Būstas, kuriame praleidžiame didžiąją gyvenimo dalį, atlieka svarbų vaidmenį mūsų sveikatai ir gyvenimo kokybei. Todėl svarbu atkreipti dėmesį į vidutinį gyventojų skaičių viename būste ir jo įtaką įvairiems gyvenimo aspektams.
Namų ūkių tipai Europos Sąjungoje
Būstas ir Sveikata: Ryšys
Tyrimai rodo, kad būsto dydis tiesiogiai susijęs su gyventojų sveikata. Pasaulio sveikatos organizacijos Europos regiono biuro inicijuotas tyrimas Vilniuje parodė, kad žmonės, gyvenantys mažesniuose nei 59 kv. m butuose, savo sveikatos būklę vertina blogiau nei gyvenantys didesniuose būstuose.
Infekcinėmis, lėtinėmis ir aplinkos veiksnių sukeliamomis ligomis dažniau serga tie, kurie gyvena mažose, perpildytose, blogai vėdinamose patalpose, neatitinkančiose higieninių reikalavimų. Dažniausi nusiskundimai, susiję su netinkama patalpų kokybe, yra akių, nosies ir ryklės gleivinių dirginimas, nuovargis, dusulys, silpnumas, galvos skausmai, pykinimas ir nervinis dirglumas.
Be to, mažos patalpos gali turėti įtakos depresijos išsivystymui. Remiantis tyrimo duomenimis, dauguma respondentų (34,5 proc.) teigė, kad mažos patalpos turi didesnę įtaką depresijos išsivystymui, nei didesnių dydžių patalpos.
Būsto Plotas ir Patogumai
Statistikos departamento duomenimis, vidutinis naudingas gyvenamasis plotas, tenkantis vienam Lietuvos gyventojui, 2006 metais buvo 24,1 kv. m. Nuo 2001 metų šis rodiklis didėja ir preliminariais šių metų duomenimis vienam gyventojui tenka 28,3 kv. m naudingo gyvenamojo ploto.
2021 m. vidutinis vieno būsto naudingasis plotas buvo 66,7 kv. m (2001 m. - 59,6 kv. m, 2011 m. - 63,1 kv. m): mieste - 60,7 kv. m (2001 m. - 55,3 kv. m, 2011 m. - 59,6 kv. m), kaime - 79,4 kv. m (2001 m. - 68,5 kv. m, 2011 m. - 70,3 kv. m). Vidutiniškai vienam gyventojui teko 29,6 kv. m naudingojo ploto (2001 m. - 22,6 kv. m, 2011 m. - 26,2 kv. m).
Daugiausia naudingojo ploto vidutiniškai vienam gyventojui teko Alytaus (35,7 kv. m), Molėtų (34,3 kv. m), Biržų (34,1 kv. m) ir Kupiškio (34 kv. m) rajonų savivaldybėse, mažiausiai - Elektrėnų, Klaipėdos rajono, Neringos, Vilniaus miesto ir Visagino savivaldybėse - mažiau nei 27 kv. m.
Surašymo metu buvo fiksuojama, kokie patogumai (vandentiekis, kanalizacija, elektra, karštas vanduo, vonia (dušas), tualetas su nutekamuoju vandeniu, centrinis šildymas) įrengti būste. 1,325 mln. būstų (92,1 proc.) buvo įrengtas centrinis šildymas.
Būsto paskola: Svarbiausi klausimai esamiems ir būsimiems skolininkams.
Triukšmas ir Saugumas Būste
Vienas iš esminių statinio reikalavimų yra apsauga nuo triukšmo ir šioje srityje nuolatos vykdomi tyrimai. Remiantis būsto tyrimo duomenimis, net du trečdaliai namų ūkių mano, kad juos trikdo triukšmas dėl nepakankamos garso izoliacijos.
Be to, didėjantis automobilių skaičius kiemuose sukelia nepatogumų ir kelia pavojų. Todėl vis sunkiau užtikrinama žmonių ir turto sauga ekstremaliose situacijose.
Namų ūkiai ir šeimos Lietuvoje
2021 m. Lietuvoje buvo 1 mln. 215 tūkst. namų ūkių (2011 m. - 1 mln. 267 tūkst.), juose gyveno 2 mln. 785 tūkst. asmenų (2011 m. - 3 mln. 19 tūkst.). Mieste buvo 69,8 proc. namų ūkių (2011 m. - 68,7 proc.), kaime - 30,2 proc.
Daugiau nei trečdalyje namų ūkių (35,2 proc.) gyveno vienas asmuo. Tokių namų ūkių dalis per dešimtmetį nežymiai padidėjo (2011 m. - 31,7 proc.). Namų ūkių, kuriuose gyveno du asmenys, dalis per dešimtmetį nepasikeitė (2011 m. - 28,3 proc.) ir išliko didesnė nei ketvirtadalis - 28,4 proc. Didžiausių namų ūkių, t. y. tų, kuriuose gyveno penki ir daugiau asmenų, dalis per dešimtmetį taip pat iš esmės nepasikeitė. Tokie namų ūkiai sudaro 6 proc.
2021 m. buvo 781 tūkst. šeimų (šeiminių namų ūkių), 2011 m. - 861,4 tūkst. Lietuvoje buvo 310,7 tūkst. (34,3 proc. visų šeimų) šeimų su vaikais iki 18 metų (2011 m. - 362,7 tūkst., arba 42,1 proc.). Vieno iš tėvų su vaikais iki 18 metų šeimų dalis padidėjo nuo 15,8 proc. 2011 m. iki 17,5 proc. Vidutinis šeimos dydis sumažėjo nuo 3,03 asmens 2011 m. iki 3 asmenų - 2021 m.
2021 m. 1 mln. 109,5 tūkst. (91,3 proc.) namų ūkių gyveno nuosavuose būstuose. 36,1 tūkst. (3 proc.) namų ūkių gyveno nuomojamuose būstuose.
Būsto Įperkamumas Vilniuje ir Kaune
Būstas Vilniuje yra gerokai brangesnis nei Kaune - net 28 proc. Taigi, kauniečiai gali lengviau įpirkti būstą: jie už vieną vidutinį, „į rankas“ gaunamą atlyginimą gali nupirkti apie 0,49 kv. m, o Vilniuje - 0,44 kv. m.
Perkant su paskola, būsto įperkamumas taip pat Kauno pusėje: čia vienas vidutiniškai uždirbantis žmogus, imdamas 85 proc. būsto vertės paskolą, praėjusių metų gale galėjo įsigyti apie 38 kv. m ploto būstą, Vilniuje - 36 kv. m. Tomis pačiomis sąlygomis būstą perkant dviese, jo plotas, sudarytų 72 kv. m Kaune ir 68 kv. m Vilniuje.
Nuosavas Būstas Baltijos Šalyse
Nuosavame būste gyvenančių žmonių dalis Lietuvoje yra didžiausia tarp Baltijos šalių ir sudaro 80 procentų, parodė „Swedbank“ atlikta palyginamoji būsto rinkos analizė. Latvijoje ir Estijoje nuosavame būste gyvenančių žmonių dalis siekia atitinkamai 71 proc. ir 62 proc. visų gyventojų.
Kadangi vidutinis atlyginimų augimas pirmąjį šių metų ketvirtį lenkė nekilnojamo turto kainų augimą, šalies gyventojai ir toliau turi geras galimybes nuosavam būstui įsigyti.
Pagal vidutinę vieno kvadratinio metro kainą brangiausi būstai šiuo metu yra Estijos sostinėje Taline - čia jie kainuoja apie 1,8 tūkst. eurų už kv. m. Antrojoje vietoje yra Vilnius, kuriame būstas vidutiniškai kainuoja 1,5 tūkst. eurų už kv. m, o Rygoje vidutinės būsto kainos šiuo metu siekia apie 1 tūkst. eurų už kv. m.
Gyventojų Santuokinė Padėtis
Lietuvos Respublikos 2021 metų visuotinio gyventojų ir būstų surašymo rezultatai rodo, kad didėja niekada negyvenusių santuokoje asmenų dalis, santuokos atidedamos vis vyresniam amžiui. Palyginti su 2011 m. 2021 m. kas antras 15 metų ir vyresnis Lietuvos gyventojas buvo susituokęs.
Negyvenusiųjų santuokoje buvo 28,9 proc. Lietuvos gyventojų (692 tūkst. gyventojų). Niekada negyvenusių santuokoje vyrų dalis išlieka didesnė nei moterų: beveik kas trečias vyras (32 proc.) ir kas ketvirta moteris (26,3 proc.) niekada negyveno santuokoje. Kas aštuntas šalies gyventojas, arba 297,7 tūkst. gyventojų, buvo išsituokę.
Išsituokusių moterų dalis buvo didesnė nei vyrų, atitinkamai 13,7 proc. ir 11 proc. Kas vienuoliktas gyventojas buvo našlys (219,4 tūkst. gyventojų).
Skurdo Lygis
Lietuvoje žemiau absoliutaus skurdo ribos gyveno apie 215 tūkst. žmonių - vieno jų pajamos buvo iki 251 euro per mėnesį, o dviejų tėvų ir dviejų vaikų iki 14 metų šeimos - 527 eurai.
Tuo metu žemiau skurdo rizikos lygio gyveno apie 576 tūkst. žmonių - šis rodiklis siekė 20,6 proc. Skurdo rizikos riba buvo 379 eurai per mėnesį vienam žmogui ir 797 eurai - šeimai su dviem vaikais iki 14 metų.
Skurdo Rodikliai Pagal Namų Ūkio Sudėtį
- Šeimos, kur gyvena vienas tėvų su išlaikomais vaikais: absoliutaus skurdo lygis - 19,5 proc.
- Gyvenantieji vieni: 17,5 proc.
Tarp dirbančiųjų žemiau absoliutaus skurdo ribos buvo 1,9 proc., tarp bedarbių - 38,2 proc., tarp senatvės pensininkų - 8,5 proc.
Pagal namų ūkio sudėtį atsidurti skurde dažniausiai rizikavo asmenys, gyvenantys namų ūkiuose, kuriuos sudarė vienas suaugęs asmuo ir išlaikomi vaikai (skurdo rizikos lygis - 45,4 proc.) ir vieni gyvenantys asmenys (46,3 proc.).
| Rodiklis | 2011 m. | 2021 m. |
|---|---|---|
| Namų ūkių skaičius | 1 267 tūkst. | 1 215 tūkst. |
| Gyventojų skaičius namų ūkiuose | 3 019 tūkst. | 2 785 tūkst. |
| Vieno asmens namų ūkių dalis | 31,7 proc. | 35,2 proc. |
| Šeimų skaičius | 861,4 tūkst. | 781 tūkst. |
| Šeimų su vaikais iki 18 metų dalis | 42,1 proc. | 34,3 proc. |
| Vidutinis šeimos dydis | 3,03 asmens | 3 asmenys |