Kaip Tapti Geru Vadovu: Patarimai ir Įžvalgos

Sakoma, kad lyderiais tampama, o ne gimstama. Tačiau, kokiomis savybėmis turi pasižymėti geras vadovas? Ar užtenka žinių, o gal reikia dar ir įgimtos empatijos bei charizmos? Šiame straipsnyje aptarsime esmines savybes ir įgūdžius, padėsiančius jums tapti efektyviu ir gerbiamu lyderiu.

Lyderio Savybės ir Įgūdžiai

Lyderis, nebūtinai vadovas, yra tas žmogus, paskui kurį žmonės seka dėl jo vertybių, idėjų ir darbų. Daugeliu atveju nėra, tačiau tai turėtų būti kiekvieno vadovo siekiamybė. Vadovas gali būti geras, bet gali būti ir blogas. O lyderio samprata iš esmės yra teigiama.

Štai keletas esminių savybių, kurios padeda vadovui tapti lyderiu:

  • Sugebėjimas iškelti ir komunikuoti aukštesnį tikslą (turėti viziją).
  • Ugdyti lyderius. Padėti darbuotojams pamatyti ir atskleisti savo potencialą.
  • Vertinti skirtumus ir įvairovę. Turiu minty ne tik amžiaus, lyties, žmonių tipų įvairovę, bet ir atvirumą skirtingoms patirtims ir nuomonėms.
  • Kurti pozityvią darbo aplinką, kurioje vyrauja draugiški ir partneriški santykiai, pasitikėjimo kultūra, galimybė mokytis ir tobulėti. Rūpintis žmonių gerove yra vadovo pareiga.
  • Vadovai neturėtų pamiršti darbo ir asmeninio gyvenimo balanso. Svarbu rūpintis savo sveikata ir energija.

Tačiau, ko vengti?

  • Nurodyti darbuotojams ką ir kaip daryti.
  • Kalbėti vien apie problemas.

Šiame skaitmeniniame amžiuje tempas labai greitas, norisi kuo greičiau atlikti kuo daugiau darbų, todėl dažnai didžiąją laiko dalį vadovai skiria problemų sprendimui. O jei darbai vyksta gerai ar sėkmingai, tai galvoja, kad „ir taip aišku, kad gerai, kam čia apie tai kalbėti“.

Jei organizacijoje nuolat kalbama tik apie problemas ir pamirštama pasidžiaugti sėkmėmis ar pagirti darbuotojus už pastangas, tai kuriama negatyvi atmosfera, lyg visą laiką kažkas negerai. Dauguma vadovų yra susitelkę tik į rezultato siekimą ir ne tiek daug dėmesio skiria darbuotojų ugdymui. Tyrimų duomenimis, 64% vadovų mano, kad žmonės yra kaštai, o ne vertės kūrimo variklis.

Vadovavimas Sau ir Kitiems

Nesenai perskaičiau R. Hougaard knygą „The Mind of the Leader“. Knygoje akcentuojamos trys labai svarbios lyderio savybės: sąmoningas dėmesingumas, atjauta ir nesavanaudiškumas (angl. Compassion, Mindfulness, Selflessness).

Vadovavimas apima:

  • Vadovavimą sau: Savo gyvenimo tikslų, vertybių suvokimas, pasitikėjimas savimi. Tai asmeninis efektyvumas, gebėjimas tobulėti, valdyti savo prioritetus, laiką ir energiją.
  • Vadovavimą žmonėms: Gebėjimas suprasti žmones, juos įkvėpti bei atskleisti žmonių talentus.
  • Vadovavimą organizacijai.

Iššūkiai Tapus Vadovu

Dažnai pirmo lygio vadovai ir toliau dalį laiko dirba kaip specialistai, tačiau ir vadovauja kitų specialistų komandai. Darbuotojas iš specialisto, pavyzdžiui pardavėjo, tapo vadovu.

Svarbu:

  • Su vadovu labai konkrečiai aptarti lūkesčius. Ir ne tik padalinio tikslus, bet ir kokias funkcijas aš turiu atlikti kaip vadovas, o kokias funkcijas kaip specialistas.
  • Įsivardinti kiek laiko aš dirbsiu kaip vadovas, o kiek kaip specialistas.
  • Planuoti visus darbus kalendoriuje ir dienos pabaigoje apžvelgti kiek laiko skyriau vadovavimo darbams, o kiek laiko dirbau kaip specialistas.

Aukštas streso lygis, darbų gausa yra dažno vadovo kasdienybė. Trumpalaikis, pozityvus stresas yra gerai, tačiau, jei jis tampa ilgalaikis, tai labai kenkia darbo kokybei, efektyvumui, na ir aišku sveikatai.

Kaip mažinti stresą:

  • Skalėje nuo 1 iki 10 įvardinti savo streso lygį. 10 - labai aukštas, 1 - labai žemas. Tada pažymėti koks streso lygis būtų priimtinas.
  • Pagalvoti, kas labiausiai man kelia stresą ir surašyti 1-3 veiksmus, kuriuos galėčiau padaryti, kad sumažinčiau savo streso lygį.
  • Pavyzdžiui, išmokti atpažinti kas man kelia stresą, pradėti medituoti, užsirašyti į streso mažinimo mokymus, subalansuoti miego ar mitybos režimą, pakalbėti su savo vadovu dėl darbo krūvio ar kitų problemų, kurios kelia stresą, susidėlioti savo prioritetus.

Kiekvienas atras savo streso mažinimo būdus.

VUCA Aplinka ir Hakatonų Meistras

Vis greitėjančią ir nenuspėjamą verslo aplinką apibūdinti pasiskolintas karyboje naudotas VUCA trumpinys, kas reiškia, kad aplinka, kurioje veiki yra:

  1. Nepastovi (angl. Volatily)
  2. Nenuspėjama (angl. Uncertain)
  3. Kompleksiška (angl. Complex)
  4. Daugiaprasmė (angl. Ambiguous)

Šiandienos aplinka diktuoja naujo lyderio poreikį - greitai veikiančio lyderio, kuriam ir tinka skambus “hakatonų meistro“ epitetas. Sumanaus vadovo sinonimas.

Vadovavimą dažnai siedavome su patirtimi, ekspertiškumu, žinojimu. Šiandien svarbiau ne „ar turime?“, o kaip panaudojame turimas žinias bei kompetencijas, kaip greitai gebame išmokti naujų dalykų bei praktikoje pritaikyti netipines, kitose srityse įgytas žinias.

Šiandien iš vadovo tikimės pasiruošimo veikti neapibrėžtose situacijose ir lankstumo gebant jas valdyti.

5 Ateities Lyderio Savybės

Ateities lyderis = inovacijų žmogus.

  • Drąsa veikti - lyderis turi gebėti kurti, eksperimentuoti, nebijoti klysti, o jei klysti, tai kaip įmanoma greičiau, kitaip sakant - minimaliais kaštais. Tam svarbu turėti tvirtus savo atsparos taškus - stiprias asmenines vertybes.
  • Būti autentišku - kaip asmuo ir kaip organizacijos kultūros kūrėjas. Lyderis turi išsiskirti, sudominti, gebėti pritraukti skirtingus žmones ir svarbiausia - išlaikyti talentus. Tiesiog būti įdomus.
  • Pasižymėti tinkliniu mąstymu - kuomet nebegali visko kontroliuoti, turi turėti, žinoti ir valdyti savo ryšių tinklą. Žinoti kur tinkle yra reikiama kompetencija, gebėti ją rasti, pritraukti ir puoselėti santykius.
  • Būti atspariu - sukrėtimams, klaidoms, galų gale - sėkmei.
  • Lavinti kūrybinį mąstymą arba kūrybiškumą. Kūrybiški žmonės pasižymi gebėjimu pastebėti sąsajas tarp regis nesusiejamų dalykų. Matematiškai sąsajų pastebėjimas arba kūrybiškumas išreiškiamas formule 1+1=3. Tie kurie mato šias sąsajas, turi ir gerų idėjų. O tada vėl grįžtame prie pirmo punkto - kuo greičiau ir drąsiai tas idėjas testuoti.

Mitų Griovimas

Mitas - tai įsitikinimas, kurio atsiradimo priežastis taip įsisenėjusi, kad net nebeaišku, kodėl mes elgiamės taip, o ne kitaip. Labiausiai norėčiau sugriauti tuos mitus, kurie kyla iš mūsų baimių: jei nepadarysiu kažko, tai manęs negerbs mano darbuotojai, aš privalau dirbti iki išnaktų, kitaip akcininkai nematys mano vertės, aš privalau būti visada pakilios nuotaikos, nerodyti emocijų ir nesileisti į kalbas apie asmeninį gyvenimą, nes taip kris mano įvaizdis ir pan.

Pokyčiuose, su kuriais aš dirbu, viena iš pačių didžiausių klaidų yra nekalbėjimas su žmonėmis. Komunikacijos trūkumas išsirutulioja į gandus ir atima darbuotojams saugumą, jie pradeda bijoti kitos dienos ir darbo efektyvumas krenta.

Pagal pasaulines geriausias praktikas, kurios niekuo nesiskiria ir Lietuvoje, pagrindiniai sėkmės faktoriai vadovaujant pokyčiams yra: komunikacija, aktyvi sponsorystė, reikalingi resursai ir metodai, įtraukiantys visus darbuotojus.

Esu įtikėjusi, kad kiekvienas, ne tik vadovas, turi nuoširdžiai atsakyti sau į klausimą - ar tai, ką aš darau, yra tikra ir daro mane laimingą. Atsakymas, kad daro, nes parnešu atlyginimą namo, nėra tikras :).

Kartais šį atsakymą mes žinome, bet neturime drąsos ką nors keisti. Sakome sau, kad negalime išeiti iš darbo, nes neturėsime pajamų, arba mano vadovas toks geras, negaliu jo palikti, ir taip toliau. Bet ir vėl grįžtame prie baimės, kuri negali būti mūsų varomoji jėga.

Vadovų Paieška ir Atranka

Tą lemiančių priežasčių būna įvairių, tačiau dažniausiu atveju - požiūrių į verslo vystymą nesutapimas su akcininkais, išsiskyrusios nuomonės į verslo modelio plėtrą, tam reikalingas investicijas. Įmonių vadovai, kurie yra linkę daugiau finansiškai rizikuoti, dažnais atvejais būna stabdomi akcininkų dėl nuosaikesnio finansų valdymo.

Prieš įvertinant kandidato asmenines ar profesines kompetencijas, svarbu turėti aiškų suvokimą, kokio stiliaus vadovavimas organizacijai yra reikalingas (pvz.: geras banko padalinio vadovas nebūtinai bus geras vadovas statybinėje kompanijoje).

Tai padarius bus lengviau vertinti ir reikalingas asmenines savybes - lyderystę, gebėjimą įsiklausyti, motyvuoti, aiškiai apibrėžti tikslus. Darbo pokalbio metu svarbu gerai išsiaiškinti kandidato tinkamumą konkrečiai organizacijai ir jos sociokultūrinei aplinkai.

Užduodami klausimai turėtų būti aiškūs ir konkretūs - kas lėmė kandidato rezultatų augimą? Kokie vadovavimo metodai buvo taikomi? Kokios kandidato, kaip vadovo, stipriosios kompetencijos?

Vertinant vadovo testo rezultatus atkreiptinas dėmesys į stabilumą, nuoseklumą, orientaciją į rezultatą, socialinius, analitinius įgūdžius, emocinį stabilumą ir kitus, kurie yra svarbūs kultūrinei įmonės aplinkai.

Vadovavimo Stiliai

Skatinu visus kolegas sau kelti aukštus tikslus ir ieškoti sprendimų, kaip gerinti darbo kokybę ir efektyvumą. Sprendimų priėmimui visada prašau kolegų nuomonės ir pasiūlymų. Tačiau didžiąją dalį sprendimų priimu pats arba su artimiausių vadovų komanda. Tokiu būdu įtraukiu visus darbuotojus į procesą, tačiau išlaikau sprendimų priėmimo greitį ir lankstumą, kas šiuo, labai intensyviu verslui metu, yra būtina.

Kartą viename iš vadovų klubų labiau patyręs kolega apie vadovavimo stilių pasakė: „pamatysi, bus lentelių periodas, po to susirinkimų periodas, po to ataskaitų periodas, po jo minimalios kontrolės periodas, o dar po jo - vėl lentelės“.

Iššūkis Tapus Vadovu iš Specialisto

Šis iššūkis tikrai yra sudėtingas. Apie tai rašoma daugelyje knygų, vieniems vadovams pavyksta įveikti lengviau ir greičiau, kitiems - sunkiau. Man užtruko beveik pusantrų metų. Kai tampi vadovu kolegoms, su kuriais dirbai daug metų, kartu leisdavai laiką po darbo, atsiranda savi sunkumai, vienas iš jų - sunkiau skirti nepatogias, bet būtinas užduotis. Šiuo atveju padeda analitinis mąstymas ir skaičiai, kurie paprastai nemeluoja.

Kitas iššūkis - projektų ir klientų perdavimas su pardavimais dirbantiems kolegoms. Klientai ilgai pratinosi prie kito vadybininko, taip pat pats nevalingai domėjausi projektais, kuriuos pradėjau, o taip pat klientais su kuriais turėjau artimus santykius.

Labai rekomenduoju pasirinkti kelis mokymų kursus apie asmeninių tikslų, darbų, laiko planavimą ir įpročių formavimą.

Renkantis artimiausią vadovų komandą, be būtinųjų profesinių kompetencijų, didžiausią dėmesį skiriame asmeninėms savybėms:

  1. gebėjimui dirbti su žmonėmis
  2. puikiems komunikavimo gebėjimams
  3. iniciatyvai ir idėjų siūlymui
  4. norui nuolatos gerinti procesus, savo darbą

Patarimai Naujiems Vadovams

Normalu, kad pradėjus eiti pirmąsias vadovaujamas pareigas, norisi viską daryti ir daryti gerai. Nauji vadovai tikisi, kad vien dėl to, jog užima naujas pareigas, jau turi pasiekti aukštų rezultatų, o kartais tokius pačius lūkesčius išsako ir aplinkiniai. Daugelis naujai vadovo pareigas užėmusių žmonių kenčia nuo vadinamojo „apsišaukėlio“ sindromo.

Būtent jūsų pačių ir aplinkinių lūkesčiai gali kelti didžiausią įtampą ir net trukdyti gerai jaustis naujose pareigose. Įsivertinti savo pačių lūkesčius padės konkretus jų įvardinimas - užimant vadovo pareigas iš tiesų svarbu gerai žinoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses.

Sudėtingoje IT inžinerijos srityje yra daugybė skirtingų krypčių, kurios reikalauja konkrečių žinių ir įgūdžių. Jei esate tarpfunkcinės technologijų vystymo komandos vadovas, jums tikrai bus sunku būti geru žinovu ir, pavyzdžiui, „front-end“, ir „back-end“, ir programinės įrangos architektūros srityse. Tai visiškai skirtingi laukai, kuriems reikia atskirų kompetencijų. Bandymas aprėpti visas sritis nėra gera strategija.

Net ir užėmus komandos vadovo pareigas, siekiant tolesnės sėkmės nereikėtų pasikliauti vien savo pačių vadovu - už savo profesinį augimą esate atsakingi patys. Kitas mokymosi ir veiklos tobulinimo kelias - profesionalus koučingas.

Nors tai suprasti pavyks ne iš karto, mokymasis apie save ir savęs tobulinimas yra svarbiausia vadovaujamojo darbo dalis.

Itin veiksmingi gali būti keli metodai. Pirmiausiai, atpažinkite dažniausiai pasikartojančius sprendimus, vadinamus kognityviniu šališkumu. Kitas metodas - išmokti valdyti savo emocijas. Darbo aplinkoje visiškai normalu jausti visą paletę skirtingų emocijų. Jokiu būdu nebandykite jų blokuoti ar atsisakyti, ypač nekaupkite blogų emocijų. Emocijas vertinkite kaip signalus, kaip kvietimą domėtis esama situacija.

15 Dalykų, Kuriuos Geras Vadovas Turi Mokėti Daryti

Jeigu svajojate būti vadovu arba juo jau esate, tačiau norite tapti vienu iš geriausių šios srities profesionalų, pristatome jums 15 dalykų (arba darbų), kuriuos tikras vadovas ir puikus lyderis turi mokėti kiekvieną dieną daryti vienu metu.

  1. Skatina pavaldinius drąsiai reikšti savo nuomonę.
  2. Priima sprendimus.
  3. Geba išsakyti savo pageidavimus.
  4. Skatina žmones mąstyti.
  5. Prisiima atsakomybę.
  6. Rodo pavyzdį.
  7. Įvertina ir skatina nusipelniusius.
  8. Sukuria grįžtamąjį ryšį.
  9. Žino, kas ką moka geriausiai.
  10. Nebijo klausti ir prašyti patarimo.
  11. Problemas sprendžia, o ne apie jas galvoja.
  12. Pozityviai mąsto.
  13. Yra puikus mokytojas.
  14. Noriai investuoja į ryšius.
  15. Nuoširdžiai myli savo darbą.

Tikri lyderiai geba sėkmę ne tik pasiekti, bet ir ją išlaikyti, prisijaukinti.

15 mūsų ką tik įvardytų užduočių, kurias geras vadovas atlikinėja kiekvieną mielą darbo dieną (ir vienu metu), stiprina konkrečios bendrovės vardą ir suteikia praktiškai idealias sąlygas savirealizacijai (kalbama tiek apie patį lyderį, tiek apie jo komandos narius). Tokie žmonės - rankas į verslo sėkmę, naujų talentų mokytojai ir pavyzdys visam kolektyvui.

Ar esate vadovas, ar lyderis? Esminis skirtumas

tags: #kaip #buti #geru #vadovu