2022-ieji metai, be jokios abejonės, į istoriją įeis kaip dramatiškai pasaulį pakeitę metai. Klaipėda taip pat išgyveno svarbius pokyčius, susijusius su miesto infrastruktūra ir būsto plėtra.
Miesto infrastruktūros pokyčiai
Įgyvendinami ir svarbūs susisiekimo projektai, didžiausias jų - Baltijos pr. žiedinės sankryžos rekonstrukcija ir estakados statyba. Per 2022-uosius sutelkus valstybės, Valstybinio jūrų uosto direkcijos ir savivaldos finansus pavyko gerokai pasistūmėti į priekį.
Tęsiama ekologiško viešojo transporto plėtra. Įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės (toliau - Savivaldybė) sprendimus vyko konkursinės procedūros ir pasirašytos sutartys dėl elektrinių autobusų įsigijimo, naujos transporto priemonės keleivius veš jau šiais metais. Taip pat ruoštasi naujovės - reguliaraus susisiekimo vandens keliu - startui.
2022 m. buvo tęsiamas viešųjų erdvių atnaujinimas. 2022 m. pavasarį atverta nauja sutvarkyta erdvė - Danės skveras, tapęs ypatingu traukos centru, šiltuoju sezonu lankytojų nestokojęs net vėlyvais vakarais. Danės skvero ir krantinių rekonstrukcija - vienas didžiausių pastarųjų metų projektų, pradėtas įgyvendinti 2020 m. Atnaujinant skvero erdves, daug dėmesio skirta vertingų želdynų išsaugojimui bei naujų suformavimui.
2022 m. vasarą pradėta tvarkyti dar viena viešoji erdvė - skveras šalia Šilutės pl. 40A esančio prekybos centro. Skvere bus įrengti nauji pėsčiųjų ir dviračių takai. Šalia Žvejų rūmų įrengiama nauja poilsio erdvė - 1,1 ha teritorijos užimantis Sakurų parkas. Čia pasodintas japoniškų vyšnių - sakurų sodas, suformuotas vandens telkinys su sala, įrengti pėsčiųjų takai, apšvietimas. Atnaujinta ir kultūros centro Žvejų rūmų aplinka.
Daugiabučių namų mikrorajonų atnaujinimas
Keitėsi ir daugiabučių namų mikrorajonai - finišuoja Rumpiškės kvartalo atnaujinimas, čia kiemai sutvarkyti kompleksiškai. Girdėdami gausybę pozityvių atsiliepimų, suprantame, kad turime ieškoti galimybių ir ateityje įgyvendinti panašius projektus, nes mikrorajonų, kurie lauktų tokio pat renesanso, yra ne vienas.
Ryškūs pokyčiai vyko ir daugiabučių namų kiemuose. Baigta didžioji dalis dvejus metus trukusių Rumpiškės gyvenamojo kvartalo atnaujinimo darbų - iš viso atnaujinta daugiau nei 10 ha ploto teritorijos. Nors kai kuriais atvejais Savivaldybės ir gyventojų požiūris išsiskyrė, pavyko rasti kompromisą ir sėkmingai įgyvendinti projektą. Keitėsi ir kitose miesto vietose esantys daugiabučių namų kiemai. Per 2022 metus atnaujintos ir įrengtos 232 vietos automobiliams, atlikta didžioji dalis įvažiuojamojo kelio į Taikos pr. 109 remonto darbų, čia įrengiama beveik 50 vietų, pradėti nauji projektai, kuriuos įgyvendinus per 2023-2024 m.
Gyvenimo kokybę daugiabučių namų mikrorajonuose taip pat keičia įrengiamos naujos vaikų žaidimo ir sporto erdvės. 2022 m. vyko 4 vaikų žaidimo aikštelių įrengimo darbai, kurių dydis 82-198 kvadratiniai metrai, aikštelės baigiamos įrengti Baltijos pr., Jūros g., Kalnupės g. Aikštelių poreikis jaučiamas ir kviečiant teikti dalyvaujamojo biudžeto iniciatyvas - tarp 2022 m. nugalėtojų dvi žaidimų aikštelės, kurios buvo įrengiamos I. Simonaitytės ir Klaipėdos g.
Iš viso uostamiestyje nuo 2018 m. Savivaldybė taip pat atnaujina krepšinio aikšteles daugiabučių namų kvartaluose. Sporto aikštelėse atnaujinami krepšinio stovai, lentos, lankai, užlyginami nedideli dangos įtrūkimai, išbraižomos žaidybinės linijos. 2022 m. pradėti 2 aikštelių atnaujinimo darbai.
Nauji butų projektai Baltijos pr. 111
Ilgai buvusiame apleistame sklype Baltijos pr. 111 prasidėjus statyboms, aplinkinių namų gyventojams iškilo nemažai klausimų. Žmonių nuomone, numačius tokius esminius projekto pakeitimus, turėjo būti surengtas viešas jų pristatymas. Tačiau Savivaldybės administracijos atstovų teigimu, viskas šiuo atveju yra daroma teisėtai.
Statybas vykdančios UAB „Klaibuta” vadovas Antanas Tamkevičius teigia, jog projektas buvo pakeistas, atsižvelgiant į nūdienos realijas. Pasak Olimpijos seniūnaitijos seniunaičio Egidijaus Vaitkevičiaus, kai pernai be jokios informacijos prasidėjo sklypo paruošiamieji darbai, gyventojai paprašė vienos iš bendrijos pirmininkių, kad ji išsiaiškintų, ar jie teisėti.
Penkių aplink esančių daugiabučių namų savininkų bendrijų pirmininkai ir E. Savivaldybės administracijos Statybos leidimų poskyrio vedėja Rima Liudžiuvienė patvirtino, kad 2008 m. Statybos leidimo pakeitimus suderinęs Savivaldybės administracijos Architektūros poskyrio vedėjas Marijus Mockus teigė, kad šiuo atveju buvo keičiamas leidimas, tad ir viešo susirinkimo statytojai neprivalėjo rengti.
„Aišku, galima kalbėti apie tai, kad galbūt projektuojama taip, kad parankiau sau, o ne aplinkiniams - automobiliai statomi prie sklypo ribų, o ne jo viduje, tačiau tai jau nėra teisinis argumentas”, - sakė M. Mūsų nuomone, dviejų aukštų požeminis garažas buvo neprotingas sprendinys. Gyventojams ne tik būtų reikėję nepatogiai į jį važinėti, bet ir nuolat mokėti už siurblį, kuris pumpuotų vandenį, nes Klaipėdoje gruntinis vanduo yra gana aukštai. Antras dalykas, šis projektas darytas prieš 12-15 metų. Gyvenimas eina į priekį, jis paseno, buvo nebetinkamas. Anksčiau buvo numatyta pastatyti, berods, 242 butus, o dabar bus 180. Mes norime, kad žmonės gyventų taip, kaip jiems būtų patogu. Mes galėjome statyti tuos 242 butus, bet ne viską lemia pinigai, norisi, kad žmonės džiaugtųsi tuo projektu, kad būtų čia malonu ir gražu gyventi, o mes galėtume vystyti kitą projektą.
Projekto detalės
- Pastatai - septynių aukštų, su greitaeigiais liftais.
- Visuose butuose yra suprojektuoti nuo 3,85 kv. m iki 5,6 kv. m, įstiklinti balkonai arba terasos.
- Numatyti sandėliukai rūsyje, per 200 automobilių stovėjimo vietų kieme ir požeminėje aikštelėje.
- Bus pasirūpinta ir elektromobilių įkrovimo stotelėmis.
- Sklypas bus aptvertas, įvažiavimas pro pakeliamąjį užkardą.
- Teritorijoje bus pasodinta daugiau nei 20 įvairių medžių, nutiesti pėsčiųjų takai, kieme įrengta vaikų žaidimų aikštelė.
UAB „Klaibuta“ pernai iš banko įsigyjo 1,2 ha sklypą Klaipėdos miesto viduryje, Baltijos pr. 111. Iki tol beveik dešimtmetį ši teritorija buvo apleista. Dar 2008 metais bankrutavusi įmonė buvo suplanavusi šioje teritorijoje statyti 230 butų. Nors naujieji savininkai įsigijo sklypą jau su statybos leidimu, buvo nuspręsta atnaujinti projektą pritaikius šiuolaikiniams poreikiams. Dėl to statomų butų skaičius sumažėjo iki 180.
Šalia naujojo kvartalo yra keturi prekybos centrai, mokyklos ir darželiai pasiekiami pėsčiomis, netoliese ir Naujoji Smiltynės perkėla. Rašoma, kad nors Baltijos prospektas yra judri gatvė, naująjį kvartalą nuo miesto triukšmo apsaugo seni daugiabučiai, sukuriantys natūralų skydą nuo garso bei dulkių.
„Baltijos terasose“ bus įrengiama centrinė kolektorinė šildymo sistema, prijungta prie miesto šilumos tinklų, su individuliais temperatūros reguliavimo ir apskaitos prietaisais. Butai bus šildomi ne radiatoriais, bet grindyse išvedžiota sistema. Teigiama, kad kartu su puikia namo šilumos izoliacija ir kokybiškais langais toks šildymas leidžia tikėtis ir labai mažų eksploatacinių sąnaudų.
Butai bus parduodami su daline apdaila, bet bus pasiūlyta ir galimybė įsigyti ir butus su pilna apdaila arba įrengti juos su dizainerių pagalbą pagal individualius pirkėjų pageidavimus.
Būsto rinkos tendencijos
„Statistika kalba pati už save. Vilniuje naujos statybos projektuose esančių butų per mėnesį parduodama apie 800. Omenyje turiu tiesiogiai iš NT plėtotojų perkamus būstus bei antrinės rinkos atvejus, kai nuperkamas naujos statybos butas, įrengiamas ir parduodamas, tačiau ne senesnis negu dvejų metų. Senos statybos sandorių sostinėje sudaroma maždaug 700 kas mėnesį. Vadinasi, 10-12 proc. daugiau pirkėjų renkasi naują statybą“, - situaciją apibūdina NT agentūros „Capital PRO“ brokeris Andrius Jonaitis.
Brokerio teigimu, rekordinių pardavimų priežastys nesunkiai nuspėjamos: „Naujas būstas - visapusiškai geresnė investicija savo aplinka, garso izoliacija, ergonomika, išspręsta automobilių statymo problema ir gyvenimo kokybe apskritai. Aiškios ateities perspektyvos - naujos statybos būstas linkęs savo vertę ne tik išlaikyti, bet ir auginti. Galų gale, šią prabangą lietuviai tiesiog gali sau leisti: perkamoji galia padidėjusi, žmonės prisitaupė pinigų, indėlių kiekiai bankuose rekordiniai. Patogios ir skolinimosi sąlygos: namų ūkiui sutaupyti pakanka 15 proc. turto vertės, likusius už pakankamai pigiai skolina bankas.“
Būsto kainos Vilniuje
Pasak A.Jonaičio, didžiąja dalimi tai nulemia konkretus mikrorajonas. „Išskirčiau 3 klases - ekonominę, vidutinę ir prestižinę. Ekonominė klasė - miegamieji mikrorajonai, 8-10 km nutolę nuo centro, pavyzdžiui, Pašilaičiai, Pilaitė ar Fabijoniškės. Čia vidutinė kv. metro kaina yra 2030 eurų. Vidutinę klasę grupuočiau į dvi smulkesnes. Žemesnė vidutinė - Baltupiai, Vilkpėdė, Žirmūnų pabaiga su 2500 eurų už kv. metrą. Aukštesnė vidutinė - Naujamiestis, Šnipiškės, Žirmūnai, Antakalnis, kur kv. metro kaina svyruoja ties 3000 eurų. Prestižiniai - Senamiestis, gera Žvėryno vieta, Užupis, Paupys su kv. metro kaina nuo 4000 eurų“, - įkainius su daline apdaila dėstė brokeris A.Jonaitis.
NT sektoriaus specialistas džiugių žinių šiuo metu būsto besidairantiems neturi. Darbo jėgos stygius ir jos brangimas, logistikos problemos, statybinių medžiagų įkainių augimas sukelia NT objektų kainų kilimo efektą.
Šiuo metu svajonių namų naujuose NT projektuose besidairantieji, A.Jonaičio teigimu, turėtų apsišarvuoti kantrybe: „Naujo daugiabučio namo statybos užtrunka daugmaž metus-pusantrų. Sakykime taip: jeigu statybos leidimas išduotas, pamatų duobė kasti pradėta, logiška būtų tikėtis po metų pasirašinėti notarinę pirkimo-pardavimo sutartį ir nekantriai laukti dažais kvepiančių namų raktų atsiėmimo.“
Apibendrinant, nauji butų projektai Baltijos pr. 111 yra dalis didesnio Klaipėdos miesto atnaujinimo ir plėtros proceso. Nors projektas susidūrė su gyventojų klausimais ir nuogąstavimais, jis atspindi šiuolaikinius būsto poreikius ir siekį gerinti gyvenimo kokybę mieste.