Taujėnų Dvaro Sodybos Istorija: Nuo Radvilų Iki Šių Dienų

Taujėnų dvaras - jaukus miestelis, esantis už 15 kilometrų nuo Ukmergės. Nors gyventojų skaičiumi jis nepasižymi - čia jų yra kiek daugiau nei 300, miestelis gali pasigirti įspūdinga istorija, aplinka ir atgimusiu naujam gyvenimui dvaru, kuris vilioja mėgstančiuosius Lietuvos praeities paminklus.

Pirmos žinios apie dvarą siekia 1595 metus, kai Vaitiekus Radiminskis užstatė medinius dvarelio namus Simanui Jonaičiui. Dvaras Taujėnuose minimas nuo 16 a. Tuomet jis priklausė Plonianskiams ir atrodė kitaip.

Dvaro Savininkai Ir Jų Įtaka

Vėlesni dvaro savininkai buvo: Ploniauskiai, Manharsai, Masalskiai. 1669 m. Halškai Masalskaitei ištekėjus už Bonifaco Paco, Taujėnai perėjo pastarajai giminei. Kiek vėliau savininkai buvo Epereišai, Radvilos.

1790 m. Taujėnus nusipirko Benediktas Marikonis, jam mirus, dvaras vėl grįžo Radviloms. Radvilų nuosavybe rūmai buvo iki 1939 metų. Paskutinieji dvaro šeimininkai - Radvilos. Jiems dvaras priklausė iki 1939 m. Radvilos - neabejotinai viena iš galingiausių ir žinomiausių Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės didikų giminių.

XVIII a. pabaigoje dabartinius Taujėnų dvaro rūmus pastatė Radvilų žentas grafas Benediktas Morikonis (ar Marikonis). Jis 1785 metais vedė M.Radvilaitę ir dvarą gavo kaip žmonos kraitį.

Konstantinas Radvila: Paskutinis Dvaro Valdytojas

Vienas iš jų - Ukmergės rajone stūksančiame Taujėnų dvare 1873 m. gimęs, kunigaikščio titulą ir „Trimitų“ herbą iš protėvių paveldėjęs, tiesioginis Mikalojaus Radvilos Juodojo palikuonis Konstantinas Radvila - įdomi ir išskirtinė asmenybė, kurios gyvenimo istoriją verta pažinti detaliau. Išsilavinimą įgijęs Rygoje, kur baigė realinę mokyklą ir Politechnikos institutą, K. Radvila išvyko į Vokietiją gilinti miškininkystės žinių.

Grįžęs į Lietuvą, po tėvo Karolio Vilhelmo Radvilos mirties į savo rankas perėmė Taujėnų dvaro vadžias ir pavyzdingai jį tvarkė. XX a. 3 deš. Lietuvoje pradėjus vykdyti žemės reformą, buvo nusavinta daug stambiems žemvaldžiams priklausiusios žemės. K. Radvilai buvo paliktas tik dvaro centras su 80 hektarų valda.

Nenuostabu, kad ilgainiui prie pakitusių gyvenimo sąlygų nesugebėjusį prisitaikyti K. Radvilą užklupo finansinės problemos. Galiausiai skolos tapo per didele našta, tad 1940 m., prieš pat Lietuvos okupaciją, buvo paskelbtos Taujėnų dvaro varžytinės. 1941 m., masinių birželio mėn. trėmimų metu, K. Radvila buvo ištremtas į Sovietų Sąjungos gilumą, kur ir mirė 1945 m.

Anksti našliu tapusio kunigaikščio sūnus Konstantinas ir dukra Sofija pasitraukė į užsienį, o jauniausioji Marija liko gyventi Sovietų Sąjungos okupuotoje Lietuvoje. Šiandien, veikiausiai vieno iš paskutiniųjų Lietuvoje gyvenusių Radvilų giminės atstovų dvaras - patikimose rankose.

Architektūra Ir Interjeras

Klacisistinio stiliaus rūmus Taujėnuose pastatė Benediktas Marikonis: dvarą projektavo italų architektas, pradėjo statyti 1795-1797 metais, baigė 1802 m. Klasicistinio stiliaus rūmus ir parką projektavo italų kilmės architektas Pjetras de Rosis. Rūmai tūrėjo aukštą rūsį, šonuose vieno, o centrinė dalis-dviejų aukštų.

Priešakiniame fasade prie piliastrais įrėminto iškyšulio pastatytas monumentalus portikas, susidedantis iš šešių kolonų. Rūmų viduje buvo 48 patalpos, 11 marmurinių židinių. Tuo metu tai buvo ilgiausias Lietuvos dvaras - jo ilgis siekė 150 metrų. XIX a. rūmų interjeras buvo prabangiai išpuoštas giminės portretais, skulptūromis, medžioklės trofėjais, senoviniais ginklais. Įrengta turtinga biblioteka.

Rūmų interjeras buvo sunaikintas karo ir pokario metais. „Centrinis išorinis fasadas vienintelis išliko nepakeistas, ir tuo galime didžiuotis. Kaip ir anksčiau, paradinis įėjimas į rūmus pasitinka šešiomis vienodu atstumu viena nuo kitos nutolusiomis kolonomis, jos remia sijų perdangas, papuoštas dekoratyvine juosta, bareljefais, vaizduojančiais amatus, - pasakojo šeimininkė.

Dvaro interjeras nėra autentiškas, neišlikę ir didikų šeimos naudotų daiktų. Praeities detales stengėmės atkurti pagal to laikotarpio ypatumus. Daugumą baldų - bufetus, stalus, kėdes, gobelenus, indus, statulėles parsivežėme iš Prancūzijos.“ Taujėnų dvaro interjeras buvo kuriamas iš naujo. Kažkada rūmų interjerą puošė Radvilų giminės portretai, skulptūros, medžioklės trofėjai, senoviniais ginklai.

Ir dabartiniai šeimininkai stengiasi neatsilikti - rūmuose gausu gobelenų, veidrodžių, to meto atributų, paveikslų. Apžiūrėjus rūmų menes, dėmesį patraukia oranžerija, įrengta toje pat vietoje, kur ji ir buvo. Gėlių, kurias sunešė visi aplinkiniai gyventojai, gausa net nustebino.

Nusileidus laiptais į vieninteles rūmuose autentiškas rūsio patalpas, akį patraukia mūriniai skliautai, kai kuriose vietose mūras specialiai paliktas neatnaujintas. Rūsyje įrengtas ir medžioklės kambarys su daugybe trofėjų, yra ir kitų eksponatų. Didžioji dalis jų dovanota dabar jau mirusio ūkininko ir medžiotojo Stasio Blockaus.

Parkas

Angliško stiliaus parkas, buvo įveistas anksčiau, nei pastatyti nauji rūmai. Parke buvo 4 tvenkiniai, topolių, liepų alėjos, daug retų ir senų medžių. Tarpukario metais parke buvo didžiausias Lietuvoje gėlynas. Taujėnų parkas peizažinis, turintis tvenkinių sistemą. Auga vietiniai ir egzotiniai augalai.

Manoma, kad buvo įkurtas Mykolo Masalskio ar Bonifaco Paco, itališko stiliaus. Į angliško stiliaus peizažinį jį pertvarkė B. Morikonis.

Viena iš svarbiausių vertybių - Taujėnų dvaro parkas, sukurtas angliškuoju kraštovaizdžio stiliumi, apsuptas senųjų ąžuolų. Parkas užima apie 25 hektarų plotą, čia atkurti tvenkiniai su kaskadomis. Dvaro parkas minimas nuo 1698 metų. Manoma, kad jį įkūrė Mykolas Masalkis ar Bonifacas Pacas, vėliau parką puoselėjo ir gražino B.Morikonis. Radvilos čia laikė stirnų, danielių, įvairių paukščių, o didžiajame tvenkinyje priešais dvarą - gulbių.

Taujėnų dvaro parke atstatyta koplytėlė su Švč. Marijos skulptūra. Ji pastatyta toje vietoje, kur, remiantis istoriniais šaltiniais, Radvilų laikais buvo Lurdo Dievo Motinos koplytėlė. Didelė rotonda, kurioje mėgsta tuoktis jaunavedžiai, taip pat yra toje pat vietoje, kur buvo Radvilų laikais. Parke išlikęs rūsys su didelėmis medinėmis durimis, o teritorijoje arčiau senojo Vilniaus kelio - mūrinis bitininko namas. Taujėnų dvaro parke yra išlikusių ir kitų statinių.

Dvaro svirnas - vienintelis Lietuvoje trijų aukštų tokios paskirties statinys. Pastatui daugiau nei 250 metų, jis - saugomas paveldo objektas. Lankytojai dar gali pasigrožėti oficina, dviem kumetynais, dviem rūsiais, tvartu ir kalve. Taujėnų dvaras, kaip ir parkas, yra valstybės saugomas kultūros paveldo objektas.

Dvaras Šiandien

Dar prieš kelis dešimtmečius apleistas dvaras tikrai nepuošė miestelio erdvių. Tačiau Taujėnų dvarui, kaip nedaugeliui paveldo objektų Lietuvoje, pasisekė - 1995-aisiais apleistus statinius nusipirko trys broliai Stackevičiai.

Pastarąjį dešimtmetį Taujėnų dvarą naujam gyvenimui prikėlė privatūs savininkai, sutvarkę rūmus ir parką, restauravę svirną. Šeimoje netgi apie tai nekalbama, nes visi šeimynykščiai atstatinėdami dvarą dirbo juodžiausius darbus. „Norėjosi įvykdyti gyvenimo misiją - prikelti antram gyvenimui tokį įspūdingą objektą. Buvo labai įdomu tvarkyti, ruošti, įrenginėti, - dalijosi prisiminimais Vida. - Visi broliai iš tiesų turi avantiūristo gyslelę, todėl jiems buvo labai įdomu kurti ir įgyvendinti idėjas. Taigi dvarininkais mūsų nereikėtų vadinti, mes - šeimininkai.“

Šiandien Taujėnų dvare Jūsų laukia ekskursija po dvarą ir pasivaikščiojimas įspūdingame parke, kuriame susipažinsite su žvėrynėlio gyventojais, apžiūrėsite akmenų parką.

Dvarų Žiedas

8 dvarai, apsupę Ukmergės rajono perimetrą, sudaro išskirtinį, vienintelį tokį Lietuvoje maršrutą „Dvarų žiedą“. Maršruto ilgį sudaro apie 140 km, įveikti kilometrai atves į vienus gražiausių Lietuvoje esančių dvarų, kuriuos tikrai verta aplankyti: Prezidento Antano Smetonos, Vaitkuškio, Taujėnų, Krikštėnų, Sližių, Leonpolio ir Šventupės dvarai bei Siesikų pilis.

Kiti Dvarai, Įeinantys Į "Dvarų Žiedą":

• Prezidento Antano Smetonos dvaras: Dabar priklauso Užugirio krašto muziejiniam kompleksui.
• Siesikų dvaro pilis: Pastatyta XVI a. pradžioje, vienas ankstyviausių renesansinių fortifikuotų statinių Lietuvoje.
• Vaitkuškio dvaras: XVI a., tapo Kosakovskių šeimos lizdu.
• Krikštėnų dvaras: Minimas nuo XVIII a., išsiskiria nuostabiu erdvės ir vaizdingo kraštovaizdžio deriniu.
• Sližių dvaras: XIX a. statybos, veikia lietuviškų gėrimų gamyklėlė.
• Leonpolio dvaro sodyba: Įsikūrusi ant Šventosios upės kranto, siekia ištirti bei išsaugoti Leonpolio dvaro istorinį atminimą.
• Šventupės dvaras: Seniausias medinis dvaras Ukmergės rajone, datuojamas XVIII a.

tags: #taujenu #dvaro #sodyba