LR Paveldimo Turto Mokesčio Įstatymas: Apibrėžimas, Istorija ir Reglamentavimas

Paveldimo turto mokestis, nors ir turintis ilgas tradicijas, visada buvo kontraversiškas bei probleminis. Skirtingose valstybėse galioja skirtingos apmokestinimo taisyklės, t.y. skiriasi apmokestinimo objektas, taikomos skirtingos apmokestinimo lengvatos, tarifai ir reglamentavimo sritys.

Apskritai paveldimo turto apmokestinimo sistemos tobulinimo klausimai susilaukia itin mažo mokslininkų bei praktikų dėmesio. Nuo nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje nebuvo atlikta svarbių tyrimų dėl paveldimo turto apmokestinimo tikslingumo ir būtinumo, jo tobulinimo krypčių.

Šiame straipsnyje nagrinėjami pagrindiniai paveldėjimo būdu gauto turto apmokestinimo aspektai Lietuvos Respublikoje, įvertinama jo teisinė charakteristika, elementai, apmokestinimo procesas, apmokestinimo teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje. Siekiant tinkamai įvertinti reglamentavimą, tam tikrais atvejais atsižvelgiama į kitose šalyse numatytą reglamentavimą.

1. Paveldimo Turto Mokesčio Teorinis Pagrindimas ir Samprata

Pats paveldėjimo tikslas lemia ir apmokestinimo tvarką, t.y. tarp civilinių paveldėjimo santykių ir paveldimo turto apmokestinimo yra akivaizdus ryšys. Kiekvienas žmogus, būdamas visuomenės narys, yra daugelio teisinių santykių dalyvis (subjektas), turintis teises ir pareigas.

Mirus palikėjui turtinės teisės ir pareigos nesibaigia, jos pereina mirusio asmens įpėdiniams, o jeigu įpėdinių nėra ar jie negali paveldėti arba atsisako palikimo, mirusio asmens teisės pereina valstybei. Taigi žmogaus mirtis yra juridinis faktas paveldėjimo teisiniams santykiams atsirasti.

Civilinės teisės prasme paveldėjimo teisiniai santykiai suprantami kaip teisės normomis sureguliuoti visuomeniniai santykiai, kurie atsiranda mirus palikėjui ir baigiasi, kai nusprendžiamas paveldimo turto likimas (pvz.: įforminamos paveldėjimo teisės). Pagrindiniai šių teisinių santykių dalyviai yra palikėjas ir įpėdiniai.

Lietuvos Respublikos civiliniame kodekse numatyta, kad įpėdiniais gali būti fiziniai ir juridiniai asmenys bei valstybė ir savivaldybės. Per visą savo gyvenimą žmogus sukaupia nemažai turto, pinigų, kitų vertybių, kurios po jo mirties turi kažkam atitekti. Asmeniui suteikiama teisė nuspręsti, kam atiteks jo turtas po mirties. Ši teisė įgyvendinama sudarant testamentą.

Jei asmuo nepasinaudoja teise sudaryti testamentą, teisės aktai numato ir kitą paveldėjimo būdą. Lietuvos Respublikos civilinis kodeksas numato, kad paveldima pagal įstatymą ir pagal testamentą. Pagal įstatymą paveldima tada, kai nėra galimybės paveldėti pagal testamentą (pvz., palikėjas nesudarė testamento arba testamentu numatytas tik dalies turto paveldėjimas).

Šiuolaikiniame pasaulyje paveldėjimo procesas yra smulkiai reglamentuojamas teisės normomis. Lietuvos Respublikoje paveldėjimo teisiniai santykiai reglamentuoti LR civiliniame kodekse, Vyriausybės nutarimuose bei kituose poįstatyminiuose teisės aktuose.

LR Civilinio kodekso penktos knygos 1 straipsnyje įtvirtinta paveldėjimo sąvoka: "Paveldėjimas - tai mirusio fizinio asmens turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams pagal įstatymą arba (ir) įpėdiniams pagal testamentą". Iš šios sąvokos matyti, kad po asmens mirties įpėdinis gali paveldėti turtines teises ir pareigas bei tam tikras neturtines teises.

Taigi paveldėjimo teisinis santykis objektas yra nekilnojamieji ir kilnojamieji daiktai, daiktinės teisės (valdymo teisė, uzufruktas, užstatymo teisė), intelektinė nuosavybė, kurią sudaro autoriaus, atlikėjo, fonogramos gamintojo turtinės teisės ir pramoninė nuosavybė.

Palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria. Įpėdinis turi įforminti paveldėjimo teisės dokumentus ir kt. Daugelyje pasaulio šalių, įskaitant ir Lietuvą, taip pat yra ir pareiga sumokėti paveldimo turto mokestį. Tiek jo teorinis pagrindimas, tiek ir pati apmokestinimo forma literatūroje yra nurodomi labai skirtingi.

Taigi paveldėjimo teisiniai santykiai yra valstybės kūrinys. Būtent valstybė nustato tas taisykles, kuriomis vadovaujantis po žmogaus mirties įpėdiniams perduodamas turtas, sukauptas per visą to žmogaus gyvenimą. Pati žmogaus mirtis nereiškia savaiminio turto perėjimo.

2. Paveldimo Turto Mokesčio Istorinė Apžvalga

Paveldimo turto mokestis buvo žinomas senovės Egipte, senovės Graikijoje bei senovės Romoje. Egipte jau 700 metais prieš Kristų nuosavybės perdavimas po mirties buvo apmokestinamas 10 % tarifu. Romoje 6-aisiais metais po Kristaus Oktavianas Augustas įvedė 5 % paveldimo turto mokestį, kuris buvo įskaitomas į specialų fondą, skirtą paremti karo veteranus. Buvo apmokestinamas turtas, kurio vertė viršijo 100.000 sestercijų (romėnų piniginis vienetas).

Romoje paveldimo turto apmokestinimas taip pat buvo įgyvendinamas imperatoriaus Hadriano pirmoje antrojo amžiaus pusėje po Kristaus. Šis mokestis, papildydavo kariuomenės išlaidas. Romoje paveldimo turto apmokestinimui buvo taikomos įvairios lengvatos. Buvo taikomos lengvatas esant paveldėjimui tarp motinos ir vaiko. Šios lengvatos buvo atkurtos Mauricijaus (217-218 m.). Mauricijus įvedė šias lengvatas: mokestis buvo sumažinamas šeimos nariams, neapmokestinamas mažos vertės palikimas bei palikimas iki tam tikros fiksuotos vertės.

Viduramžiais paveldėjimo apmokestinimas buvo grindžiamas tuo, kad valdovas ar valstybė valdė visą turtą. Valdovas tam tikriems asmenims suteikdavo teisę naudotis turtu per visą jų gyvenimą. Šis mokestis nuo praturtėjimo kategorijos pradėtas taikyti moderniaisiais (XVIII-XIX a.) šiuolaikinėse valstybėse ir miestuose, pavyzdžiui, Olandijoje ir Anglijoje, 18 amžiuje Prancūzijoje, Austrijoje ir Vokietijoje. Bet jie nusistovėjo tik 19 amžiuje.

Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje apie mokestinio pobūdžio rinkliavas iki XIII amžiaus, t.y. iki susiformavusio feodalizmo laikotarpio, nėra išsamesnių duomenų.

Pagal šį įstatymą turto paveldėtojas turėjo mokėti valstybinį palaikymo mokestį, kuris buvo progresinis. Palaikymo mokestis buvo vienintelis asmeninis mokestis tuometinėje Lietuvoje. Šis mokestis buvo imamas nuo turto, paveldėto tiek testamentu, tiek pagal įstatymą. Jo tarifai svyravo nuo 1,5% iki 12%, priklausomai nuo giminystės laipsnio.

Nepriklausomoje Lietuvoje pirmasis įstatymas, reglamentavęs paveldėjimo apmokestinimą, buvo 1920 m. gruodžio 31 d. Laikinasis įstatymas dėl mokesčių nuo paveldėjimų ir dovanojimų. Šiuo įstatymu neapmokestinamos paveldėjimo ir dovanojimo būdu gautos pajamos (išskyrus paveldėtą autorinį atlyginimą), kurio apmokestinimą reglamentuoja kiti norminiai aktai.

Atskiras įstatymas, reglamentuojantis paveldimo ir dovanojamo turto apmokestinimą buvo priimtas tik 1995m., tačiau taikyti pradėtas nuo 1998m. sausio 1 d., įsigaliojus šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus. Tai buvo Lietuvos Respublikos laikinasis įstatymas dėl mokesčio už paveldimą ir dovanojamą turtą. Šis įstatymas įsigaliojo nuo 1998 m. sausio 1 d., tačiau galiojo neilgai, iki 2003 m. sausio 1 d., t.y. iki naujo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo įsigaliojimo.

Visų pirma šis įstatymas numatė apmokestinimą turto, kuris įgytas neatlygintinai, t.y. paveldėtas arba gautas dovanojimo būdu. Galėjo būti apmokestinamas tiek nekilnojamas, tiek kilnojamas daiktas, kuriam reikalinga teisinė registracija. Taip pat įstatyme buvo pateiktas baigtinis sąrašas turto, kuris priskiriamas ir apmokestinamas kaip nekilnojamas turtas (vertybiniai popieriai, meno kūriniai, brangakmeniai, pinigai ir kt.).

Šio mokesčio mokėtojais buvo laikomi ir vienodai apmokestinami tiek Lietuvos, tiek kitų valstybių fiziniai asmenys (jei tai neprieštaravo tarpvalstybinėms sutartims), jei turtas buvo paveldimas Lietuvoje.

Mokesčio tarifas taikymas priklausė nuo paveldėto turto apmokestinamosios vertės:

• Jei turto apmokestinamoji vertė yra iki 0,5 mln. Lt - 5 %
• Jei turto apmokestinamoji vertė yra didesnė kaip 0,5 mln. Lt - 10 %

Kaip matyti iš šio įstatymo nuostatų, tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai) buvo apmokestinami mažiausiais tarifais, o jei apmokestinamoji vertė neviršijo 30.000 Lt, paveldėtas turtas buvo neapmokestinamas. Taip pat įstatyme buvo numatytos ir kitos lengvatos. Be to, šiame įstatyme buvo numatytas dovanojimo sutartimi gauto turto apmokestinimas.

Šis įstatymas buvo keistas tris kartus, o Lietuvos Respublikos Seimas 2002 m. gruodžio 10 d. priėmė Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymą Nr. IX-1239, kuriame reglamentuojamas tik paveldimo turto apmokestinimas, o dovanojamo turto apmokestinimo neliko, t.y. panaikintas dovanojamo turto apmokestinimas.

Šis įstatymas įtvirtino keletą naujovių. Visų pirma, įstatymas reglamentuoja ne tik Lietuvoje, bet ir užsienio valstybėse nuolatinių Lietuvos gyventojų paveldimo turto apmokestinimą. Taip pat išplėstas asmenų, kuriems taikoma lengvata, sąrašas. Į lengvatinį sąrašą įtrauktas ne tik sutuoktinio, vaikų, tėvų, brolių bei seserų paveldimas turtas, bet ir rūpintinis ar rūpintojų paveldimas turtas. Be to, iki 10 tūkst. litų sumažinta neapmokestinama paveldimo turto apmokestinamoji vertė. Neapmokestinamas turto vertės minimumas taikomas neatsižvelgiant į tai, kokie subjektai paveldėjo turtą.

3. Dabartinis Paveldimo Turto Mokesčio Reglamentavimas Lietuvoje

Pagrindinis teisės aktas - Lietuvos Respublikos paveldimo turto mokesčio įstatymas.

Mokesčio mokėtojai:

• Nuolatiniai Lietuvos gyventojai. (Nuolatinis Lietuvos gyventojas - fizinis asmuo, kuris laikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 4 straipsnio nuostatas.
• Nenuolatiniai Lietuvos gyventojai. (Nenuolatinis Lietuvos gyventojas - fizinis asmuo, kuris nelaikomas nuolatiniu Lietuvos gyventoju pagal Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymą.)

Mokesčio objektas:

• Nuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas turtas (nekilnojamasis daiktas, kilnojamasis daiktas, vertybiniai popieriai, pinigai);
• Nenuolatinio Lietuvos gyventojo paveldimas: kilnojamasis daiktas, kurį pagal Lietuvos Respublikos teisės aktus privaloma teisiškai įregistruoti Lietuvoje, Lietuvos Respublikoje esantis nekilnojamasis daiktas.

Mokesčio tarifai:

Mokestis apskaičiuojamas nuo paveldimo turto apmokestinamosios vertės (70 proc. viso turto vertės) taikant tokius tarifus:

• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė ne didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 5 procentai;
• kai paveldimo turto apmokestinamoji vertė didesnė kaip 150 tūkst. eurų - 10 procentų.

Mokesčio lengvatos:

Mokesčiu neapmokestinama:

• vienam sutuoktiniui mirus kito sutuoktinio paveldimas turtas;
• vaikų (įvaikių), tėvų (įtėvių), globėjų (rūpintojų), globotinių (rūpintinių), senelių, vaikaičių, brolių, seserų paveldimas turtas;
• paveldimo turto apmokestinamoji vertė, neviršijanti 3 tūkst. eurų.

Savivaldybės taryba gali atidėti mokesčio sumokėjimo terminus ne ilgesniam kaip vienerių metų laikotarpiui po paveldėjimo teisės liudijimo išdavimo. Savivaldybės taryba savo biudžeto sąskaita turi teisę gyventojams mažinti mokestį arba visai nuo jo atleisti.

Deklaravimas ir sumokėjimas:

• Gyventojas, paveldėjęs turtą Lietuvos Respublikoje, mokestį sumoka prieš paveldėjimo teisės liudijimo išdavimą, išskyrus atvejus, kai savivaldybės tarybos sprendimu mokesčio sumokėjimo terminas atidėtas arba nuo jo sumokėjimo atleista. Deklaruoti paveldėtą turtą nereikia;
• Nuolatinis Lietuvos gyventojas, paveldėjęs turtą užsienio valstybėse, iki kalendorinių metų, einančių po kalendorinių metų, kuriais turtas buvo paveldėtas, kovo 1 d. privalo pats arba per savo įgaliotą asmenį pateikti vietos mokesčio administratoriui mokesčio deklaraciją ir sumokėti mokestį.

Paveldimo turto mokesčio deklaracijos, kai turtas paveldėtas užsienio valstybėse, FR0585 forma ir jos priedo FR0585P forma bei Paveldimo turto mokesčio deklaracijos, kai turtas paveldėtas užsienio valstybėse, FR0585 formos ir jos priedo FR0585P formos užpildymo ir pateikimo taisyklės yra patvirtintos Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. gruodžio 17 d. įsakymu Nr. V-325.

Paveldimo turto apmokestinamoji vertė ir mokestis apskaičiuojamas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. sausio 13 d. nutarimu Nr. 24 patvirtintų Paveldimo turto apmokestinamosios vertės apskaičiavimo taisyklių nustatyta tvarka.

Paveldėjus Lietuvoje esantį turtą, mokestis apskaičiuojamas mokesčio administratoriaus išduodamoje Paveldimo turto apmokestinamosios vertės pažymoje (FR0514 forma, patvirtinta Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2003 m. kovo 24 d. įsakymu Nr. V-80) pagal turtą paveldinčio gyventojo pateiktus dokumentus (notaro išduotą pažymą apie paveldimą turtą ir kitus dokumentus, reikalingus paveldimo turto apmokestinamajai vertei ir mokesčiui apskaičiuoti).

4. Paveldimo Turto Mokesčio Įtaka Valstybės Pajamoms

Žemiau esančioje lentelėje pateikiami 1923-1938 metų Lietuvos biudžeto duomenys, kuriuose nurodomos pajamos iš tiesioginių mokesčių, įskaitant pajamas iš turto ir paveldėjimo mokesčių, bei jų procentinė dalis nuo visų biudžeto pajamų.

Šaltinis: Sudaryta autorės, remiantis statistiniais duomenimis.

Šiame straipsnyje aptarėme paveldimo turto mokesčio įstatymą Lietuvoje, jo istoriją, reglamentavimą ir įtaką valstybės pajamoms. Šis mokestis, nors ir kontraversiškas, yra svarbi valstybės biudžeto dalis, todėl jo tobulinimas ir efektyvus administravimas yra būtinas.

tags: #lr #paveldimo #turto #mokescio #istatymas