2017 m. kovo 9 d. sukanka 100 metų, kai gimė kalbininkas, semiotikas, mitologas ir eseistas Algirdas Julius Greimas, savo semiotikos darbais išgarsinęs Lietuvos vardą pasaulyje.
Algirdas Julius Greimas
Ankstyvasis gyvenimas ir studijos
A. J. Greimas gimė Tuloje, pasak jo, Tolstojaus ir „samovarų“ mieste. 1918 m. Greimų šeima grįžo į Lietuvą. Algirdo vaikystė prabėgo Kupiškyje. Kupiškio gimnazijoje tėvas dėstė lietuvių kalbą, aritmetiką, dailyraštį, motina buvo mokyklos raštvedė.
Baigęs Marijampolės Rygiškių Jono gimnaziją A. J. Greimas įstojo į Kauno Vytauto Didžiojo universitetą, kuriame 1934-1936 metais studijavo teisę. Baigęs mokslus išvyko į Prancūziją. Grenoblio universitete studijavo prancūzų kalbą bei kalbotyrą.
Pedagoginė veikla ir rezistencija
Nuo 1940-ųjų rudens Greimas dėstė prancūzų ir lietuvių kalbą Šiaulių mergaičių ir suaugusiųjų gimnazijose. Priklausė Šiaulių kultūrininkų būreliui.
Per pirmuosius masinius trėmimus Greimo tėvas, Prienų burmistras, ištremiamas į Krasnojarsko sritį, o motina - į Altajų. Algirdas, kaip Raudonosios armijos atsargos karininkas, mobilizuotas Šiauliuose surašinėti išvežtųjų turtą.
Po poros savaičių, atėjus vokiečiams, jam, jau kaip Lietuvos karininkui, pavedama palaikyti tvarką Šiauliuose. 1943-1944 m. Greimas organizavo Šiauliuose kultūrinio almanacho Varpai leidimą. Čia jis išspausdino pirmuosius savo literatūrinės kritikos straipsnius „Binkis - vėliauninkas“ ir „Cervantes ir jo Don Kichotas“.
Pirmajame Kazys Binkis tapatinamas su atgimusios Lietuvos jaunatve (prie Binkio kapo Greimas prisaikdino poetą Antaną Miškinį ir prozininką Liudą Dovydėną kovoti su okupantais). Tokia istorinė patirtis sudarė psichologines Greimo semiotikos prielaidas. „Būti semiotiku - tai kelti prasmės klausimą. Karas, jo absurdiškumas skatina susirūpinti prasme visų tų baisybių, kurios vyksta prieš jūsų akis“, - rašė A. J.
Artėjant frontui, Greimas pasitraukė į Vakarus ir 1945-ųjų pradžioje apsistojo Paryžiuje. Iš čia jis ir toliau palaikė ryšius su antisovietine rezistencija, skatino priešinimąsi okupacijai Amerikos lietuvių spaudoje.
„Rezistencija, - aiškino Greimas, - tai individo fundamentali laikysena prieš gyvenimą ir prieš mirtį, tai originalus įtemptas moralinis klimatas, kuriame tauta, istorijos supurtyta, įgauna savo naujų galimybių, savo naujo likimo sąmonę.
Mokslinė veikla Prancūzijoje
Prancūzijoje Greimas gyveno mokslininko intelektualo gyvenimą. 1948 m. Sorbonoje apgynęs daktaro disertaciją „Mada 1830-aisiais“, jis išvyko dėstytojauti į Aleksandriją, kur susidraugavo su būsimąja prancūzų intelektualinio gyvenimo įžymybe Rolanu Bartu (Roland Barthes).
Nuo 1965 m. A. J. Greimas pradėjo vadovauti Paryžiaus aukštųjų visuomenės mokslų mokyklos bendrosios semantikos studijų centrui, organizuodavo seminarus. A. J. Greimo teoriniai moksliniai tyrimai padėjo pagrindus semiotikai kaip kalbinių ir nekalbinių ženklų sistemų prasmės mokslui. A. J. Greimas sukūrė teoriją, aprašančią ženklų sistemų susidarymo ir jų funkcionavimo universalius principus, tų sistemų ryšius ir sąveiką.
Pats A. J. Greimas, svarstydamas apie semiotiką, teigė: „Semiotika nėra nei filosofija, nei literatūros teorija, nei lingvistika - tai visus ženklus tyrinėjantis ir apglėbiantis gyvenimo būdas“.
Elementariųjų reikšmės sistemų aprašymą A. J. Greimas susiejo su naratyvine sintakse, tinkančia įvairioms „kalboms“ analizuoti. Pagal jo teoriją, sąmoninga ir nesąmoninga žmogaus veikla yra nuolatinis jam vertingų objektų įgijimas ar netekimas, vertės objektų mainai sąlygoja pažintinio, etinio ir estetinio prado sąryšį gyvenime.
Kaip ir Saussure‘as, Greimas pripažįsta sistemos reikšmę: vienas ženklas nieko nereiškia. Jo analizės vienetas yra ne sakinys, o diskursas. Greimas siekia tyrinėti diskurso reikšmės kūrimą - reikšmę, kaip įreikšminimo procesą. Jo semiotika - struktūrinė veiksmo semiotika, kuri aprašo reikšmės reikšmę.
Diskursas Greimui yra kalba, kokia šneka kalbantysis asmuo, t. y. įveiksminta kalba. Jam nėra subjekto be diskurso, tėra tik subjektas, produkuotas paties diskurso. Jam egzistuoja tiktai „aktantai“ - vienetai, kuriuos produkuoja pati diskursyvinių veiksmų konfigūracija.
Greimas sukūrė nemažai svarbių terminų. Pvz.: „modalumas“. Lingvistikoje įprastai reiškia tai, kas nurodo pasakymo predikatą. Pvz., teiginyje „Jonas turėjo parašyti laišką“ predikatas bus privalėjimo modalumas. Greimo modalumo prasmė artimesnė logikai nei lingvistikai. Jo modalumas yra tai, kas apibūdina ir riboja bet kokią aktanto situaciją; labiau hipotetinė dedukcija nei indukcija.
Kadangi modalizavimas lemia aktantų veikimą, jie neperteikia būsenų, susijusių su aistra, emocijomis, kurios kelia netvarką, nebrandumą, painiavą, svyravimus, nestabilumą - procesus, kuriuos sudėtinga susisteminti. Į semiotinę aistrų studiją Greimas įveda „aspektualumo“ terminą.
Svarbiausi darbai
Reikšmingiausiais leksikografiniais jo veikalais laikomi Senosios prancūzų kalbos žodynas (Dictionnaire de l’ancien français 1968) ir Viduriniosios prancūzų kalbos žodynas (Dictionnaire du moyen français, su T. M. Keane, 1992).
Lietuviškai išleistos šios A. J. Greimo knygos:
- Apie dievus ir žmones: Lietuvių mitologijos studijo: Vilniaus u-tui keturių šimtų metų sukaktuvių proga, Chicago, Mackaus kn. Leid. Fondas, 1979
- Lietuva Pabaltijy: Istorijos ir kultūros bruožai, 1993 (kartu su S. Žuku)
- Gyvenimas ir galvojimas: straipsniai, esė, pokalbiai, sudarė Arūnas Sverdiolas, Vilnius: Vyturys, serija Ad se ipsum, Švietimas Lietuvos ateičiai, 1998
- Mitologija šiandien, antologija, sudarė Algirdas Julius Greimas, spec. Red. Kęstutis Nastopka (ALK), Vilnius: Baltos lankos, 1996
- Semiotika, darbų rinktinė, autorizuotas vert. Iš prancūzų k., sudarė ir vertė Rolandas Pavilionis, spec. red. B. Savukynas, Vilnius: mintis, 1989
- Prancūziško vertimo pratarmė, leidinyje Hjelmslev, Louis Kalba, įvadas(ALK), Vilnius: baltos lankos, 1995
- Baimės ieškojimas, sudarė Kęstutis Nastopka, Virginijus Savukynas, iš prancūzų k. vertė Rolandas Pavilionis, leidinyje „A. J.
2017 UNESCO buvo paskelbti A. J. Greimo metais. Nuo 1992 Vilniaus universitete veikia A. J. Greimo semiotinių studijų centras (nuo 2007 A. J. Greimo semiotikos ir literatūros teorijos centras).
Švęsdami Greimo šimtmetį, neapsieisime be jo asmenybei ir idėjoms skirtų veikalų ir jo paties veikalų vertimų į įvairias kalbas.
| Pavadinimas | Metai |
|---|---|
| Mada 1830-aisiais (La mode en 1830) | 1948 (išleista 2000) |
| Struktūrinė semantika (Sémantique structurale) | 1966 (lietuvių kalba 2005) |
| Apie prasmę (Du sens) | 2 kn. 1970-1983 |
| Maupassant: Teksto semiotika (Maupassant: La sémiotique du texte) | 1976 |
| Semiotika ir visuomenės mokslai (Sémiotique et sciences sociales) | 1976 |
| Semiotika: Aiškinamasis kalbos teorijos žodynas (Sémiotique: Dictionnaire raisonné de la théorie du langage) | su J. Courtés ir kitais, 2 d. 1979-86 |
| Apie netobulumą (Del’imperfection) | 1987 (lietuvių kalba 2004) |
| Pasijų semiotika (Sémiotique des passions) | su J. Fontanille’iu, 1991 |
A. J. Greimas "Apie dievus ir žmones"