Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Šiame straipsnyje aptarsime, kas yra žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai, kada jie reikalingi, kokie yra svarbūs aspektai ir apribojimai.
Vadovaujantis Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo ir įgyvendinimo taisyklėmis, projektas rengiamas šiais atvejais:
- Norint padalinti, atidalinti, sujungti ar perdalinti žemės sklypus.
- Formuojant valstybinės žemės sklypus esamoms susisiekimo komunikacijoms, aikštėms ir kitoms viešosioms erdvėms, kapinėms, paplūdimiams, parkams, skverams ir kitiems želdynams eksploatuoti, kultūros paveldo objektų užimtoms teritorijoms.
- Formuojant žemės sklypus esamiems statiniams eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą jų tiesioginę paskirtį.
- Formuojant naujus valstybinės žemės sklypus.
- Prijungiant įsiterpusį valstybinės žemės plotą prie besiribojančio žemės sklypo.
- Keičiant žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui.
Taip pat formavimo ir pertvarkymo projektas gali būti rengiamas ir siekiant pakeisti žemės sklypo paskirtį, tačiau tik tais atvejais, kai sklypas padalijamas į kelis atskirus sklypus. Kitas dažnai pasitaikantis atvejis kada rengimas formavimo ir pertvarkymo projektas yra kai reikia suformuoti sklypą esamiems pastatams ( jei pastatų būklė gera, blogiausiu atveju užtenka paprastojo remonto funkcionavimui) eksploatuoti.
Formavimo ir pertvarkymo projektai rengiami, kai prie esamo sklypo prijungiama įsiterpusi žemė, turinti aiškiai apibrėžtus parametrus, tokius kaip gatvės, miško plotai, vandens telkiniai ar geležinkeliai. Šiuo atveju prijungiama žemė, kurios negalima suformuoti kaip atskiro sklypo.
Jei jus domina tik žemės sklypo paskirties pakeitimas ir sklypas nėra dalinamas į daugiau sklypų, tokiu atveju žemės klypo pertvarkymo projektas nereikalingas užtenka kreiptis į savivaldybę su prašymu ir jei šioje teritorijoje pagal bendrąjį savivaldybės planą įmanomas paskirties keitimas jis bus atliktas.
Supaprastintas Perdalijimo Variantas
Perdalijimo atveju galimas supaprastintas variantas nerengiant formavimo pertvarkymo projekto. Du bendrą ribą turintys žemės sklypai gali būti perdalijami nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kai tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumento sprendiniams. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami, kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius visoje pagal projektą suplanuotoje teritorijoje. Sprendimą pakeisti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtina meras, suderinęs su Nacionaline žemės tarnyba.
Architekto patarimas: 7 dažniausios išplanavimo klaidos + ką daryti vietoj jų
Formavimo ir Pertvarkymo Projektų Rengimo Apribojimai
Formavimo ir pertvarkymo projektai, rengiami vadovaujantis savivaldybės ir kitų suinteresuotų institucijų nustatytais reikalavimais, privalo atitikti teritorijoje galiojančius bendruosius, detaliuosius bei specialiuosius planus ir žemėtvarkos projektus. Projektai rengiami vadovaujantis organizatoriaus išduotais žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo reikalavimais. Projektai derinami su reikalavimuose nurodytais Projektą derinančiomis institucijomis.
Svarbūs Aspektai Pagal 40 Straipsnį
40 straipsnis. 2023 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr. 4) žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami, išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir šio straipsnio 9 ir 13 dalyse nustatytus atvejus, jeigu nepažeidžiamas teisės aktuose ir (ar) teritorijų planavimo dokumentuose nustatytas leidžiamasis užstatymo intensyvumas ir (ar) tankis (išskyrus atvejus, kai faktinį užstatymo intensyvumą ir (ar) tankį numatoma mažinti planuojant padidinti žemės sklypo plotą).
2023 m. birželio 29 d. įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr. 8) keičiant ar nustatant papildomus žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendinius, nustatomi servitutai, jeigu jie nebuvo nustatyti šio įstatymo 22 straipsnio 2 dalies 8 punkte nurodytais atvejais; ar teritorijos, kuriose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos, kai šiame projekte jos nebuvo nustatytos.
Pagal 2023 m. balandžio 6 d. įstatymą Nr. (TAR, 2023, Nr. 2023 06 29 įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr. 2024 07 11 įstatymu Nr. (TAR, 2024, Nr. 2022 06 30 įstatymu Nr. (TAR, 2022, Nr. 2023 12 14 įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr. 2023 06 29 įstatymu Nr. (TAR, 2023, Nr. prie statinio ar įrenginio formuojamas tik vienas žemės sklypas, reikalingas statiniui ar įrenginiui eksploatuoti pagal Nekilnojamojo turto registre įrašytą jo tiesioginę paskirtį. Kaip atskiras žemės sklypas neformuojami žemės plotai, kuriuos užima elektros linijų stulpai ir kiti inžinerinės infrastruktūros objektai, kuriems aptarnauti reikalingas ne didesnis kaip 0,01 ha žemės plotas.
Suderintus ir Nacionalinės žemės tarnybos patikrintus žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektus tvirtina meras ar jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse nustatyta tvarka.
Du bendrą ribą turintys žemės sklypai gali būti perdalijami nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, kai tai neprieštarauja teritorijų planavimo dokumento sprendiniams. Tvarka ir atvejai, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto, nustatomi Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklėse.
Pagal žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą suformuoti žemės sklypai, daiktinės teisės į juos, šių teisių suvaržymai ir įstatymų nustatyti juridiniai faktai Nekilnojamojo turto registro įstatymo nustatyta tvarka registruojami Nekilnojamojo turto registre.
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektai keičiami, kai projekto iniciatorius (-iai) pageidauja pakeisti projekto sprendinius visoje pagal projektą suplanuotoje teritorijoje. Sprendimą pakeisti žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą tvirtina meras, suderinęs su Nacionaline žemės tarnyba.
Kainos Klausimas
Bendrą formavimo ir pertvarkymo projekto kainą sudaro ne tik projektavimo darbai, bet ir pasiruošimo projektavimui darbai, taip reiktų įsivertinti darbus po projekto patvirtinimo. Kainą lemia: sklypo dydis, projektavimo reikalavimai, užstatymas, kai kuriais atvejais nuotolis iki sklypo.
Kadangi kiekvienas sklypas yra unikalus, užsakovų norai dažnu atveju yra skirtingi pasiūlymai teikiami idividualiai įvertinus šiuos ir prieš tai minėtus aspektus.
Svarbu Žinoti
- Topografinė nuotrauka: detalus 2,5 D vietovės planas rengiamas masteliu 1:500, kartais sutrumpinai vadinamas toponuotrauka.
- Žemės sklypo kadastriniai matavimai: tikslieji žemės matavimai liaudyje ne visai tiksliai vadinami geodeziniais matavimais. Geodeziniai matavimai iš esmės yra visi tikslieji matavimai kuriuose naudojami ypatingai tikslūs - geodeziniai prietaisai. Geodezinis planas pagal daugumos žmonių užklausas dažniausiai yra žemės kadastrinių matavimų planas.
- Kaimo plėtros žemėtvarkos projektas: gali būti puiki alternatyva statybai žemės ūkio paskirties sklype, jei to padaryti nėra galimybės pagal savivaldybė bendrąjį planą keičiant paskirtį.
Žemės Sklypų Formavimo ir Pertvarkymo Projektų Rengimo Taisyklės
Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo taisyklės (toliau - Taisyklės) nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau - Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto.
Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams.
Projektas rengiamas, viešinamas, derinamas, tikrinamas ir tvirtinamas vadovaujantis Lietuvos Respublikos žemės įstatymu ir Taisyklėmis. Projektą tvirtina savivaldybės administracijos direktorius.
Formuojant naujus ar pertvarkant esamus žemės sklypus, pagrindinė žemės naudojimo paskirtis nustatoma ir keičiama vadovaujantis Pagrindinės žemės naudojimo paskirties nustatymo ir keitimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1073.
Projektai rengiami tais atvejais, kai planuojama Projekto teritorija neįtraukta į rengiamus kitos rūšies žemės valdos projektus (planus), detaliuosius planus, vietovės lygmens bendruosius planus (M 1 : 2000) ir vietovės lygmens specialiojo teritorijų planavimo dokumentus, kuriais nustatomos ar keičiamos esamos žemės sklypų ribos.
Projektų rengimą organizuoja savivaldybės administracijos direktorius (toliau - organizatorius).
Projektus gali rengti ir įgyvendinti asmenys, nurodyti Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 41 straipsnyje (toliau - Projekto rengėjas). Jeigu Projekto rengimas susijęs su įslaptintos informacijos naudojimu, Projekto rengėjas taip pat privalo turėti leidimą dirbti ar susipažinti su įslaptinta informacija.
Projektų rengimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo procedūros, išskyrus atvejus, kai objektas susijęs su įslaptinta informacija, vykdomos automatizuotai per Žemėtvarkos planavimo dokumentų rengimo informacinę sistemą (toliau - ŽPDRIS), jei šioje sistemoje numatyta galimybė jas atlikti ir Taisyklėse nenurodyta kitaip.
Taisyklės privalomos organizatoriui, iniciatoriams, Projektų rengėjams, Projekto rengimo reikalavimus rengiančioms ir teikiančioms institucijoms, Projektų sprendinius derinančioms institucijoms, valstybinę žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūrą atliekančiai institucijai ir Projektus tvirtinančiai institucijai.
Iniciatoriai, nurodyti Taisyklių 13.1-13.10 papunkčiuose, prašymą organizuoti Projekto rengimą pateikia savivaldybės administracijos direktoriui raštu, užpildydami Taisyklių 1 priede nurodytą prašymo formą arba elektroninę prašymo formą ŽPDRIS.
Organizatorius prašymą organizuoti Projekto rengimą išnagrinėja ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo prašymo gavimo dienos ir priima sprendimą pradėti rengti Projektą arba motyvuotai atsisako organizuoti Projekto rengimą ir apie tai ne vėliau kaip per 5 darbo dienas ŽPDRIS priemonėmis informuoja prašymą pateikusį iniciatorių.
Kai priimamas sprendimas pradėti rengti Projektą, organizatorius, atsižvelgdamas į Projekto tikslus, per ŽPDRIS parengia Projekto rengimo reikalavimus (Taisyklių 3 priedas) (toliau - reikalavimai).
| Institucija | Atsakomybė |
|---|---|
| Savivaldybės administracijos direktorius | Projektų rengimo organizavimas |
| Nacionalinė žemės tarnyba | Žemėtvarkos planavimo dokumentų priežiūra |
| Meras | Sprendimų dėl projektų keitimo tvirtinimas |
Reikalavimai per ŽPDRIS turi būti pateikti per 5 darbo dienas nuo prašymo juos pateikti gavimo dienos. Reikalavimai turi būti konkretūs, tiesiogiai susieti su Projekto teritorija ir Projekto tikslais, vietovės ypatumais ir ribomis, parengti atsižvelgiant į gretimų žemės sklypų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypų naudojimo būdus bei trečiųjų asmenų pagrįstų teisių apsaugą, susijusią su Projekto tikslais. Reikalavimuose išvardijamos konkrečios teisės aktų nuostatos, kuriomis vadovaujantis turi būti rengiamas Projektas.
Organizatorius, kuris pats inicijuoja Projekto rengimą, ar kiti iniciatoriai pagal Projekto tikslus ir reikalavimus (jeigu jie buvo išduoti) sudaro rašytinę Projekto rengimo ir įgyvendinimo sutartį su Projekto rengėju, nurodytu Taisyklių 15 punkte. Į ŽPDRIS įkeliama sutarties kopija ir užpildomi ŽPDRIS nurodyti sutarties metaduomenys.
Projektui rengti reikalingus duomenis skaitmenine arba spausdintine forma Projekto rengėjas gauna iš organizatoriaus arba iš šių duomenų rengėjų ar platintojų.
Žemės sklypai turi būti racionalių ribų ir tinkami naudoti pagal jų pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir žemės sklypo naudojimo būdą (-us).
Žemės sklypai turi būti formuojami ir pertvarkomi taip, kad nepablogėtų šių žemės sklypų sąlygos ir galimybės ūkinei veiklai vystyti bei veiklos sąlygos gretimų žemės sklypų naudotojams.
Formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, jų ribos turi būti derinamos su natūraliomis (gamtinėmis) ribomis (upėmis, upeliais, melioracijos grioviais ar kanalais, ežerais, tvenkiniais, griovomis (raguvomis), medžių eilėmis) ir su statinių išdėstymu.
Vandens telkinys (ežeras, tvenkinys) visais atvejais formuojamas kaip atskiras žemės sklypas, išskyrus mažesnius kaip 0,5 ha vandens telkinius, kurie neregistruojami Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastre pagal Lietuvos Respublikos upių, ežerų ir tvenkinių kadastro nuostatus, patvirtintus Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2000 m. rugsėjo 19 d. nutarimu Nr. 1114.
Žemės sklypas prie geležinkelio kelių, valstybinės ir vietinės reikšmės kelių, turinčių nustatytas kelio juostas, formuojamas sklypo ribas sutapatinus su kelių juostų ribomis. Prie kitų kelių žemės sklypų ribos planuojamos per 1 m nuo kelio sankasos ar iškasos išorinių kraštų arba per 2-3 m nuo kelio želdinių, arba 1 m nuo pakelės griovio krašto.