sutartyje negali būti numatyta, kad turtas yra dovanojamas su sąlyga, jog apdovanotasis rūpinsis dovanotoju, teiks jam išlaikymą ir kita.
Rentos Sutartis
Kaip minėta, pagal rentos sutartį, viena šalis - rentos mokėtojas (rūpintis įsipareigojęs asmuo) įsipareigoja neatlygintinai arba mainais už jam nuosavybės teise perduodamą turtą (kilnojamąjį ar nekilnojamąjį daiktą, pinigų sumą) mokėti kitai šaliai - rentos gavėjui (rūpintis reikalaujančiam asmeniui) sutartyje numatytą pinigų sumą (rentą) arba kitaip išlaikyti rentos gavėją (Rūpinimosi reikalaujantį asmenį).
Rentos sutartis gali būti terminuota arba nuolatinė (neterminuota). Taip pat rentos sutartis gali būti iki gyvos galvos - pagal šią sutartį rentos mokėtojas (asmuo, kuriam perduodamas nekilnojamasis turtas) periodiškai moka tam tikrą pinigų sumą visą rentos gavėjo (asmens, kuris perleido nekilnojamąjį turtą) gyvenimą.
Taigi, rentos sutartis skiriasi nuo dovanojimo sutarties, nes dovanojimo sutartis yra neatlygintinė. Svarbu žinoti, kad rūpintis įsipareigojęs asmuo, kuriam pagal rentos sutartį perleidžiamas turtas, pats juo disponuoti turi ribotas galimybes - jis perleisti, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teisę į šį turtą gali tik turėdamas išankstinį rašytinį notariškai patvirtintą rūpinimosi reikalaujančio asmens sutikimą.
Rentos išpirkimo kaina nustatoma tokiu būdu: jeigu rentos išpirkimo kaina sutartyje nenurodyta, tai turtas, kuris buvo perduotas neatlygintinai kaip renta išperkamas kaina, kuri lygi metinės rentos ir perduoto turto vertės sumai.
Kiekvienu konkrečiu atveju sutarties pažeidimas vertinamas individualiai, tačiau pažymėtina, kad neįrodžius netinkamo išlaikymo pareigų atlikimo iš rūpintis įsipareigojusio asmens pusės, sutarties nutraukti nepavyks. Tais atvejais, kai iš esmės pažeidžiama rentos iki gyvos galvos sutartis, rūpinimosi reikalaujantis asmuo turi teisę reikalauti, kad rūpintis įsipareigojęs asmuo išpirktų rentą (išpirktų turto kainą) arba reikalauti nutraukti sutartį ir atlyginti nuostolius.
2) rentos iki gyvos galvos sutartyje leidžiama tik piniginė rentos mokėjimo forma, o išlaikymo iki gyvos galvos atveju renta gali būti tiek rūpinimosi reikalaujančio asmens aprūpinimas gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, o jeigu rūpinimosi reikalaujančio asmens sveikatos būklė reikalauja - jo priežiūra ligos atveju ir kita. Sutartyje taip pat gali būti numatyta rūpintis įsipareigojusio asmens pareiga apmokėti rūpinimosi reikalaujančio asmens laidojimo išlaidas.
2) Pagal išlaikymo iki gyvos galvos sutartį turtą perleidęs asmuo gali būti aprūpintas gyvenamąja patalpa, drabužiais, maitinimu, o ligos atveju - jis gali būti slaugomas.
Testamentas
Svarbu paminėti, kad testamentai gali būti kelių rūšių, tai yra, oficialus testamentas, kuris sudaromas notarų biure ir asmeninis testamentas, kurį testatorius surašo ranka ir perduoda saugoti notarų biurui ar Lietuvos Respublikos konsuliniam pareigūnui. To nepadarius, asmeninis testamentas po testatoriaus mirties per ne vėliau kaip vienerius metus turi būti pateiktas teismui tvirtinti.
Papildomai paminėtina, kad testamente gali būti numatytos tam tikros pareigos įpėdiniams, tačiau tik trečiųjų asmenų naudai (testamentinė išskirtinė).