Lietuvai atgavus nepriklausomybę ir perėjus į rinkos ekonomiką, suaktyvėjo prekybiniai mainai tiek šalies viduje, tiek ir už jos ribų.
Taigi, Lietuvai integruojantis į Europos sąjungą, įmonėms bei organizacijoms užmezgus glaudesnius prekybinius ryšius su daugeliu užsienio įmonių, atsirado poreikis piniginiams ištekliams tiek pačios valstybės kilimui, tiek atskiriems ūkiniams vienetams savo ūkinei veiklai plėtoti.
Šiame straipsnyje aptarsime buto nuomos per tarpininkus privalumus ir trūkumus, atsižvelgiant į rinkos, vartotojų ir konkurentų analizę.
Buto Nuomos Tarpininkų Rinkos Analizė
Šiuolaikinėm sąlygom kreditas traktuojamas kaip skolinamo kapitalo judėjimas pagal tam tikrus principus.
Kalbant apie kredito funkcijas reikia laikytis prielaidos, kad funkcijos neatspindi kredito esmės, o tik kai kuriuos esminius bruožus.
Kredito funkcijos yra vienos iš labiausiai diskutuotinų klausimų kredito teorijoje.
Kredito funkcijos turi liesti abejus kreditinių santykių subjektus, o ne vieną kurį nors iš jų.
Paskirstomoji funkcija reiškia, kad su pagalba vienų fizinių ar juridinių asmenų laikinai laisvomis piniginėmis lėšomis yra patenkinami laikini kitų fizinių ar juridinių asmenų poreikiai.
Lėšos, skirtingai nuo finansinių santykių, paskirstomos grąžintinumo principu.
Konkrečios lėšų paskirstymo kryptys yra įvairios, nes tai priklauso nuo kredito formos ir rūšies.
Pakeičiamoji funkcija reiškia, kad apyvartoje esantys grynieji pinigai pakeičiami kreditiniais pinigais, o atsiskaitymuose tarp įmonių grynieji pinigai pakeičiami, darant atitinkamus įrašus sąskaitose, esančiose bankuose.
Keičiant grynuosius pinigus kreditinėmis operacijomis sumažėja cirkuliacijos kaštai ir spartėja apyvartinio kapitalo apyvartumas.
Kredito vaidmuo suprantamas kaip jo funkcionavimo rezultatas.
Objektyviam kredito funkcionavimui įtakos turi ekonominė aplinka, kurios sąlygomis jis veikia.
Kreditas, drauge su nuosavomis lėšomis, dalyvauja įmonės ar šakos veikloje.
Šiuo atveju jis panaudojamas kaip pagrindinių ir apyvartinių lėšų šaltinis.
Kredito dėka įmonėms nereikia sukaupti didelio kiekio nuosavų lėšų ir dėl to pagreitėja jų veiklos apyvarta.
Taigi užtikrindamas gamybos proceso nepertraukiamumą, kreditas tuo pačiu jį ir paspartina.
Kreditą gavęs subjektas priverstas imtis visų priemonių, kad gamyba vyktų sparčiai, kadangi jam reikia grąžinti skolą.
Kreditas ekonomikoje svarbus ir kaip reguliavimo priemonė.
Reguliuojamoji kredito įtaka pasireiškia per jo ryšį su ekonomikos subalansavimu, kuris yra pagrindinė efektyvios gamybos sąlyga.
Iš kitos pusės pats kreditas turi įtakos ekonomikos subalansavimui.
Kreditas, kaip lėšų perpaskirstymo priemonė, turi įtakos šalies gamybos struktūros formavimui ir jos bendros proporcijoms.
Ekonomikos subalansavimui reikšmės turi ir tai, kad kreditas įtakoja prekių pasiūlą.
Iš vienos pusės kredito naudojimas, laikantis visų jo principų, didina prekių gamybą.
Ypatingą vaidmenį ekonomikos procesuose turi banko kreditas.
Bankų veiklos ypatybė ta, kad suteikiamos paslaugos neduoda pelno - jis formuojamas iš klientų, kurie naudojasi banko paslaugomis, pelno.
Dėl to bankai suinteresuoti kreditą duoti tik pelningiems subjektams.
Bankai dalyvauja decentralizuotame ekonomikos valdyme.
Jis nustato, kurias įmones ar gamybos šakas finansuos, suteikdamas kreditą, kokios bus kredito grąžinimo sąlygos, kokių sankcijų bus imtasi, jei šių sąlygų nebus laikomasi, ir pan.
Tokiu būdu bankai tiesiogiai įtakoja bendras gamybos proporcijas.
Vis didesnį vaidmenį atlieka komercinis kreditas, kuris įtakoja pinigų apytaką per vekselių apyvartą, kreditoriaus ir skolininko veiklos efektyvumą.
Vystantis fondų rinkai didėja valstybinio kredito įtaka.
Atlikdamas operacijas su valstybės vertybiniais popieriais Centrinis bankas įtakoja komercinių bankų išteklius ir tuo pačiu reguliuoja kreditą.
Kredito įtaka mokslo ir technikos procesui, visų pirma, pasireiškia tiesiogiai: užtikrinant gamybos proceso nenutrūkstamumą, stimuliuojant gamybą ir panašiai.
Kita vertus, kreditas - pagrindinis kapitalinių įdėjimų šaltinis.
Kreditas padeda sumažinti pinigų apyvartos išlaidas, atlikdamas pinigų, kaip atsiskaitymo formos, funkciją.
Atsiranda atsiskaitymai negrynais pinigais, kurie vyksta daug sparčiau.
Tokių atsiskaitymų atsiradimas žymiai sumažina piniginių ženklų išleidimo, jų saugojimo išlaidas.
Antra vertus, kreditas leidžia apsieiti su mažesne pinigų mase.
Kreditas verčia įmones dirbti efektyviau, kadangi, norint gauti kreditą, reikia būti mokiu, sk.olą reikia grąžinti laiku.
Kreditas turi ir socialinę reikšmę.
Jo dėka didėja gamybos efektyvumas, labiau patenkinami visuomenės poreikiai, auga pragyvenimo lygis.
Mokslo ir technikos pažanga padeda primityvius darbo metodus pakeisti naujesniais, palengvina žmonių darbą, kelia jo kokybę ir tuo pačiu žmonių gaunamas pajamas.
Kreditas daro įtaką ir vartotojiškai rinkai, kadangi jis daugiausia nukreipiamas į kasdieninės paklausos, bendro vartojimo prekių gamybą, prekybą, visuomeninį maitinimą.
Ypatingai didelį vaidmenį atlieka vartotojiškas kreditas.
Veiksniai, įtakojantys kredito formas
Prieš pradėdamos nagrinėti kreditų formas, norėtume aptarti veiksnius, įtakojančius tiek nacionalinio, tiek ir tarptautinio kredito formas.
Kreditoriaus pasirinkimą sąlygoja jo patikimumas (sutarties sąlygų laikymasis, apsirūpinimas kreditiniais ištekliais, likvidumas).
Paskolos gavėjas, analizuodamas kreditavimo formas, visuomet turėtų išsiaiškinti ir paskolos apdraudimo būdus.
Kredito kainą, visų pirma, lemia kreditinių išteklių kaina: kuo pastarieji brangesni, tuo aukštesnės palūkanos ir tuo brangesnis teikiamas kreditas.
Kreditavimo formas įtakoja skirtingi faktoriai.
Pavyzdžiui, bankų teikiamų kreditų kainą apsprendžia:
- palūkanų norma;
- paskolos suma;
- paskolos apdraudimo kaina;
- paskolos laikotarpis.
Kredito unijų - palūkanų norma, paskolos forminimo išlaidos, paskolos suma, paskolos laikotarpis; lizingo kompanijų - nuomojamo turto rūšis; dalyvių sudėtis; aptarnaujama rinka; aptarnavimo sąlygos; atsiskaitymo forma; amortizacijos sąlygos; palūkanų norma; pridėtinės vertės mokestis.
Hipotetinių - hipotekos rūšis, hipotekos įregistravimo kaina, palūkanų norma, komisiniai už kredito įforminimą ir aptarnavimą, paskolos suma, paskolos laikotarpis.
Taigi, kaip matome veiksniai, apsprendžiantys kreditų kainą yra persipynę tarpusavyje.
Reikėtų pridurti, kad nuo kredito kainos priklauso ir kredito panaudojimo efektyvumas.
Kredito formos
Taip pat šiam vidiniam kreditui priskiriami hipotetinis kreditavimas bei plačiau taikomas lizingas, faktoringas ir forfeitingas.
Pataruoju metu šalies viduje daugiausia yra teikiamas kreditas pinigine forma.
Banko kreditas - tai paskolos suteikimas tam tikram laikotarpiui, už kurį imamas palūkanų mokestis.
Tai ekonominiai santykiai tarp kreditorių (bankų) ir skolininko, kuriuo gali būti tiek juridiniai, tiek ir fiziniai asmenys.
Kitų šalių juridiniams ir fiziniams asmenims, imantiems kreditą mūsų šalyje, taikomos tos pačios taisyklės, reikalavimai ir atsakomybė kaip ir mūsų šalies juridiniams asmenims, jei ko kito nenumato šalies įstatymai.
Banko kreditas susijęs su laisvų lėšų akumuliacija (sukaupiamų), jų nepaskirstymu su grįžtamumo sąlyga bei piniginių ženklų emisija per kreditavimo sistemą.
Bankas kredituoti gali iš depozitinės veiklos gautų lėšų.
Depozitų formų įvairovė suteikia galimybę skirtingai naudotis turimais finansiniais ištekliais konkrečiu laikotarpiu.
Trumpalaikiai depozitai - terminuoti indėliai, einamosios sąskaitos, darbo užmokesčio sąskaitos-gali tapti kreditinės rizikos priežastimis, nes neracionaliai naudojant trumpalaikius depozitus sutrinka atsiskaitymai su klientais.
Tokiu atveju bankai negali grąžinti klientams paprašius jų depozitų.
Todėl patikimiau kreditinį portfelį formuoti iš vidutinės trukmės ar ilgalaikių depozitų.
Taigi, depozitinės veikos ir kreditavimo terminų pusiausvyros suderinimas yra bankų sėkmės veiksnys.
Banko kreditas - tai pagrindinė kredito forma.
Jo įtaka ekonominiams procesams priklauso nuo naudojamų kreditavimo metodų atitinkamomis ekonominėmis sąlygomis.
Bankų kreditas gali būti tiesioginis ir netiesioginis.
Tiesioginis kreditas (bankas-skolininkas) yra populiariausias, o kreditavimas per tarpininką yra mažiau populiarus.
Kreditavimo principai - tai pagrindiniai nuostatai, taisyklės, kurių turi būti laikomasi suteikiant kreditą.
Ekonomiškumas reikalauja, kad kuo mažesnis kreditas būtų panaudotas kuo efektyviau.
Tai yra būdinga tiek kreditoriui, tiek ir skolininkui.
Ekonomiškumo principas suteikia bankams galimybę pagreitinti kreditinių resursų apyvartą, skolininkui - ne tik sukaupti lėšas kredito grąžinimui, bet ir gauti pelną.
Kompleksiškumas susijęs su ekonomikos vystymusi tam tikru laikotarpiu.
Išduodamas kreditą bankas laikosi ir kredito grąžinimo, mokumo principų, nustato kokiems tikslams kreditas bus panaudojamas, kokiam laikotarpiui.
Kredito grąžintumo principas reiškia, kad kreditas bankui turi būti grąžintas laiku.
Kokiam tikslui kreditas bus panaudotas, visų pirma, nustato pats skolininkas, o bankas, išduodamas kreditą, turi žinoti kreditavimo objektą.
Nesilaikant šio principo sunku būtų nustatyti jo grįžtamumą nustatytu momentu.
Bankas, suteikdamas kreditą paprašo užstato.
Kaip žinia, kreditas yra suteikiamas laikinam naudojimuisi.
Kredito trukmė skaičiuojama nuo paskolos gavimo momento iki jos grąžinimo.
Trumpalaikis kreditas teikiamas ūkio subjektams jų einamajai veiklai finansuoti. racionaliau ir efektyviau paskirstyti ir naudoti pinigines lėšas ūkyje, užtikrina produkcijos gamybos, paslaugų tiekimo nepertraukiamumą, ūkio subjekto finansinės padėties pastovumą, skatina apyvartinio ka.pitalo apyvartumą.
Trumpalaikiai kreditai sudaro didelę dalį banko aktyvų.
Ilgalaikiai kreditai dažniausiai suteikiami norint įsigyti koki įrengimą ar padidinti pagrindinius fondus.
Taip pat ilgalaikis kreditas gali būti suteikiamas veikiančių fondų rekonstrukcijai, modernizacijai, statybai aar privatizacijai.
Tačiau dėl infliacijos įtakos bankai labiau linkę suteikinėti trumpalaikius kreditus.
Pinigine forma suteikiama paskola dažniausiai būna negrynais pinigais, o tik kreditinis susitarimas.
Šio bankinio kredito ypatybė yra ta, kad tai visų pirma yra kreditas pirkėjui.
Paskola dažniausiai duodama apmokėti akceptinius tiekėjo dokumentus ar skolininkui apsimokėti už gautas prekes, atliktus darbus, paslaugas ir panašiai.
Tačiau paskolos gali būti suteiktos ir grynais pinigais, pavyzdžiui ddarbo užmokesčio išmokėjimui.
Kreditas (vidaus) yra suteikiamas nacionaline valiuta.
Kadangi rinkos ekonomikos sąlygomis bet kurios veiklos tikslas yra pelnas, todėl ir paskolų teikimas bei jų naudojimas taip pat tturi duoti pajamas.
Suteikdami kreditus bankai ima palūkanų mokestį.
Paskolų procentai priklauso nuo paskolos dydžio, pobūdžio, trukmės, rinkos, infliacijos ir kitų.
Rinkos ekonomikos šalyse paprastai kreditai teikiami orientuojantis į nominalią palūkanų normą.
Juridiniai asmenys turi teisę imti kreditą iš bet kurio šalies banko.
Kredituodami bankai taiko kreditavimo pagal likučius arba pagal apyvartą metodus.
Pirmuoju atveju, tarkime įmonė savo lėšomis sukaupia atsargas, o vėliau gauna banko paskolą, kuria kompensuojamos išlaidos.
Pagal kredito liniją kreditas gali būti teikiamas tiek šalies viduje, tiek užsienio valstybėms.
Kredito linija - juridiškai įformintas finansinių-kreditinių įstaigų įstaigų įsipareigojimas teikti pper tam tikrą laiką kredito subjektui kreditinius išteklius suderinto limito ribose.
Vartotojiškas kreditas - tai toks kreditas, kuomet kreditorius kreditą suteikia galutiniam vartotojui jo poreikiams patenkinti.
Kredito pagalba gyventojai gali greičiau įsigyti norimas prekes ar paslaugas, kurios būtų įsigytos ateityje už ilgai taupytus pinigus.
Kredito ėmėjai yra fiziniai asmenys, oo kreditoriai - bankai, kreditinės įstaigos (lombardai, nuomos punktai ir panašiai), įmonės, organizacijos.
Tarp banko ir vartotojo gali būti tarpininkas, pavyzdžiui, prekybinė organizacija.
Šiam kreditui valstybė skiria daugiau dėmesio nei kitiems, nes ji yra suinteresuota gyventojų poreikiais, pragyvenimo lygiu.
Kreditavimo objektu gali būti investicijos į statybą, išlaidos būsto įsigijimui, nekilnojamo turto išlaikymui ir panašiai.
Kredito grąžinimo garantija gali būti: gaunamas darbo užmokestis, nuosavybės užstatymas (įskaitant ir tą, kuri buvo įsigyta už paskolas), taupomieji indėliai, trečių asmenų garantija ir panašiai.
Pagal skolininko suteiktą informaciją apie save kreditoriai bando nustatyti, kokia iš tikrųjų yra kredito ėmėjo finansinė padėtis, jo gaunamos pajamos.
Taigi, kaip matome, norint gauti kreditą reikėtų padėti nemažai pastangų.
Prie kredito atskiroms socialinėm grupėms priskiriami kreditai jaunoms šeimoms, studentams.
Paskutiniu metu labai populiarios yra banko kreditinės kortelės, todėl apie jas aprašysime šiek tiek plačiau.
Kreditinės kortelės - tai vardinis dokumentas, išleistas kreditinės įstaigos (šiuo atveju banko), skirtos vartotojui susimokėti už prekes ar paslaugas negrynais pinigais, o taip pat ir gauti kreditą iš emitento.
Kreditinės kortelės - tai patogus atsiskaitymo būdas, leidžiantis įsigyti prekes su atidėtu mokėjimu.
Kreditinėje kortelėje nurodomas savininko vardas, jo sąskaitos numeris (šifras), parašo pavyzdys, kortelės galiojimo laikas, finansinės įstaigos pavadinimas.
Kreditinė kortelė apima trijų šalių. dalyvavimą: banko, kliento bei prekybinės įmonės.
Bankas, išduodamas korteles, turi būti tikras, kad klientas bus pajėgus susimokėti savo skolas.
Kreditinė kortelė tei...
Nekilnojamojo turto sandorių skaičius ir kainos
tags: #aciu #nuomojama #buta #per #tarpininkus