Absoliuti Drėgmė: Kas Tai Ir Kodėl Ji Svarbi?

Oro drėgmė yra gyvybiškai svarbus aplinkos faktorius, darantis įtaką ne tik mūsų savijautai, bet ir pastatų būklei, augalams bei įvairiems daiktams. Todėl svarbu žinoti drėgmės lygį patalpoje. Pagrindiniai terminai, apie kuriuos kalbame, yra absoliuti ir santykinė drėgmė: bet ką šie terminai reiškia ir koks skirtumas tarp jų?

Malonus mikroklimatas jūsų namuose bei darbe suteikia ne vien patogumo, jaukumo jausmą, bet ir garantuoja kiekvieno darbuotojo ar šeimos nario sveikatą. Todėl pirmiausia įsitikinkite, kad oro drėgmės lygis jūsų būste atitinka reikiamus parametrus.

Šaltuoju sezonu daug dėmesio skiriame savo namų šildymui, o vasarai artėjant - vėsinimui. Tačiau ar kada nors pagalvojote apie drėgmės lygį patalpose, kuriose praleidžiate didžiąją dalį laiko? Kokia drėgmė turi būti namuose arba kokia turi būti kambaryje? Reguliuoti drėgmę namuose norint gyventi patogiai ir sveiktai - taip pat svarbu, kaip ir palaikyti reikiamą temperatūrą.

Yra tokios sąvokos kaip santykinė ir absoliuti drėgmė. Absoliuti oro drėgmė yra vandens garų masė gramais, esanti 1 m³ oro. Mūsų atveju, tai oras viename kambaryje ar visame name.

Santykinė drėgmė - tai tam tikrame oro tūryje faktiškai esančio garų kiekio ir tą patį tūrį (esant tai pačiai temperatūrai) prisotinančio garų kiekio procentinis santykis. Santykinė drėgmė žymima procentine išraiška ir naudojama nustatyti žmogui juslėmis suvokiamą drėgmės pojūtį.

Oro patalpose yra smulkiai išsklaidyto vandens garų, kurie susidaro iš atmosferoje išgarinusio vandens vienoje pusėje ir iš kvėpavimo, augalų, virimo ir dušo kitoje pusėje. Paprastai nematomi, šie vandens garai turi mažyčių lašelių ir vadinami drėgme. Oro, kurį jis gali absorbuoti, kiekis priklauso nuo temperatūros: kuo šiltesnis oras, tuo daugiau vandens jis gali absorbuoti. Taškas, kuriame oras nebegali absorbuoti daugiau drėgmės, vadinamas prisotintumo tašku.

Absoliuti drėgmė apibūdina efektyvų vandens garų kiekį ore. Tikras vandens garų kiekis, esantis patalpos ore stebėjimo metu, parodomas gramais. Taigi vienas skirtumas tarp absoliučios ir santykinės drėgmės yra matavimo tipo (gramai ir procentai). Abu kiekio rodikliai naudojami skirtingais tikslais ir suteikia skirtingą informaciją.

Santykinė drėgmė yra vienas iš pagrindinių parametrų asmeniniam naudojimui. Namuose vidinis klimatas paprastai tikrinamas naudojant higrometrą. Jei jūsų prietaise rodoma drėgmės vertė viršija 60 procentų, tai ilgainiui gali sukelti pelėsių vystymąsi. Tarp kitko, pelėsiai gali sukelti kvėpavimo problemas, egzema ar alergijas. Taip pat, jei patalpų oras per drėgnas, jis gali sudaryti idealias sąlygas namų erkėms.

Jei santykinė drėgmė yra per didelė, tai gali sukelti miego problemas ir yra ypač nemaloni karštomis dienomis, kai patalpų oras tampa tvankus. Todėl rekomenduojama, kad drėgmė patalpose nuolat būtų laikoma žemiau 60 procentų. A drėgmės surinkėjas yra idealus būdas kovoti su per drėgnu patalpų oru, nes jis neleis pelėsiai, erkėmis ir kitiems problemoms, ir pagerins vidinį klimatą.

Jei santykinė drėgmė patalpose nuolat yra žemiau 40 procentų, drėgmės lygis yra per žemas. Tai gali paveikti mūsų gerovę, nes sausas patalpų oras gali sukelti miego problemas ir knarkimą. Mūsų kvėpavimo takai ir akys taip pat gali nukentėti, nes nėra pakankamai drėgmės mūsų gleivinėms. Kai drėgmė yra per žema, gripo virusai išgyvena ilgiau, o infekcijos rizika didėja.

Be to, ilgą laiką žemas drėgmės lygis yra žalingas muzikos instrumentams, mediniams baldams, paveikslams ir parketui. Mediniai daiktai gali būti sugadinti deformacijos rezultatu. Kaip galima pagerinti vidinį klimatą tokiuose atveju? Dažnai mes net nesuvokiame, kad drėgmės lygis yra mažesnis nei optimalus, ir gali praeiti šiek tiek laiko, kol pastebėsime per didelės arba per mažos drėgmės poveikį. Todėl nuolat rekomenduojama matuoti santykinę drėgmę.

Statistikos duomenimis, net iki 20 proc. visų pastatų kaupiasi drėgmė. Interneto vartotojai dažnai ieško informacijos, kiek drėgmės turi būti namuose. Dažna užklausa - ir kiek procentų drėgmės turi būti kambaryje. Taigi, atsakome į klausimą: drėgmės pojūtis ir komfortas priklauso nuo įvairių faktorių, pavyzdžiui, metų laiko, dėvimų drabužių, kaip kūnas toleruoja drėgmę ir kt. Tyrimai rodo, kad ideali santykinė normali drėgmė namuose turėtų būti 35-60, o optimali apie 50 %.

Skirtinguose šaltiniuose šie skaičiai šiek tiek skiriasi. Pavyzdžiui, teigiama, kad jei drėgmės lygis viršija 60 %, didėja pelėsio veisimosi rizika. Jei drėgmės namuose lygis yra ženkliai per didelis, žmonės jaučiasi ypač nepatogiai. Šalindama drėgmę, mūsų oda pasitelkia aplink esant orą. Taigi, kai drėgmės lygis yra arti 100 %, prakaitas nebegali išsisklaidyti ore, o jis yra natūralus „kondicionierius“: prakaituodamas kūnas bando išlaikyti idealią 36,6 °C temperatūrą.

Lietuvos higienos norma HN 42:2004 „Gyvenamųjų ir viešos paskirties pastatų mikroklimatas“ nustato, kad gyvenamųjų namų patalpose oro temperatūra šaltuoju metų laiku (kai trijų parų iš eilės lauko oro vidutinė paros temperatūra ne aukštesnė kaip 10 laipsnių C) turi būti ne mažesnė kaip 18 laipsnių šilumos, grindų temperatūra - ne mažesnė kaip 16 laipsnių, santykinė oro drėgmė 30-75 %, oro judėjimo greitis - 0,05-0,1 m/s.

Svarbu žinoti, kad žiemą ir vasarą absoliuti oro drėgmė (vandens garų gramai oro kilograme) yra skirtinga. Kuo aukštesnė oro temperatūra, tuo daugiau drėgmės oras gali sukaupti ir atvirkščiai. Žiemą lauko oro absoliutinė drėgmė yra ženkliai žemesnė nei patalpos oro, todėl vėdinant patalpas oras jose per daug išsausėja sukeldamas diskomfortą.

Pats tinkamiausias žmogui drėgmės kiekis patalpose - apie 60 procentų, tačiau žiemos metu patalpose oro santykinė drėgmė dažnai nukrenta net žemiau 10%. Drėgmės stygius skurdina naminius augalus, kenkia namuose esantiems medžio dirbiniams ar muzikos instrumentams, bet svarbiausia - blogina žmogaus savijautą ir sveikatą.

Sausas oras neigiamai veikia gleivinę, akis ir odą - prarandamas apsauginis lipidų sluoksnis, dingsta elastingumas. Oda tampa šiurkšti, pleiskanoja. Išsausėjusi gleivinė silpnėja ir netenka savo pagrindinės funkcijos - saugoti žmogaus organizmą nuo įvairių ligų sukėlėjų. Mes pasidarome imlūs infekcijoms.

Esame „patalpų karta“, kuri gyvena miestuose ir vidutiniškai 90% dienos praleidžiame patalpose. Norint jaustis gerai, reikia pasirūpinti tinkamu mikroklimatu. Jį lemia keturi pagrindiniai veiksniai: oro temperatūra, oro drėgmė, oro kiekis ir oro judėjimas. Papildomi veiksniai būtų CO2 koncentracija, triukšmo lygis, apšvietimas ir pan. Prieš tai minėti pagrindiniai veiksniai yra tiesiogiai susiję su patalpų vėdinimu.

Turbūt suprantama, kad patalpas vėdinti reikia nepriklausomai nuo metų laiko. Tačiau žiemą patalpas reikia dar ir papildomai drėkinti, nes šaltasis sezonas kartu yra ir sausasis sezonas. Žiemą lauke absoliutinė drėgmė yra ženkliai žemesnė nei patalpose, todėl tradiciškai atvėrus langą ne tik šaldomos patalpos, bet ir mažėja drėgmė.

Kaip išsaugoti drėgmę patalpoje? Variantai yra du - galima papildomai drėkinti arba susigrąžinti. Rinkoje gausus pasirinkimas prietaisų, skirtų patalpų drėkinimui. Drėkintuvai būna karštų garų arba ultragarsiniai. Yra paprastų drėkintuvų arba tokių, į kuriuos galima lašinti maloniai kvepiančių eterinių aliejų. Dažniausia visų šių prietaisų problema - jie reikalauja specialios priežiūros ir nuolatinio valymo, be to, jie naudoja energiją. Pačiam vartotojui sudėtinga susigaudyti ir išsirinkti iš visos gausos optimalų variantą, tinkantį turimai gyvenamai erdvei.

Kitas būdas - susigrąžinti drėgmę. T.y. projektuojant pastatą numatyti pažangią vėdinimo įrangą ne tik su šilumos, bet ir su drėgmės grąžinimu. Šilumogrąžą įrenginyje užtikrina įmontuotas šilumogrąžis (rekuperatorius), populiariausi yra: rotacinis bei plokštelinis priešsrovinis. Šiuolaikiniai šilumogrąžiai sugrąžina net iki 90% šilumos. Lietuvos klimatinėms sąlygoms yra tinkamiausi vėdinimo įrenginiai su neužšąlančiais rotaciniais šilumogrąžiais, kurie skirtingai nei paprasti plokšteliniai dalį vandens garų, esančių šaliname ore, grąžina atgal į patalpas.

Rotaciniai šilumogrąžiai yra dviejų tipų - kondensaciniai ir sorbciniai. Kondensaciniai rotacinai šilumogrąžiai efektyviai kontroliuoja oro drėgmę žiemą, tačiau kitu metų laiku efekto nėra. Sorbciniuose rotaciniuose šilumogrąžiuose pritaikyti naujausi moksliniai atradimai leidžia efektyviai kontroliuoti oro drėgmę ne tik žiemą, bet ir vasarą. Sorbcinio rotacininio šilumogrąžio paviršius padengtas specialia ceolitine danga, kuri pagerina drėgmės mainus net iki 90 %, todėl toks šilumogrąžis efektyviai kontroliuoja drėgmę - žiemą tiekiamą orą sudrėkina, o vasarą sausina. Taip visus metus patalpose palaikomas optimalus komforto lygis, kuriam nereikia jokių papildomų prietaisų.

Oras yra gyvybės šaltinis, o jo kaita patalpose - sveikatos garantas. Vėdinimas ir drėgmės palaikymas - vienas svarbiausių komfortiško mikroklimato sudedamųjų dalių, kuris aiškiai jaučiamas tiek iš karto įėjus į patalpas, tiek prabuvus patalpose ilgesnį laiką. Vėdinimo sistemos įrengimas tai investicija į sveiką ir komfortišką aplinką ir kasdienę gerovę.

Norint suvaldyti drėgmę, namuose turėtų būti įrengta tinkama ventiliacinė sistema ar bent jau mini rekuperatorius. Druska, soda, ryžiai. Drėgmę gerai sugeria ir druska, valgomoji soda, ryžiai ir kitos kruopos, tad viena iš šių priemonių pripildytą dubenėlį statykite vonioje, virtuvinėse spintelėse, sieninėse spintose ir t. Drėgmę sugeriantys augalai. Drėgmės lygį kontroliuoti gali padėti ir augalai: pavyzdžiui, orchidėjos ir bambukai sugeria drėgmės perteklių iš oro. Silikoninės drėgmę surenkančios granulės ar net kačių kraikas.

Tačiau bene patogiausias, paprasčiausias ir, žinoma, vienintelis 100 % rezultatą suteikiantis būdas siekiantiems greitai sumažinti drėgmės lygį namuose - naudoti oro sausintuvus. Jie greitai padeda sumažinti drėgmę iki reikiamo lygio (20 - 50 %). Taigi, apibendrinant, drėgmės lygį namuose būtina kontroliuoti ne tik dėl visos šeimos komforto, bet ir siekiant nepadaryti žalos sveikatai.

Statant namus tapo labai „madinga“ nerimauti, kad jie turėtų būti statomi tik iš „kvėpuojančių“ medžiagų. Neretai netgi atsisakoma itin kokybiškų apšiltinimo medžiagų, nes jos neleidžia namui „kvėpuoti“. Taip, teisingai, namas turi kvėpuoti, nes kitaip jame kaupsis drėgmė ir kils pelėsio bei kito užterštumo rizika. Bet kvėpuoti turi per kokybiškus ventiliacijos įrenginius, neprarandant jame esančios šilumos ir reguliuojant patalpų drėgmę.

Drėgmė veikia mūsų fiziologiją. Visi žinome, kad prakaitavimas yra svarbi mūsų kūno termoreguliacijos proceso dalis. Prakaitavimas pašalina šilumą ir taip mus atvėsina. Vasarą, kai karšta, padidėjęs prakaitavimas palaiko mūsų kūno temperatūrą. Drėgmės kiekis ore sumažina prakaitavimą, o sausas oras skatina.

Žiemą sausas oras paskatina mūsų prakaitavimą ir taip atvėsina odą. Todėl, kuo sausesnis oras, tuo šaltesnis mums atrodo, net jei temperatūra vienoda. Įprastoje šildomos patalpos aplinkoje jutiminė temperatūra padidėja maždaug 2°C, jei santykinė oro drėgmė pakyla nuo 25% iki 50%. Kitaip tariant, jei drėgmė yra tinkama, mes ne tik gerai jaučiamės, bet galime sutaupyti šildymui.

Viena iš problemų, kurias sukelia per mažas drėgmės lygis patalpose yra akių dirglumas, t.y. ragenos sausumas. Akių sausumas dažnai yra ypač rimta problema žmonėms, nešiojantiems kontaktinius lęšius.

„Higroskopiškumas“ yra terminas, būdingas medžiagoms, kurių dalelės sugeria drėgmę. Jei patalpoje drėgmė viršija 60%, toks oras yra kenksmingas tiek žmonėms, tiek baldams, buitinei technikai bei apdailai. Didelė drėgmė yra viena iš pagrindinių sąlygų greitai vystytis grybeliams, pelėsiams, erkutėms ir patogenams.

Jei patalpoje yra pelėsių sporų, tada visi joje būnantys yra nuolat infekuojami ir lėtai nuodijami. Jie laukia, kada organizmas nusilps ir susilpnėjus imuninei sistemai, puola. Kai tik mikroklimato sąlygos tampa palankios pelėsiui daugintis, jis iš karto tai pajunta.

Dėl per didelės drėgmės medienos gaminiai išbrinksta (baldų rėmai, palangės, grindų dangos, langų rėmai, durų staktos ir kt.). Taip pat esant drėgmės pertekliui, metaliniai daiktai greičiau rūdija, dažų sluoksnis trūkinėja, gipso kartonas, tapetai, gali pradėti luptis.

Patalpoje, kurioje yra daug drėgmės, jaučiamas nemalonus kvapas. Anksčiau ar vėliau, kiekvienas, norintis pagerinti vidinį klimatą ir savo gerovę, turės užsiimti drėgmės tema.

Oro drėgmė - aplinkos faktorius, glaudžiai susijęs su augalų vandens ir temperatūros režimu. Įvairių kultūrų poreikis oro drėgmei yra nevienodas, jis priklauso ir nuo augalų augimo tarpsnių. Optimali santykinė oro drėgmė augalams yra 60-80 procentų.

Kalbant apie drėgmę, vartojami terminai: absoliuti oro drėgmė, santykinė oro drėgmė, kondensacija, vandens garų slėgis, vandens garų slėgio deficitas, rasos taškas. Absoliuti oro drėgmė - tai vandens garų kiekis g/1 m3 oro.

Santykinė oro drėgmė - vandens garų kiekis ore procentais tam tikroje temperatūroje, lyginant su maksimaliu vandens garų kiekiu ore. Oro drėgmės vertinimas naudojant santykinę oro drėgmę turi vieną trūkumą - jis nieko nepasako apie vandens kiekį ore. Vandens garų kiekis ore priklauso nuo jo temperatūros.

Šaltame ore yra daug mažiau vandens negu šiltame ore. Pavyzdžiui, 15o C temperatūros 1 m3 oro gali būti 13 g vandens garų, 35o C - 40 g, o 5o C - tik 6,5 g. Jei oras įšyla nuo 15 iki 40o C, turėdamas 13 g vandens garų, tai santykinė oro drėgmė nuo 100 proc. sumažėja iki 33 procentų. Orui atvėsus nuo 15 iki 5o C ir esant 13 g vandens garų ore (1 m3), santykinė oro drėgmė išlieka 100 proc., o 6,5 g vandens garų išsiskiria kaip kondensatas.

Kondensacija - vandens garų virtimas skysčiu. Kondensatas susidaro esant per didelei oro drėgmei. Žiemos periodu drėgmė kondensuojasi ant stiklo, o ne tokiu šaltu periodu - ant lapų ir vaisių.

Rasos taškas - temperatūros riba, žemiau kurios vandens garai kondensuojasi (vandens kiekis sutampa su galimai maksimaliu jo kiekiu ore). Pavyzdžiui, oras, kuriame yra 10 g/m3 vandens garų, rasos tašką pasieks 11o C temperatūroje, oras, kuriame yra 20 g/m3 vandens garų, rasos tašką pasieks 22,5o C temperatūroje.

Vandens garų slėgis - slėgis, kurį sudaro dujos arba garai. Vandens garų slėgis ore svyruoja nuo 10 iki 50 milibarų, arba 1-5 kilopaskaliai (kPa). Vandens garų slėgio deficitas - skirtumas tarp faktinio, t. y. esančio ore, ir maksimalaus garų slėgio ore. Paprastai jo ribos yra nuo 0,1 kPa (labai drėgnas oras) iki 3 kPa (labai sausas oras) arba nuo 10 iki 30 mbar.

Augintojai šį rodiklį turėtų naudoti kaip pagrindą optimizuojant augalų augimo aplinką. Vandens garų slėgio deficito optimalios ribos augalams yra nuo 3 iki 7 g/m3 (arba nuo 8 iki 10 milibarų). Esant tokioms sąlygoms, augalas efektyviai naudoja drėg­mę ir maisto medžiagas augimui ir transpiracijai.

Reguliuojant temperatūrą ir drėgmę šiltnamyje, augalams sudaromos optimalios vandens garų deficito ribos, tokiu būdu gaunamas maksimalus augalų derlius. Žemas vandens garų slėgio deficitas reiškia, kad yra aukšta oro drėgmė ir atvirkščiai.

Lentelėje nurodyta ne oro, o augalų lapų temperatūra. Sezono pradžioje ir pabaigoje, kai apšvietimo lygis yra žemas, augalo ir oro temperatūra paprastai yra tokia pat. Tačiau pavasario ir vasaros laikotarpiu lapų temperatūra gali būti 10-12o C aukštesnė negu oro temperatūra.

Kai vandens garų slėgio deficitas yra žemas, sumažėja šaknų siurbiamoji galia, jos lėčiau auga, vyrauja vegetatyvinis augalų augimas. Taip pat augalai prasčiau apsidulkina, pablogėja vaisių kokybė. Kai vandens garų slėgio deficitas yra aukštas, padidėja šaknų siurbiamoji galia, jos sparčiau vystosi, atsiranda vaisių mezgimo problemų, padidėja augalų jautrumas sausam viršūniniam puviniui.

Dirvos drėgmėLabai svarbi šiltnamyje augalams yra ir dirvos (substrato) drėgmė. Optimalus dirvos drėgmės lygis palaikomas laistant augalus.

Drėgmė šiltnamiuose priklauso nuo įvairių faktorių, todėl ją reguliuoti labai sudėtinga. Oro drėgmė šiltnamyje labai priklauso nuo išorinės (lauko) temperatūros. Rudens ir žiemos sezonais drėgmė šilt­namyje yra aukšta, todėl svarbu tinkamai ją kontroliuoti. Drėgmę reikia sumažinti, kad garai nesikondensuotų ant dangos ir augalų.

Reguliuojant drėgmę šiltnamyje, siekiama išvengti ligų infekcijos, reguliuojamas augalų transpiracijos procesas. Esant aukštai drėgmei ir menkam apšvietimui, sulėtėja augalų medžiagų apykaita, augalai nusilpsta, kenčia vaisių kokybė. Esant didelei drėgmei, sudaromos palankios sąlygos grybinėms ligoms plisti. Tokios sąlygos yra gera terpė pilkojo puvinio ir miltligės sukėlėjams.

Kaip išvengti per mažos drėgmės? Laistyti augalus, naudoti dirbtinio rūko sistemą. Esant žemai temperatūrai, ore gali būti nedaug drėgmės, bet santykinė oro drėg­mė bus aukšta. Kai esti tas pats vandens kiekis 26o C oro temperatūroje, santykinė oro drėgmė būna 40 proc., o 18o C temperatūroje santykinė oro drėgmė - 65 procentai.

Kaip išvengti per didelės drėgmės? Stebėti, kad substratas nebūtų per drėg­nas, o šiltnamyje nebūtų stovinčio vandens. Jei oro drėgmė aukšta, pakelti oro temperatūrą šiltnamyje ir atidaryti orlaides.

Drėgmei šiltnamyje sumažinti naudojamas šildymas. Šildant šiltnamį padidinama oro temperatūra ir stimuliuojamas augalų transpiracijos procesas. Tai reiškia, kad ore gali susikaupti daugiau vandens garų, todėl oro santykinė drėgmė staigiai žemėja. Tačiau esant aktyviai transpiracijai, padidėja vandens kiekis šiltnamio ore, santykinė drėgmė taip pat padidėja.

tags: #absoliutine #patalpos #dregme