Alergija - tai organizmo atsakas į tam tikrą medžiagą ar medžiagas (alergenus). Deja, šis atsakas yra pernelyg stiprus. Sezoninė alergija arba pavasarinė alergija dažnai siejama su žiedadulkėmis, nes būtent pavasarį žydi daugelis augalų. Tačiau alergija žiedadulkėms gali tęstis ir ilgiau, be to, jei esate alergiškas keliems skirtingiems dalykams, alergija gali užklupti skirtingais metų laikais.
Prognozuojama, jog išlikus dabartinėms sergamumo tendencijoms, apie 2020 metus kas antras Europos gyventojas sirgs bent viena alergine liga. Europos Sąjunga išreiškė susirūpinimą alergijų plitimu ir inicijavo tyrimą pavadinimu „Europrevall“, kuriame dalyvavo Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto profesorė prof. habil. dr. Rūta Dubakienė.
Kadangi alergologijos mokslas yra gana naujas, visuomenės žinių kiekis apie alergijas yra labai žemas. Apie tai dar nekalbama Lietuvos mokyklose, o ir mokslo populiarinimo straipsnių apie alergiją yra tiek mažai, kad jie paskęsta tarp kitų rašinių, kurie neatspindi tikrovės.
„EuroPrevall“ tyrimas buvo pradėtas maždaug prieš 10 metų ir jo rezultatai yra vis dar analizuojami. Manoma, kad Lietuvoje sergamumas alerginėmis ligomis yra maždaug 10 kartų mažesnis nei Europoje. Taip pat paaiškėjo, jog alerginiai susirgimai nemažėja, tačiau jų augimas taip pat nėra itin stiprus. Tyrimo metu buvo išsiaiškinta, kad vaikai dažniausiai yra alergiški maistui, o kitos amžiaus grupės serga įvairiomis alergijos formomis.
„EuroPrevall“ tyrimų metu nustatyta, kad mūsų šalyje alerginėmis ligomis serga 28 proc. 7-10 metų amžiaus vaikų, alergiškų mokyklinio amžiaus vaikų yra apie 15-20 proc., o naujagimių - apie 7 proc. Lietuvos šeimose alergija maistui dar nėra labai paplitusi - ji būdinga iki 5-10 proc. šeimos narių.
Svarbu suvokti alergijos sąvoką ir tai, kad egzistuoja daug ligų, kurios yra labai panašios viena į kitą. Alergija dažniausiai yra įgimta ir visuomet slypi genuose. Vadinasi, žmogus paveldi arba įgauna tam tikrus alergijos genus, kurie lieka visam gyvenimui.
Profesorė Rūta Dubakienė teigia, kad alergija yra neišvengiama problema, nes dėl gyvenimo kokybės progreso mes gyvename sterilesnėje aplinkoje bei labiau užterštoje gamtoje. Taip pat ilgėja gyvenimo trukmė, tad žmonės, kurie anksčiau mirdavo dėl silpnos sveikatos, pavyzdžiui, alergijų, dabar gyvenai ilgiau ir perduoda savo genus palikuonims.
Tačiau kai žinai, kam esi alergiškas, tuomet tampa lengviau su tuo kovoti, pavyzdžiui, atsisakyti tam tikro maisto arba cheminių prekių, kurios kelia alergines reakcijas. Profesorė Rūta Dubakienė sako, jog net ir šioje neišvengiamybėje yra tokie metodai kaip imunoterapija, kuri gali pripratinti organizmą prie aplinkos, kuri sukelia alergijų simptomus.
Neretai galima išgirsti, jog vaikas vieną ar kitą alergiją „išauga“, ką sakyti yra nevisai teisinga. Tačiau alergijos genai nebūtinai visuomet pasireiškia. Dažniausiai simptomai pasireiškia vaikystėje, tuomet apie šeštus metus jie prislopsta ir vėl išryškėja paauglystės laikotarpiu, o moterims - nėštumo metu arba po jo. Visą gyvenimą vyksta savaiminiai pasveikimai, kuomet alergijos genai neišreiškia simptomų, tačiau pati alergija visuomet lieka kūne.
Profesorė Rūta Dubakienė tikina, jog nėštumo metu valgomas maistas neturi jokios įtakos vaiko alergijoms. Nėra tyrimų, įrodančių, jog motinos mityba gali sukelti vaikams alergijas ar padėti jų išvengti. Gimus kūdikiui motinos mityba taip pat neturi įtakos alergijoms, nes motinos pieno liaukos yra labai izoliuotos ir alergenai ten nepatenka.
Taip pat profesorė Rūta Dubakienė paneigia vieną gajų mitą, jog pats motinos pienas gali sukelti vaikui alergiją. Anot profesorės Rūtos Dubakienės, alerginės slogos gali prasidėti tik tuomet, kai vaikui sukanka maždaug dveji metai. Slogos, atsirandančios iki to amžiaus, yra sukeliamos infekcinių ligų, o ne alergijų.
Simptomus, pasireiškiančius ant odos, kaip, pavyzdžiui, pleiskanojantys skruostai arba išsausėjusi oda per sulenkimus, dažniausiai sukelia atopinis dermatitas. Tačiau tik apie 10 procentų visų atvejų vyksta dėl alergijos, pavyzdžiui, kiaušiniams, kviečiams ir panašiai. Likę 90 procentų yra ne alerginės atopinės ligos, nors jų išraiška yra tokia pati.
Per metus pas alergologus apsilanko maždaug vienas procentas visų Lietuvos gyventojų, tačiau jeigu žmonės sugebėtų atskirti alergines ligas nuo ne alerginių, tuomet apsilankančiųjų būtų dar mažiau.
Alergiją galima atskirti uždavus sau du klausimus: ar pakilo aukšta temperatūra ir kaip atrodo išskyros iš nosies. Jeigu temperatūros nėra pakilusi, išskyros panašios į vandenį, niežti nosį ir dažnai čiaudima, tuomet tai - alergija.
Kaip palengvinti alergijos simptomus?
Jei esate susidūręs su sezonine alergija, tuomet žinote, kad pavasarinė alergija gali būti ne tik nemaloni, bet ir sutrikdyti įprastą dienos, savaitės ar net viso mėnesio ritmą. Laimei, šiuo metu rinkoje yra nemažai produktų, galinčių palengvinti alergijos simptomus. Derinant skirtingus alergijos valdymo metodus, galima ženkliai pagerinti savo gyvenimo kokybę.
Pirmas žingsnis, įtariant alergiją - tyrimai. Deja, alerginė sloga nėra išgydoma. Tačiau pasitelkus fizinius „kovos“ su alergija būdus, galima gerokai sumažinti jos simptomus bei pasirūpinti, kad kvėpavimo takai vėl galėtų mėgautis gaiviu oru be jokių trikdžių.
Fiziniai barjerai:
- Neiti į lauką tada, kai žydi jus alergizuojantys augalai (pvz., lazdynai žydi balandį, beržai žydi gegužę, kvapioji gardūnytė - liepą-rugpjūtį ir t.t.).
Priklausomai nuo alergijos stiprumo, vien tokie fiziniai barjerai gali padėti gerokai sumažinti alergijos simptomus.
Natūralios priemonės:
- Jūros vanduo. Jis padeda išplauti nosyje susikaupusias žiedadulkes ar kitus alergenus, atkimšti nosį. Užsikimšusi nosis, kvėpavimo takai, tai vienas dažniausių sezoninės alergijos simptomų.
- Imuniteto stiprinimui skirti papildai su vitaminu C, cinku, vitaminu D. Pavyzdžiui, vitaminas C yra antioksidantas, kurio poveikis yra naudingas su alergija kovojančiam organizmui. Uždegimines reakcijas skatina laisvieji radikalai, kurie susidaro alerginių reakcijų metu. Vitaminas C padeda mažinti uždegimą.
Ši lentelė apibendrina informaciją apie pagrindinius alergijos simptomus, priežastis ir gydymo būdus:
| Simptomas | Dažniausios priežastys | Gydymo būdai |
|---|---|---|
| Sloga (vandeningos išskyros) | Žiedadulkės, dulkės, gyvūnų plaukai | Antihistamininiai vaistai, jūros vanduo, nosies purškalai |
| Akių niežėjimas, ašarojimas | Žiedadulkės, dulkės, gyvūnų plaukai | Antihistamininiai vaistai, dirbtinės ašaros |
| Odos bėrimai, niežėjimas | Maistas, chemikalai, lateksas | Antihistamininiai vaistai, kremai su kortikosteroidais |
| Gerklės skausmas | Alergenai, virusinės infekcijos, bakterinės infekcijos | Skysčiai, pastilės, purškalai, antibiotikai (bakterinės infekcijos atveju) |
| Kvėpavimo pasunkėjimas, kosulys | Žiedadulkės, dulkės, gyvūnų plaukai, pelėsiai | Inhaliatoriai, antihistamininiai vaistai, kortikosteroidai |
Kaip atpažinti, ar sergate peršalimu, gripu ar tiesiog alergija
Atšilus orams, dauguma žmonių vis dar susiduria su įvairiomis peršalimo ligomis, kurios dažnai pasireiškia panašiais simptomais kaip ir pavasarinė alergija - čiaudulys, nosies gleivinės užburkimas. Karščiavimas ir raumenų bei sąnarių skausmai - tai vieni ryškiausių peršalimo simptomų, pasireiškiančių per pirmas 2 paras, tačiau kadangi tokio tipo ligas sukelia daugiau nei 200 virusų, klinikinė eiga gali skirtis. Paprastai padidėjusi kūno temperatūra būna nežymi, bet pasitaiko ir tokių atvejų, kai būklė blogėja dėl prasidėjusios bakterinės infekcijos ar kitos ligos.
Esant alergijai ir gleivinės paburkimui, dažnai atsiranda nepūlingas vidurinės ausies uždegimas, kuris lemia klausomojo vamzdžio funkcijos pablogėjimą. Jaučiant alerginio rinito simptomus ir delsiant kreiptis į gydytoją, gali išsivystyti nuolatinis nosies gleivinės uždegimas, padidėjęs jautrumas mažesnėms alergeno dozėms.
Patys dažniausi ir klasikiniai simptomai daugumai žmonių - tai sloga: bėganti, varvanti, tekanti nosis. Labai dažnai žmonės apibūdina alergijos sukeltą slogą kaip tekančią „lyg iš čiaupo“, tarsi vanduo. Rečiau pasireiškia nosies užgulimas, tačiau labiausiai vargina iš nosies tekantis sekretas. Taip pat dažnai kartu pastebimi tam tikri pojūčiai ir akims: niežėjimas, sausumas. Tai - patys dažniausi simptomai, veikiantys nosį ir akis.
Alergijos atveju šių simptomų nėra - žmonės patys sako: „Jaučiuosi puikiai, nieko neskauda, jėgų yra, viskas gerai, bet nosis teka lyg iš čiaupo arba iš akių bėga ašaros.“ Iš tiesų pagrindinis skirtumas - bendra žmogaus savijauta. Alergijos atveju ji išlieka nepakitusi.
Dažniausi alergenai Lietuvoje:
- Žiedadulkės (ypač beržo)
- Naminiai gyvūnai
- Namų dulkių erkės
Jeigu žinote, kad esate alergiškas konkrečioms žiedadulkėms (tai turėtumėte išsiaiškinti atlikę kraujo tyrimą), tuomet labai naudinga naudotis specialiomis programėlėmis. Yra puikus lietuvių sukurtas žiedadulkių stebėjimo programėlės pavyzdys (jų yra ir visame pasaulyje), kuris pagal jūsų buvimo vietą rodo žiedadulkių kiekį ore.
Jei rodo aukščiausią, pavyzdžiui, 4 lygio kiekį, tuomet rekomenduojama išgerti vaistą nuo alergijos ir, einant į lauką, užsidėti kaukę. Taip galima užkirsti kelią alergijos mechanizmui, kad jis net neprasidėtų - tai yra pati svarbiausia prevencijos priemonė.
Kada kreiptis į gydytoją?
- Jei vaikas patiria stiprius alergijos simptomus, kurie blogina jo gyvenimo kokybę.
- Jei yra sunkūs odos bėrimai, kurių priežastis neaiški.
- Jei suaugęs žmogus jau vartoja vaistus nuo alergijos, bet simptomai vis tiek išlieka ir su jais nepavyksta susitvarkyti.
- Jei pastebimi papildomi simptomai - bendras silpnumas, galvos skausmas, pakilusi temperatūra.
Papildomi patarimai:
- Grįžus iš lauko, rekomenduojama nusiplauti rankas, praplauti nosį ir akis, kad būtų pašalinti galimi alergenai.
- Vengti atidarinėti langus, kad žiedadulkės nepatektų į namus.
- Naudoti specialią programėlę (app), kuri stebi žiedadulkių koncentraciją, kad žinotumėte, kada lauke yra didesnė rizika.
- Jei reikia, dėvėti respiratorius, ypač kai žiedadulkių koncentracija aukšta.
- Namų aplinką galima apsaugoti nuo žiedadulkių naudojant specialius filtrus, kurie sumažina žiedadulkių patekimą į patalpas.
