Adamas Smitas (Adam Smith) buvo krikštytas 1723 m. birželio 5 d. Kirkcaldyje ir mirė 1790 m. liepos 17 d. Edinburge. Jis buvo škotų ekonomistas ir filosofas, taip pat Londono karališkosios draugijos narys nuo 1773 m. Visai neseniai, birželio 5 d., sukako 290 metų nuo knygos autoriaus gimimo. Ta proga ir šis leidinys; juo pasirūpino verslo vadovų klubas, vadovaujamas Marijos Gurskienės.
Adamas Smitas
A. Smito gyvenimas ir kūrybinė veikla
1740 m. A. Smitas baigė Glazgo universitetą, o 1746 m. - Oksfordo universiteto Balliolio koledžą. 1751-1763 m. dėstė Glazgo universitete, o 1787-1789 m. buvo jo rektorius. Jis buvo klasikinės politinės ekonomijos pradininkas, o jo veikalai turėjo įtakos marksizmui atsirasti. A. Smitas pirmasis apibūdino laisvosios rinkos ekonominio mechanizmo ir jį valdančių dėsnių veikimą.
Knygos autorius gimė 1723 metais Škotijoje muitininko šeimoje. Būdamas 14-os, įstojo į Glazgo universitetą, vėliau studijas tęsė Anglijoje, Oksforde. Būtent tuo metu A. Smithas ir pradėjo gilintis į savo laikmečio socialinius žmonių santykius. 1752 m. Būdamas kartu ir hercogo šeimos mokytoju, lankėsi Prancūzijoje; čia susipažino su Apšvietos epochos lyderiais, vadinamųjų fiziokratų ekonomikos mokyklos kūrėjais. Fiziokratai prekės vertę įžvelgė tik žemės ūkio produktuose. O A. Smithui didelį įspūdį padarė jų idėjos apie žmogaus laisvę valstybėje.
Adamas Smithas knygą išleido 1776 metais, tais pačiais, kai buvo paskelbta Jungtinių Amerikos Valstijų Nepriklausomybės deklaracija. Tuo tarsi atverdamas naujo civilizacijos etapo duris. A. Knygoje aiškinama, kaip to meto ryškūs mokslo ir technologijų pasiekimai, įkūnyti našiose mašinose, turi būti panaudoti visos visuomenės labui. Veikalas „Tautų turtas“ gimė iš noro parašyti traktatą apie teisingumą. Rašydamas knygą autorius užtruko 27 metus; veikalas tikrai yra darbo ir minties koncentratas.
Smitas buvo ne tik ekonomistas, bet ir filosofas, kurio darbai turėjo didelę įtaką Vakarų mąstymui. Taigi panagrinėkime A. Smito gyvenimo poslinkius bei pažiūras. I. Kas XVIII a. 7 dešimtmetyje lankėsi Anglijoje, greičiausiai girdėjo apie kažkokį Adamą Smithą iš Glasgow universiteto. Daktaras Smithas buvo plačiai žinomas, o gal net garsus žmogus. Iš toli atvažiodavo studentai pasiklausyti jo mokslingų, bet entuziastingų disputų. Šis išsiblaškęs profesorius gimė 1723 metais Kirkcaldy miestelyje, Fife grafystėje, Škotijoje.
1751 metais Smithui - jis dar neturėjo 28 metų - buvo pasiūlyta Glasgow universiteto logikos katedra, o neilgai trukus jis gavo moralės filosofijos katedrą. Vakarais žaisdavo vistą ( dėl išsiblaškymo jis buvo šiek tiek nepatikimas žaidėjas), lankydavosi mokslininkų susibūrimuose, gyveno ramiai. Studentų buvo mylimas, kaip dėstytojas - garsus, net Boswellas ateidavo jo pasiklausyti, o jo keistą eiseną bei kalbos manierą jo garbintojai net ėmė pamėgdžioti.
1759 metais jis išleido knygą, akimoju sukėlusią sensaciją. ji bematant iškėlė Smithą į priešakinės Anglijos filosofų gretas. Terorijoje buvo nagrinėjama moralinio pritarimo ir nepritarimo kilmė. Knyga ir jos tiriamos problemos sukėlė didžiulį susidomėjimą. Mūsų požiūriu, dar svarbiau tai, kad tas traktatas susilaukė intriguojančio žmogaus, vardu Charlesas Townshendas, palankumo.
Townshendas yra viena iš tų nuostabių asmenybių, kurių aštuonioliktajame amžiuje, kaip atrodo, tikrai nestigo. Sąmojingas ir išsilavinęs Townshendas, Horace‘o Walpole‘o žodžiais tariant, buvo „apdovanotas visais disžiausiais talentais, jis galėjo tapti didžiausiu savo amžiaus vyru, jei tik jam nebūtų trūkę paprasto nuoširdumo, paprasto pastovumo ir sveiko proto“.
Townsheldui šovė į galvą, kad dr. Smithas būtų idealus palydovas jaunajam kunigaikščiui, ir negaišdamas pasiūlė Smithui penkių šimtų svarų metinę algą, padengti visas kelionės išlaidas ir dar penkių šimtų svarų metinę pensiją iki gyvos galvos. Pasiūlymas buvo pernelyg geras, kad būtų galima atsisakyti.
Auklėtajas ir jo jaunasis Grace‘as išvyko į Prancūziją 1764 metais. Stengdamasis išsklaidyti provincijos nuobodulį, Smithas ėmė rašyti darbą iš politinės ekonomijos dalyko, dėstyto Glasgow, kurį vakarais nuolat svarstė Edinburgho Rinktinėje draugijoje bei plačiai aptarinėjo su savo numylėtu bičiuliu Hume‘u. Tai buvo knyga, kuri vėliau vadinsis Tautų turtas, bet dar praeis dvylika metų, kol ji bus baigta. Paryžiuje buvo geriau. Tuo metu Smithas prancūziškai tebekalbėjo siaubingai, bet jau galėjo ilgai šnekučiuotis su didžiausiu Prancūzijos ekonomikos mąstytoju.
1766 metais kelionė netikėtai nutrūko. Jaunesnysis kunigaikščio brolis, kuris buvo kiek vėliau prisijungęs prie jų, susirgo karštine ir, nors Smithas nepaprastai rūpinosi (išsikvietė ir Quesnay), mirė neatgavęs sąmonės. Jo globotinis Grace‘as grįžo nami į Dalkeithą, o Smithas pirma nuvyko į Londoną, o paskui - į Kirkcaldy. Nepaisydamas Hume‘o atkalbinėjimų, tenai jisai išgyveno vos ne visą dešimtmetį, kol didysis traktatas įgijo apibrėžtą pavidalą.
1776 metais Tautų turtas buvo išspausdintas. Ji apibūdinama kaip „ne tik galingo proto, bet ir visos epochos pasireiškimas“. Tačiau tiksliai kalbant tai nėra originali knyga.
Pirmiausia ji pateikia didžiulę panoramą. Pažvelgus į dalykinę rodyklę, sudarytą vėlesniajam Cannano leidimui, matosi Smitho informacijos ir minčių diapazonas. Tai buvo amžius, kai autoriai neapkamšydavo savo minčių visokiais „jei“, „o“ ir „tačiau“, ir kai žmogui su Smitho intelektu faktiškai buvo visiškai įmanoma pasinaudoti visomis iki jo sukauptomis žiniomis.
Smithas rašo savo amžiui, o ne savo mokiniams; jis dėsto doktriną, kuri gali būti reikšminga valdant imperiją, o ne abstraktų traktatą akademiniams svarstymams. Nepaisant to, Tautų turto reikšmė yra revoliucinė.
A. Smito kaip darbo analizės objekto interpretacija
A. Smitas laikomas vienu iš pirmųjų ekonomistų, atkreipusių dėmesį į darbo svarbą kuriant turtą. Jo darbai padėjo pagrindus darbo ekonomikos studijoms.
A. Smito ideologijos ir kūrybinio indėlio į ekonomikos mokslą įvertinimas
A. Smito nuostatos, teorijos ir idėjos turėjo didelę įtaką ekonomikos mokslo raidai. Objektyvus vertinimas leidžia suprasti jo indėlio svarbą.
A. Smito nuostatos, teorijos ir idėjos: objektyvus vertinimas
A. Smitas iškėlė laisvosios rinkos ir minimalaus valstybės įsikišimo į ekonomiką idėjas. Jo teorijos apie "nematomą ranką" ir konkurencijos svarbą tebėra aktualios šiuolaikinėje ekonomikoje.
Prigimtinę laisvę pripažįstančioje valstybėje kiekvienas žmogus gali laisvai siekti savo interesų įgyvendinimo, tačiau tik tol, kol, anot A. Suformulavo „nematomosios rankos“ principą, pabrėžė darbo pasidalijimo ir specializacijos ekonominę reikšmę didinant darbo našumą ir šalies nacionalinį produktą. Įrodinėjo laisvosios užsienio prekybos pranašumą prieš autarkiją, todėl griežtai kritikavo merkantilizmo ekonominę teoriją ir politiką. Iškėlė idėją, kad sukurto visuomeninio produkto vertė lygi iš jo gautų pajamų (darbo užmokesčio, pelno ir rentos formomis) sumai (Smitho dogma). A. Smitho moralės filosofijos pagrindinė sąvoka yra įsijautimas - žmogaus dorovingumo šaltinis ir visų dorybių pamatas. Šioje knygoje išdėstyti politinės ekonomikos pradmenys, aiškinantys kaip asmens, iš prigimties savanaudiško ir siekiančio pelno, veikla gali tapti visuomenės ar valstybės nauda.
Mažai kur rašoma, kad A. Lietuvos visuomenę Adamo Smitho idėjos pasiekė XIX a. pradžioje. 1803-aisiais Vilniaus universitete buvo įsteigta Politinės ekonomijos katedra, beje, pirmoji pasaulyje. Jos profesoriai sekė ekonominės minties raidą, ir palyginti su Vakarų Europos universitetais, gana anksti Adamo Smitho ekonominė doktrina joje pakeitė fiziokratų teoriją. Jaunas dėstytojas Janas Znoska (1772-1833) po stažuotės Vokietijoje 1811 m. išleido A. Smitho komentatoriaus G. Sartori knygos „Politinės ekonomijos mokslas“ vertimą ir pagal jį skaitė paskaitas. 1816 m. Deja, Lietuva jau buvo tvirtame Rusijos imperijos glėbyje, tad novatoriškos idėjos, galėjusios sustiprinti krašto ekonominį potencialą, o kartu ir gynybinį pajėgumą, atėjo pavėluotai.
Adamas Smitas (Adam Smith, 1723-1790 m. - škotų ekonomistas ir filosofas, sukurė pirminę politinės ekonomijos versiją, kuri iš esmės buvo klasikinis utilitarizmo principo pritaikymas, t.y. požiūrio, jog tikrasis doro elgesio tikslas yra visuotinis gėris ir visuotinė laimė. Jo teorija atskleidė, kad darbo pasidalijimas ir mainai sutaiko savanaudiškus individų veiksmus. Mainai buvo suprantami pirmiausia kaip nemalonumų (varginančio darbo) iškeitimas į malonumą. Iš pradžių Smithas manė, kad ūkinėje veikloje, kaip ir teisėje, tik tam tikras įsikišimas leidžia pasiekti individų savanaudiškumo harmonijos, ir tai - politikos uždavinys. „Politinės ekonomijos“ pavadinimas - tokio požiūrio pėdsakas. Bet vėliau jo nuomonė pasikeitė: esą ūkinėje veikloje, kitaip nei teisėje, individų savanaudiškumo harmonija atsiranda savaime, be valdžios įsikišimo, vadinasi, ji yra natūralaus, o ne dirbtino pobūdžio reiškinys. Vienas jo šalininkas netgi pasakys, kad ekonomikoje didžiausias menas - „sugebėti nieko nedaryti“. Kitaip nei politikoje, kur būtinas aktyvumas, čia išminties raiška yra kvietizmas. Smitas gimė Škotijos muitininko šeimoje. Buvo logikos profesorius; nuo 1752 m. Glazge dėstė ir filosofiją. Būdamas hercogo šeimos mokytojas, lankėsi Prancūzijoje (1764-1766 m.); čia susipažino su Švietimo epochos atstovais.