Pastaraisiais metais Lietuvoje vis labiau akcentuojamas tvarus ir energiškai efektyvus būstas. Nuo 2021 m. sausio 1 d. visiems naujai statomiems gyvenamiesiems pastatams privaloma pasiekti ne žemesnę kaip A++ energinio naudingumo klasę. Šiame straipsnyje aptarsime, ką tiksliai reiškia A++ klasė, kokie techniniai ir teisiniai reikalavimai taikomi šiai kategorijai, ir kaip pasiruošti tokio namo statybai.
A++ Energinio Naudingumo Klasė: Kas Tai Yra?
Lietuvoje pastatų energinis naudingumas vertinamas skalėje nuo G (mažiausiai efektyvi) iki A++ (aukščiausia klasė). A++ klasės reikalavimai reglamentuojami pagal Statybos techninį reglamentą (STR 2.01.02:2016) ir Statybos įstatymo nuostatas.
Nuo 2021 m. sausio 1 d. visiems naujai statomiems gyvenamiesiems pastatams privaloma pasiekti ne žemesnę kaip A++ energinio naudingumo klasę.
Techniniai Reikalavimai
Norint pasiekti A++ energinio naudingumo klasę, svarbiausias dėmesys turi būti skiriamas pastato atitvarų kokybei, šilumos izoliacijai, sandarumui ir visų konstrukcinių elementų suderinamumui.
- Šiluminė varža (R): Pagrindinis rodiklis, apibrėžiantis atitvarų energinį efektyvumą.
- Sienos: Dažniausiai pasirenkamos trijų sluoksnių konstrukcijos: laikančioji dalis, šilumos izoliacija (20-30 cm storio) ir apdaila.
- Durys: Turi būti sandarios, su šilumos tiltelio pertrauka ir U ≤ 1,0 W/m²K.
- Stogas: Konstrukcija turi būti be plyšių, su vientisa garo izoliacija.
Sandarumas - vienas svarbiausių kriterijų A++ klasės vertinime. Sandarumas nėra vien matavimas - tai viso statybos proceso kokybės rodiklis.
Energijos vartojimo efektyvumo pradžiamokslis
Inžinerinės Sistemos
Norint pasiekti A++ klasės energinį efektyvumą, vien kokybiškos statybinės medžiagos nepakanka. Didelę reikšmę turi inžinerinės sistemos - šildymo, vėdinimo, karšto vandens ruošimo bei energijos gamybos sprendimai.
A++ klasės namas yra kaip organizmas - kiekvienas energijos srautas turi būti optimizuotas.
- Vėdinimo sistema: A++ klasės name yra privaloma.
- Išmaniosios technologijos: Leidžia optimizuoti energijos naudojimą. Modernūs valdikliai gali automatiškai reguliuoti temperatūrą pagal gyventojų buvimą namuose ar lauko sąlygas.
Išmanusis valdymas - tai jungtis tarp žmogaus ir pastato.
Energinio Naudingumo Sertifikavimas
A++ energinio naudingumo klasė nėra tik deklaracija ar statytojo pažadas - tai oficialiai patvirtinamas rodiklis, kurį nustato nepriklausomi ekspertai pagal energinio naudingumo sertifikavimo procedūrą.
Energinio naudingumo sertifikatas (ENS) - tai oficialus dokumentas, įrodantis, kad pastatas atitinka tam tikrą energinio efektyvumo klasę. Sertifikavimui reikalinga gana plati dokumentacija.
Energinis sertifikavimas - tai ne formalumas, o atsakomybės įrodymas.
A++ Klasės Namų Privalumai
A++ klasės pastatai laikomi moderniausiu ir pažangiausiu sprendimu šiuolaikinėje statyboje. Jie atitinka ne tik griežčiausius energinio efektyvumo standartus, bet ir prisideda prie klimato kaitos mažinimo, geresnės gyvenimo kokybės bei didesnės turto vertės.
- Mažos energijos sąnaudos: A++ klasės namai pasižymi itin mažomis energijos sąnaudomis.
- Komfortas: Šiluma pasiskirsto tolygiai, o oras visada gaivus.
- Mažesnis aplinkos poveikis: A++ klasės pastatai ne tik taupo energiją, bet ir mažina aplinkos poveikį.
Pradinė investicija paprastai būna 10-20 % didesnė nei A ar A+ klasės pastatui.
A++ klasės statyba nėra brangesnė - ji tiesiog protingesnė.
Grindų Apšiltinimo Reikalavimai
Kiekvieno namo statyba prasideda nuo pamatų įrengimo. Tai pastato pagrindas, nuo kurio tvirtumo priklauso ir viso namo kokybė. Kartu tai yra atitvara, nuolat besiribojanti su šalta aplinka - gruntu. Senuose namuose iki 20 proc. šilumos prarandama per pamatus ir grindis ant grunto, todėl statant energiškai efektyvius ar A klasės namus, turi būti kreipiamas ypatingas dėmesys tinkamam tokių konstrukcijų apšiltinimui.
Pamatų Apšiltinimas
Projektuojant pamatus A klasės namui, svarbu iš karto suplanuoti, kad šilumos praradimas per juos būtų kaip galima mažesnis.
- Tinkama pamato konstrukcija, kai pamatas, o kartu ir visas pastatas, kuo mažiau liečiasi su gruntu.
- Tinkamai parinkta apšiltinimo medžiaga.
- Pakankamas apšiltinimo medžiagos storis. Kuo didesnė pamatų ir grindų varža, tuo mažiau šilumos prarandama.
Plokštuminiai pamatai yra vientisa pamatų betono plokštė, išlieta į konstrukciją ir suformuotą iš izoliacinės medžiagos.
A, A+ ir A++ energinės klasės namai turėtų būti statomi su plokštuminių pamatų sistema, nes ji smarkiai sumažina pastato šilumos nuostolius.
Taip pastato perimetru nesusidaro šalčio tiltai, mažėja bendri pastato šilumos nuostoliai.
Specialistas pastebi, kad lyginant su kitais pamatais, plokštuminių pamatų sistema irengiama per 3-4 kartus trumpesnį laiką. Bet reikia nepamiršti, kad įrengiant plokštuminius pamatus iš karto atliekami 4-5 darbų etapai: įrengiami pamatai, rostverkai, grindys, jos apšiltinamos, diegiama šildymo sistema, 2 m aplink pastatą paruošiamas gruntas būsimai trinkelių dangai.
Ne visur galima įrengti plokštuminius pamatus, todėl poliniai pamatai vis dar išlieka kaip alternatyvus sprendimas. Deja, bet tada visiškai išvengti šilumos tiltelių yra neįmanoma, todėl keliamas tikslas kaip galima labiau juos sumažinti.
Grindų Ant Grunto Šiltinimas
Grindų ant grunto šiltinimas yra neatskiriamas nuo pamatų šiltinimo, todėl šie darbai turėtų būti planuojami kartu. Įrengiant grindis ant grunto ypač svarbus šilumos izoliacijos atsparumas difuzinei drėgmei ir ilgalaikis stipris gniuždant.
Grindų Šiltinimo Medžiagos
Perdangos šiltinimui rekomenduojama naudoti įvairias medžiagas, tokias kaip mineralinė vata (stiklo ir akmens), ekovata, medžio vata, taip pat biriųjų vatos rūšis ir įvairias rulonines ar lakštines izoliacijas:
- Mineralinė vata: Pasižymi puikiomis šilumos izoliacijos savybėmis, atsparumu ugniai, drėgmei ir pelėsio atsiradimui.
- Ekovata: Perdirbtas popierius, apdorotas cheminiais junginiais, kad būtų užtikrintas atsparumas ugniai, graužikams ir drėgmei.
- Medžio vata: Ekologiška medžiaga, naudojama pastatuose, kur reikalingas ypatingas ekologiškumas ir natūralios medžiagos.
- Biri mineralinė vata: Ideali pasirinkimas, kai reikia užpildyti oro tarpus, nelygius ar sudėtingus konstrukcijų spragas.
- Ruloninė ir lakštinė mineralinė vata: Populiarus sprendimas, kai reikia efektyviai ir greitai apšiltinti stogus ir perdangas.
Grindų Šiltinimo Etapai
- Prieš pradedant šiltinimą, svarbu atlikti išsamią pastato apžiūrą ir įvertinti jo būklę.
- Kiekviena pasirinkta medžiaga turi būti tinkamai sumontuota pagal gamintojo rekomendacijas.
- Po šiltinimo užbaigiami visi likę darbai, susiję su medžiagos stabilizavimu, uždengimu ir užbaigimu pagal pastato konstrukcijas.
Praktiniai Patarimai
- Pagrindo sutankinimas: Sutankinimo kokybė vertinama pagal pagrindo sutankinimo koeficientą.
- Izoliuojanti tarpinė: Naudojama grindų ir sienos sandūroje, atlieka šilumos ir garso izoliacijos funkcijas.
- Polistireninis putplastis: Efektyvi ir tvirta termoizoliacinė medžiaga, atlaikanti dideles apkrovas, ilgaamžė, neįgerianti drėgmės.
Energinio Naudingumo Sertifikatas
Visiems naujai pastatytiems pastatams, kuriems netaikomos išimtys, privalo būti energinis sertifikatas. Naujai pastatytas 150m2 namas, kuriam leidimas derintas 2021 metais. Suprojektuota A++ klasė. Tokio namo pridavimas vykdomas derinant dokumentus su statybų inspekcija. Ji tikrai patikrins energinį sertifikatą. Jeigu pastatytas namas yra žemesnės klasės - įteisinti jo nepavyks.
Kada privaloma sertifikuoti pastatą?
- Užbaigus naujų pastatų (jų dalių) statybą.
- Užbaigus pastatų (jų dalių) rekonstravimą, atnaujinimą (modernizavimą) ar kapitalinį remontą, kai jų rekonstravimo, atnaujinimo (modernizavimo) ar kapitalinio remonto, kuriais atkuriamos ar pagerinamos pastato atitvarų ir (ar) inžinerinių sistemų fizinės ir energinės savybės, kaina sudaro daugiau kaip 25 procentus pastato vertės, neįskaitant žemės sklypo, ant kurio stovi pastatas, vertės.
- Parduodant ar išnuomojant pastatus ir (ar) jų dalis (butus, kitos paskirties atskiro naudojimo patalpas).
- Didesniems kaip 500 kvadratinių metrų (nuo 2015 m. liepos 9 d. - didesniems kaip 250 kvadratinių metrų) naudingojo vidaus patalpų ploto viešbučių, administracinės, prekybos, paslaugų, maitinimo, transporto, kultūros, mokslo, sporto, gydymo ir poilsio paskirties pastatams.
Reikalavimų Išimtys
Yra keletas išimčių, kai energiniai reikalavimai nėra taikomi:
- 50m2 ribojimas. Vadinasi, 2021 metais statant, kad ir naują namą, kurio bendras plotas 49m2 - energiniai reikalavimai nėra nustatomi.
- Sodų paskirties pastatai. Pasakyta, kad naudojamiems tik šiltu laikotarpiu. Nei ilgiau nei 4 mėnesius per metus.
Tačiau pvz. iš praktikos galime pasakyti, kad jeigu sodo pastato kadastrinėje byloje pažymėta, jog pastatas šildomas - reikalavimai energiniam taikomi. Praktikoje perkant/parduodant tokį pastatą notaras tikrai paprašys energinio sertifikato.
Šiltinimo Pavyzdžiai
Pateikiami keli pavyzdžiai, kaip apšiltinti A++ klasės namą:
Sienos
Išorinių sienų šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,102 (W/(m2K)). Laikančiajai konstrukcijai pasirinkti 25 cm tuščiaviduriai keraminiai blokeliai, kurių šilumos laidumo savybės turi būti ne didesnės negu 0,250 W/mK.
Stogas
Šlaitinio stogo šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,100 (W/(m2K)). Šlaitinio stogo pagrindiniam apšiltinimui parinkta 35 cm akmens vata, kurios projektinis šilumos laidumo koeficientas, įvertinus įdrėkimo įtaką, ir medinę konstrukciją, turi būti ne didesnis negu 0,045 W/mK.
Grindys
Grindų ant grunto šilumos perdavimo koeficiento U(A++) vertė 0,133 (W/(m2K)). Grindys ant grunto apšiltinamos 30 cm baltu polistireniniu putplasčiu, kurio projektinis šilumos laidumas turi būti ne didesnis negu 0,041 W/mK.
Lentelė: A++ Klasės Namo Atitvarų Šilumos Perdavimo Koeficientai
| Atitvara | Šilumos Perdavimo Koeficientas U (W/(m2K)) |
|---|---|
| Išorinės sienos | 0,102 |
| Šlaitinis stogas | 0,100 |
| Grindys ant grunto | 0,133 |
Išvados
A, A+ ir A++ klasės pastatų perdangos šiltinimas yra svarbus žingsnis siekiant aukšto energinio efektyvumo ir gyvenimo komforto. Geriausią rezultatą pasieksite pasirinkę tinkamą šiltinimo medžiagą ir pasitelkę profesionalų pagalbą montuojant.