Tenka pripažinti, kad nepilnamečiai asmenys ne tik tampa nusikaltimų aukomis, bet ir dėl tam tikrų socialinių priežasčių padaro nusikalstamas veikas. Tad kokia atsakomybė tenka nepilnamečiams už tyčinį turto sunaikinimą?
Bendrosios Nuostatos
Pagal BPK, nepilnametis yra fizinis asmuo, kuriam proceso veiksmo atlikimo metu nėra suėję aštuoniolika metų. Jeigu dėl fizinio asmens amžiaus kyla abejonių, ar jis yra pilnametis, jis laikomas nepilnamečiu iki jo amžiaus nustatymo.
Bendra amžiaus, nuo kurio asmuo atsako pagal baudžiamuosius įstatymus, riba yra šešiolika metų. Už tam tikrus nusikaltimus, kurių sąrašas baigtinis, būtent už nužudymą (129 straipsnis), sunkų sveikatos sutrikdymą (135 straipsnis), išžaginimą (149 straipsnis), seksualinį prievartavimą (150 straipsnis), vagystę (178 straipsnis), plėšimą (180 straipsnis), turto prievartavimą (181 straipsnis), turto sunaikinimą ar sugadinimą (187 straipsnio 2 dalis), šaunamojo ginklo, šaudmenų, sprogmenų ar sprogstamųjų medžiagų pagrobimą (254 straipsnis), narkotinių ar psichotropinių medžiagų vagystę, prievartavimą arba kitokį neteisėtą užvaldymą (263 straipsnis), transporto priemonių ar kelių, juose esančių įrenginių sugadinimą (280 straipsnio 2 dalis) atsako asmuo, kuriam iki nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo padarymo buvo suėję keturiolika metų.
Asmeniui, kuriam iki šiame kodekse numatytos pavojingos veikos padarymo nebuvo suėję keturiolika metų, Lietuvos Respublikos įstatymų nustatyta tvarka gali būti taikomos auklėjamojo poveikio ar kitos priemonės.
Nepilnamečio Teisės Baudžiamajame Procese
Pabrėžtina, kad BPK reikalavimais yra užtikrinta nepilnamečio kaip įtariamojo (BPK 21 straipsnis) ir kaltinamojo (BPK 22 straipsnis) teisė, be kitų, į privatumo apsaugą vykdant jo baudžiamąjį persekiojimą.
Ši teisė užtikrinama BPK nustatytais draudimais skelbti duomenis apie nepilnamečius įtariamuosius (177 straipsnio 1 dalis), susipažinimo su ikiteisminio tyrimo medžiaga metu daryti ikiteisminio tyrimo medžiagos kopijas, kai duomenys yra apie nepilnamečius įtariamuosius (181 straipsnio 6 dalies 1 punkte).
Nepilnamečio įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo atstovai pagal įstatymą gali dalyvauti procese ir ginti savo atstovaujamų proceso dalyvių interesus, išskyrus atvejus, kai tai prieštarautų nepilnamečio ar neveiksnaus asmens interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui.
Atstovais pagal įstatymą gali būti nepilnamečio įtariamojo, kaltinamojo, nuteistojo ir nukentėjusiojo tėvai, įtėviai, globėjai, rūpintojai arba įstaigos, kurios globoja ar rūpinasi įtariamuoju, kaltinamuoju, nuteistuoju ar nukentėjusiuoju, įgalioti asmenys.
Atstovui pagal įstatymą, pateikusiam rašytinį ar žodinį prašymą, leidžiama dalyvauti procese, kai ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras priima nutarimą, o teismas - nutartį.
Atstovas pagal įstatymą paprastai dalyvauja procese kartu su asmeniu, kuriam atstovauja. Ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro nutarimu bei teismo nutartimi gali būti atsisakyta leisti atstovui pagal įstatymą dalyvauti procese kaip atstovui, jeigu tai prieštarautų nepilnamečio asmens interesams ar pakenktų baudžiamajam procesui.
Tokiu atveju, taip pat, kai nėra galimybės susisiekti su atstovu pagal įstatymą arba jo tapatybė nežinoma, nepilnamečio atstovu pagal įstatymą gali būti jo pasirinktas ir ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar teismo pripažintas tinkamu būti atstovu pagal įstatymą asmuo.
Jeigu nepilnametis nepasirinko kito asmens arba jo pasirinktas asmuo nėra tinkamas būti atstovu pagal įstatymą, ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, ikiteisminio tyrimo teisėjas ar teismas, atsižvelgdamas į nepilnamečio interesus, paskiria kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečiui, o kol bus išspręstas naujo atstovo pagal įstatymą klausimas, turi paskirti atstovu bet kokį kitą asmenį, galintį tinkamai atstovauti nepilnamečio asmens interesams (BPK 53 straipsnis).
Iš bendrų BPK nustatytų atstovo pagal įstatymą teisių ir pareigų išskirtina atstovo pagal įstatymą teisė gauti informaciją apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese, o kai išnyksta BPK nurodytos aplinkybės, dėl kurių nepilnamečio atstovui pagal įstatymą atsisakyta leisti dalyvauti procese kaip atstovui, jam taip pat suteikiama informacija apie nepilnamečio teises baudžiamajame procese.
Atstovas pagal įstatymą gali būti įtraukiamas į procesą kaip civilinis atsakovas dėl nepilnamečio padarytos žalos ir šiuo atveju jis turi civilinio atsakovo teises bei pareigas (BPK 54 straipsnis). Nepilnamečio nuteistojo atstovas pagal įstatymą gali apskųsti su nuosprendžio vykdymu susijusias nutartis (BPK 364 straipsnis).
Praktikoje dažniausiai pasitaikanti problema, kad atstovai pagal įstatymą per vėlai sužino, apie ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro priimtą nutarimą ar teismo nutartį, kuriais jiems leidžiama dalyvauti procese. Dėl šios priežasties, atstovai pagal įstatymą ne iš karto pasikviečia gynėją pagal susitarimą, o valstybės garantuojama teisinė pagalba gali būti teikiama formaliai.
Ikiteisminio tyrimo metu, proceso dalyvių prašymu arba ikiteisminio tyrimo pareigūno, prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo iniciatyva, į nepilnamečio įtariamojo apklausą kviečiamas psichologas, kuris padeda apklausti nepilnametį, atsižvelgdamas į jo socialinę ir psichologinę brandą, ir (ar) valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas, kuris stebi, ar apklausos metu nepažeidžiamos nepilnamečio įtariamojo teisės.
Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas gali užduoti apklausiamam asmeniui klausimų ir reikšti prašymus dėl apklausos. Ikiteisminio tyrimo pareigūno ar prokuroro iniciatyva arba nepilnamečio įtariamojo ar jo gynėjo arba atstovo pagal įstatymą prašymu gali būti daromas apklausos garso ir vaizdo įrašas. Apklausiant suimtą ar sulaikytą nepilnametį įtariamąjį, garso ir vaizdo įrašas daromas visais atvejais (BPK 188 straipsnis).
Pabrėžtina, kad valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos atstovas turi stebėti, ar apklausos metu nėra pažeidžiamos būtent nepilnamečio asmens teisės (ar jam nedaromas spaudimas, ar jis nepervargo, ar turėjo galimybę pavalgyti ir kt.).
Stebėti, ar apklausos metu nėra pažeidžiamos įtariamojo, šiuo atveju nepilnamečio, teisės - tiesioginė gynėjo pareiga. Nepilnamečio įtariamojo, kaltinamojo apklausoje dalyvaujantys psichologai yra specialistai, kurie padeda apklausti šiuos asmenis, atsižvelgdami į jų socialinę ir psichologinę brandą ir (ar) specialius apsaugos poreikius.
Prireikus, šie psichologai dalyvauja atliekant ir kitus baudžiamojo proceso veiksmus. Jeigu šių psichologų prašoma atlikti objektų tyrimą ir pateikti išvadą arba paaiškinimus jų kompetencijos klausimais, jie įspėjami dėl atsakomybės pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 235 straipsnį už melagingos išvados ar paaiškinimo pateikimą (BPK 89 straipsnis).
Pirmą kartą apklausus nepilnametį įtariamąjį, ikiteisminį tyrimą atliekantis ikiteisminio tyrimo pareigūnas ar prokuroras, nedelsdamas kreipiasi į valstybinę vaiko teisių apsaugos instituciją dėl nepilnamečio įtariamojo individualaus vertinimo Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka ir forma.
Valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija turi teisę gauti iš savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos duomenis apie nepilnamečio specialius ugdymosi poreikius, asmenybės ir brandos vertinimą. Jeigu nepilnametis yra suimtas, kreipimasis dėl jo individualaus vertinimo pateikiamas laisvės atėmimo vietai, kurioje šis nepilnametis laikomas.
Į nepilnamečio individualaus vertinimo duomenis atsižvelgiama parenkant nepilnamečiui kardomąsias ir kitas procesines prievartos priemones, priimant sprendimus dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo ar bylos perdavimo teismui, organizuojant proceso veiksmus su nepilnamečiu įtariamuoju ar nepilnamečiu kaltinamuoju, priimant sprendimus dėl bausmės, baudžiamojo ar auklėjamojo poveikio priemonių skyrimo nepilnamečiui.
Iš esmės, pasikeitus aplinkybėms, kurios sudarė nepilnamečio individualaus vertinimo turinį, ikiteisminio tyrimo pareigūnas, prokuroras ar teismas savo iniciatyva, arba nepilnamečio įtariamojo, arba jo gynėjo ar nepilnamečio kaltinamojo, arba jo gynėjo prašymu kreipiasi dėl papildomo ar pakartotinio nepilnamečio individualaus vertinimo.
Nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo individualus vertinimas yra informacijos apie nepilnamečio įtariamojo ar kaltinamojo asmenybę, jo aplinką ir poreikius apsaugos, švietimo ir socialinės integracijos srityse apibendrinimas, kurį atlieka valstybinė vaiko teisių apsaugos institucija ar laisvės atėmimo įstaiga, kurioje nepilnametis laikomas (BPK 272 straipsnis).
Išskirtina problema praktikoje, kad Valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos prašymu savivaldybės pedagoginės psichologinės tarnybos teikia duomenis apie nepilnamečio specialius ugdymosi poreikius, asmenybės ir brandos vertinimą dažniausiai atlieka parengdami dokumentus, bet realiai tyrimas neatliekamas, t. y. neaplankoma nepilnamečio šeima, ugdymo įstaiga, nepasikalbama su mokytojais, draugais, artimais giminaičiais.
Suėmimas, intensyvi priežiūra, namų areštas ir įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir (ar) nesiartinti prie nukentėjusiojo arčiau nei nustatytu atstumu, gali būti paskirti tik ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, kitos kardomosios priemonės - prokuroro nutarimu, ikiteisminio tyrimo teisėjo ar teismo nutartimi, o kardomosios priemonės: dokumentų paėmimas, specialiosios teisės sustabdymas, įpareigojimas periodiškai registruotis policijos įstaigoje, rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir nepilnamečio atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, prižiūrėti, neatidėliotinais atvejais gali būti paskirtos ikiteisminio tyrimo pareigūno nutarimu.
Griežčiausia kardomoji priemonė, kurią pagal prokuroro pareiškimą skiria ir pratęsia ikiteisminio tyrimo teisėjas, suėmimas nepilnamečiui iš karto negali būti paskirtas ilgesnis kaip du mėnesiai; suėmimo terminas gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki keturių mėnesių, o suėmimo skyrimo taisyklės, skirtos nepilnamečiams, taip pat taikomos asmeniui, kuris teisėjo sprendimo priėmimo metu yra sulaukęs pilnametystės.
Dėl ypatingo bylos sudėtingumo ar didelės apimties, pirmiau numatytą suėmimo terminą nepilnamečiams gali pratęsti apygardos teismo teisėjas ne ilgiau kaip iki dviejų mėnesių. Suėmimo terminas gali būti pratęstas pakartotinai, bet ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečių suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip šešis mėnesius.
Bylose dėl sunkių ar labai sunkių nusikaltimų, taip pat bylose, kuriose nusikalstamų veikų padarymu įtariami ar kaltinami bendrininkų grupės, organizuotos grupės ar nusikalstamo susivienijimo nariai, arba asmenys, suimti užsienio valstybėje, ikiteisminio tyrimo metu nepilnamečių suėmimo terminas negali tęstis ilgiau kaip dvylika mėnesių.
Pažymėtina, kad jei nepilnamečiams paskirto ar pratęsto suėmimo trukmė viršytų keturis mėnesius arba jei nepilnamečių suėmimas trunka ilgiau kaip keturis mėnesius, prokuroro pareiškime, be bendrųjų reikalavimų, kokie duomenys būti nurodyti, turi būti pateikti faktiniai duomenys ir motyvai, kodėl byla laikytina ypač sudėtinga ar didelės apimties, ir išvardyti pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, atlikti po suėmimo paskyrimo ar suėmimo termino paskutinio pratęsimo.
Suėmimo termino pratęsimo ikiteisminio tyrimo metu, klausimui išspręsti ikiteisminio tyrimo teisėjas ar apygardos teismo teisėjas privalo surengti posėdį, kuriame gynėjo ir prokuroro dalyvavimas būtinas, o nepilnametį suimtąjį privaloma į posėdį pristatyti, jo dalyvavimas gali būti užtikrinamas garso ir vaizdo nuotolinio perdavimo priemonėmis, tuo atveju, kai sprendžiamas ilgiau kaip keturis mėnesius trunkančio suėmimo termino pratęsimo klausimas.
Šiame posėdyje dalyvaujantis suimtasis ir gynėjas turi teisę susipažinti su visa prokuroro pateikta medžiaga, pagal kurią prašoma pratęsti suėmimo terminą. Jei teismas perdavė bylą prokurorui, nepilnamečių suėmimo terminas teismo gali būti pratęstas ne ilgiau kaip iki dviejų mėnesių (BPK 127 straipsnis).
Prokuroras apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą nedelsdamas privalo pranešti nepilnamečio tėvams arba kitiems atstovams pagal įstatymą. Suimtam įtariamajam turi būti nedelsiant sudaryta galimybė pačiam susisiekti su vienu iš jo nurodytų šeimos narių, artimųjų giminaičių arba kitu suimtojo nurodytu asmeniu.
Prokuroras motyvuotu nutarimu laikinai gali atsisakyti pranešti apie paskirtą suėmimą arba neleisti susisiekti su suimtojo nurodytu asmeniu, jeigu tai pakenktų ikiteisminio tyrimo sėkmei arba sukeltų pavojų suimtojo šeimos narių, artimųjų giminaičių ar kitų asmenų saugumui.
Šiuo atveju, taip pat tais atvejais, kai suimtas nepilnametis neturi tėvų ar kitų atstovų pagal įstatymą ar jų nepavyksta nustatyti, arba kai pranešimas šiems asmenims prieštarautų suimto nepilnamečio interesams, apie nepilnamečio įtariamojo suėmimą būtina nedelsiant pranešti Valstybinei vaiko teisių apsaugos institucijai (BPK 128 straipsnis).
Kardomoji priemonė nepilnamečio įtariamojo atidavimas tėvams, rūpintojams arba kitiems fiziniams ar juridiniams asmenims, kurie rūpinasi vaikais, yra kurio nors iš nurodytų asmenų rašytinis įsipareigojimas užtikrinti, kad nepilnametis įtariamasis deramai elgsis ir šaukiamas atvyks pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą.
Priimant rašytinį įsipareigojimą, asmenims, kuriems nepilnametis atiduodamas prižiūrėti, turi būti išdėstoma nusikalstamos veikos, dėl kurios nepilnamečiui įtariamajam skiriama ši kardomoji priemonė, esmė. Be to, asmenims, kuriems nepilnametis atiduodamas prižiūrėti, išaiškinama jų atsakomybė, jeigu nepilnametis įtariamasis vengs ikiteisminio tyrimo ar teismo.
Jeigu nepilnametis įtariamasis vengia atvykti pas ikiteisminio tyrimo pareigūną, prokurorą ar į teismą, asmenims, įsipareigojusiems jį prižiūrėti, prokuroro nutarimu ar teismo nutartimi gali būti paskirta iki penkių minimalių gyvenimo lygių (MGL) dydžio bauda (BPK 138 straipsnis).
Iš baudžiamojo poveikio priemonių nepilnamečiui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės šio kodekso VI ar XI skyriuje numatytais pagrindais arba atleistam nuo bausmės šio kodekso X skyriuje, arba 92 straipsnyje numatytais pagrindais, gali būti skiriama įmoka į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, turto konfiskavimas, išplėstinis turto konfiskavimas.
Teismas gali paskirti nepilnamečiui - nuo 3 iki 25 MGL dydžio įmoką į nukentėjusių nuo nusikaltimų asmenų fondą, tik tuo atveju, kai nepilnametis dirba ar turi savo turto (BK 71 straipsnis).
BK XI skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų. Įspėjimas gali būti skiriamas nepilnamečiui kaip savarankiška auklėjamojo poveikio priemonė arba kartu su kitomis tokiomis priemonėmis.
Nepilnamečiui turtinės žalos atlyginimas arba jos pašalinimas per teismo nustatytą terminą skiriamas tik tuo atveju, kai nepilnametis turi lėšų, kuriomis savarankiškai disponuoja, arba padarytą žalą gali pašalinti savo darbu (BK 84 straipsnis).
Tėvų Atsakomybė
Bendras principas yra tas, jog tėvai už vaikų padarytas nusikalstamas veikas ar administracinius nusižengimus neatsako. Tačiau jeigu vaikas daro pažeidimus, tėvai tikėtina netaikė tinkamų auklėjimo priemonių, todėl gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn.
Už tokio amžiaus vaiko padarytą žalą yra atsakingi tėvai, globėjai, galimai netgi ugdymo įstaiga. Už nepilnamečio vaiko, iki keturiolikos metų, padarytą žalą yra atsakingas tas asmuo, kurio žinioje tuo metu vaikas buvo, o tai gali būti ir ugdymo įstaiga.
Dažniausiai Daromos Nusikalstamos Veikos
Dažniausiai nepilnamečių asmenų daromos nusikalstamos veikos yra vagystės, fizinio skausmo sukėlimas ar nežymus sveikatos sutrikdymas, neteisėtas disponavimas narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis be tikslo jas platinti. Taip pat viešosios tvarkos pažeidimas, turto sunaikinimas ar sugadinimas, nesunkus sveikatos sutrikdymas ir disponavimas pornografinio turinio dalykais.
Šiuo metu įkalinimo bausmes Lietuvoje atlieka vos 4 nepilnamečiai. Nuteistiems nepilnamečiams gali būti skiriami viešieji darbai, bauda, laisvės apribojimas, areštas. Taip pat terminuotas laisvės atėmimas, kuris negali viršyti dešimties metų.
Statistika rodo, jog nuteistų nepilnamečių laisvės atėmimo įstaigose kiekvienais metais mažėja. Pavyzdžiui, 2018 metais buvo 35 nepilnamečiai, 2019 m. - 23, 2020 m. - 18, 2021 m. - 12, o 2022-siais liko tik 6. 2022 metais laisvė buvo atimta nepilnamečiams, kurie buvo nuteisti už nužudymą, sunkų sveikatos sutrikdymą, plėšimą ir vagystę.
Vis dėlto, nepilnamečiams skiriamos bausmės daugiau nukreiptos į asmens pataisymą ir auklėjimą.
tags: #administracine #atsakomybe #nepilnametis #tycinis #turto #sunaikinimas