Pastaruosius mėnesius krintančios finansų rinkos vien tik nuo JAV didžiausių kompanijų nubraukė per 7 trilijonus JAV dolerių, o tai daugiau nei per 2008 m. finansų krizę. Milijonais sumažėjusias portfelių vertes skaičiuoja ir pensijų fondai Lietuvoje, tačiau kaupiančiuosius ramina, kad panikuoti neverta.
Pastarieji keleri metai investuojantiems akcijų rinkose buvo itin geri. Vienu iš svarbiausių JAV akcijų biržos rodiklių laikomas „S&P 500“ 2020 m. šoktelėjo 16 proc. Įkaitusi rinka didino ir pavienių akcijų, ypač technologinių, vertes. Į „Netflix“, „Nvidia“, „Microsoft“, ‚Alphabet „ „Amazon“ ir kitas plaukė investuotojų milijardai.
Tačiau dvejus metus trukusiai pasakai atėjo galas, o finansų rinkos daugiau kaip mėnesį važiuoja žemyn. Skaičiuojama, kad šiemet įmonių „S&P 500“ „Blue Chip“ akcijos (žinomiausių bendrovių, pačios patikimiausios bei likvidžiausios akcijos) prarado per 7 trilijonus savo vertės.
Infliacija Lietuvoje. Šaltinis: Lietuvos bankas
Galima palyginti: „Dot-com“ burbulo sprogimo metu akcijos prarado 4,6 trilijonus JAV dolerių, 2008 m. finansų krizės metu - 2,3 trilijonus JAV dolerių, o 2020 m. Bene labiausiai nukraujavo technologijų sektorius. Pavyzdžiui, „Netflix“ akcijos per pastaruosius 6 mėnesius neteko daugiau kaip 70 proc.
Meškų rinka yra terminas, apibūdinantis finansų rinką, kurioje fiksuojamas ilgalaikis vertybinių popierių kainų kritimas. Įprastai manoma, kad į meškų rinką žengiama tada, kada akcijų ar indeksų kainos krinta 20 proc.
Investuotojų jausmus virpino ir žaliuojanti kriptovaliutų rinka, o skaitmeniniu auksu vadinamas bitkoinas praėjusiais metais buvo pasiekęs beveik 60 tūkst.
Pensijų Fondų Rezultatai
Bendrovė „SEB investicijų valdymas“ skaičiuoja, kad gegužės 12 d. rizikingiausias 1996-2002 m. INVL rizikingiausias 1996-2002 m. fondas nuo metų pradžios prarado 7,53 proc., o mažiausiai rizikingas turto išsaugojimo fondas prarado 5,79 proc. Atitinkami „Swedbank investicijų valdymo“ fondai nuo metų pradžios prarado 13,23 proc. ir 7,65 proc., o „Luminor investicijų valdymas“ 13,9 proc. ir 6,04 proc.
Rinkos Nuosmukio Priežastys
Prastas nuotaikas rinkoje, žinoma, kurstė ir karas Ukrainoje, kuris pagilino infliacijos problemą visame pasaulyje. Be to, centriniams bankams tenka kovoti su aukšta infliacija ir jie nutraukia kiekybinio skatinimo programas bei kelia bazines palūkanų normas.
Persiskirstant kapitalo srautams labiau nukenčia rizikingesnis turtas, pavyzdžiui augimo akcijos.
„Ypač turint omenyje, kad dar praėjusių metų pabaigoje pasaulio akcijų rinkos šturmavo naujas visų laikų aukštumas. Per trejus metus pakilo daugiau negu 80 proc. (vidutiniškai 22 proc. per metus) ir viršijo visas ilgalaikes tendencijas“, - sako P.
„Tai gerokai pakėlė palūkanų normas rinkoje, o didesnės palūkanos, natūralu, taps didesne finansine našta tiek verslams, tiek namų ūkiams, tiek pačioms vyriausybėms aptarnaujant savo skolą."
Darius Svidleras, „Luminor investicijų valdymo“ fondų valdytojas, tikina, kad šiuo metu į akcijų kainas jau yra įskaičiuota daug neigiamų naujienų ir galimų scenarijų, o tai suteikia pagrindą laukti trumpalaikio atšokimo rinkose.
„Tokie rinkų svyravimai kaip šis - neišvengiama investavimo dalis. „Finansų rinkos atrodo baisiai, tačiau tie trilijoniniai praradimai yra įmonių kapitalizacijų sumažėjimas. Tai nėra lygu pinigų kiekiui kišenėje.
Tiesiog laikai savo pinigus, jeigu bijai kažkur dėti. Kol kas turime pusę metų paaugusią infliaciją, kai prieš tai turėjome 6-erius metus labai nedidelę infliaciją. Todėl nereikia labai nerimauti. Ilgą laiką galėjome džiaugtis, o dabar viskas išsilygins
„Prasidėjus palūkanų normų augimui ir augant infliacijai, imta pardavinėti technologijų įmones su silpniausiais balansais. Pirminis pardavimas lėmė baimę, o ši - paniką. Ji lėmė išpardavimų kaskadą, nes dalis akcijų pirktos už skolintus pinigus.
„Jis nuo metų pradžios dar nėra nukritęs 20 proc. Praėjusią savaitę buvome arti, o nuosmukis siekė 18,5 proc. Tai nėra didelė tragedija. Baisesni dalykai vyksta agresyvaus augimo, technologijų akcijose. Ten per pandemiją buvo supuolę daug smulkių investuotojų, populiaru buvo jas pirkti ir iš skolintų pinigų. Pasibaigus pandemijai žmonės pradėjo pinigus leisti už finansų rinkų ribų - keliauti, vaikščioti į restoranus. Tai sumažino pinigų srautus“
Alternatyvūs Investavimo Būdai
Marčiulaitis pažymi, kad apie 90 proc. šalies gyventojų turi nuosavą nekilnojamąjį turtą, todėl didelė dalis žmonių Lietuvoje šiuo metu itin sparčiai augina savo turto vertę. „Būsto kainų augimas yra spartesnis nei infliacija, todėl per turto efektą yra padengiamas pajamų praradimas dėl infliacijos efekto.
Jis teigia dalį technologijų įmonių akcijų pardavęs dar 2021 m. gruodį ir taip sugebėjęs išvengti didelių korekcijų. „Vykstant šiam nukraujavimui nusprendžiau pabūti nuošalyje ir pažiūrėti, kas vyksta, o ne pirkti kažkur aukštumose. Dabar, kada kai kurių akcijų kainos yra kritusios po 80-90 proc., įdomu žiūrėti ir, galbūt, kažką įsigyti. Man šiuo metu iš rizikingesnių įdomios tokios bendrovės kaip „Beyond Meat“, „DraftKings“, „Duolingo“.
Ramybę galima rasti ir komunaliniame sektoriuje. Jis laikomas gana saugiu. Nors čia yra mažos grąžos, bet kai rinkos krinta, jis yra vienareikšmiškai saugiausias. Tai gali būti tokios įmonės kaip „NextEra Energy“, „Duke Energy Corp“, „Southern Co“, „Dominion Energy Inc“, „National Grid“. Finansų rinkoms krintant jos taip pat gali kristi, bet mažiau, nes tos įmonės uždirba pinigus, taip pat visos jų moka dividendus“, - akcentuoja M.
Kriptovaliutos
Žemyn rieda ne tik akcijos, bet ir kriptovaliutos, turėjusios apsaugoti nuo infliacijos. Pavyzdžiui, skaitmeniniu auksu vadintas bitkoinas per pastaruosius 6 mėnesius neteko apie 50 proc.
Artimiausias padalijimas įvyks 2024 m. Pusmetį prieš padalijimą viskas pradeda kilti, o po jo vyksta eksponentinis kilimas. Tai vyko 2016 m., 2021-2022 m.
Jis teigia, kad dabartinį kripotvaliutų kritimą lemia investuotojų neužtikrinimas dėl ateities, o žemyn smunka ne tik kriptovaliutos, bet ir kitos turto klasės.
„Manipuliuoti kriptovaliutų rinkoje yra labai nesunku, nes rinkos kapitalizacija dabar siekia 1,27 trilijono. Tai yra labai maži pinigai lyginant su kitomis turto klasėmis“
Kriptovaliutų ekspertas taip pat pastebi, kad skaitmeninės valiutos nėra atsvara infliacijai, nors kai kurie taip mano, ir neretai reaguoja į pokyčius akcijų rinkose.
„Tam tikrų finansų rinkų indeksai krinta 2-3 proc., o kriptovaliutos gali kristi 5-10 proc. Kriptovaliutos - akcijų birža „ant steroidų“, kur pokyčių amplitudė yra daug didesnė"
Jis sako nenustebtų, jei bitkoino kaina netolimoje ateityje nukristų ir iki 13-14 tūkst. JAV dolerių.
„Kriptovaliutos kaip atsiskaitymo priemonė man patinka, viskas yra gerai, tačiau kaip investavimo priemonė ji man nėra patraukli. Akcijų pokyčiai po 10-15 proc. per dieną man yra per dideli. (...) Be to, kriptovaliutų kainą lemia tik paklausa ir pasiūla. Negali įlįsti į žmonių galvas ir pažiūrėti, kokia ta kaina bus ateityje. Tai yra oro stumdymas
#81 Q&A - Opcionai, Kriptovaliutos, QQQ3 Strategija, Sveikatingumas, Investavimo Platformos ir kt.
Nekilnojamas turtas
NT investuotojas Žilvinas Ignatavičius sako, kad į nekilnojamąjį turtą nutarė investuoti atsitiktinai, per pokalbį su kolega. Teigia, kad iš pradžių net nelabai suvokė pačią rinką.
„Pačioje pradžioje pats pirkdavau medžiagas, ne vieną toną pats užnešęs į ketvirtą aukštą medžiagų ir vėliau sekė keli butai, keliolika, buvo ir keliasdešimt butų vienu metu“, - kalbėjo Ž. Ignatavičius konferencijoje „Mano investicija“.
„Nuoma iš tikrųjų nėra tokia pasyvi, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio. Esu pasiskaičiavęs, kad šiuo metu, kuomet dar turiu daugiau energijos, yra apsimokiau pirkti sklypą, statyti, parduoti“, - sako verslininkas.
„Mums atrodo, kad tai yra pasyvios pajamos, bet iš tiesų yra įvairių smulkių gedimų, nuomos surinkimai, sąskaitų apmokėjimai, tušti laikotarpiai, kuomet nėra nuomininko, o galbūt paskolą reikia mokėti“
Analitikas: vienas butas - dar ne investicija Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas Marius Dubnikovas sako, kad vertėtų paneigti tam tikrus įsigalėjusius mitus arba nuostatas.
„Kas yra investicija į nekilnojamą turtą? Dažnai traktuojama, kad, pavyzdžiui, jeigu paveldėjau butą iš tėvų, čia bus ta investicija. Tas vienas butas, kurį nuomosis, gausiu varganus 5 proc. nuomos pajamų, tada suremontuosiu viską, atgal sukišiu į sienas ir čia bus mano investicija. Tai tokiu atveju tai nėra investicijos ir reikėtų šiuos dalykus pamiršti“, - sako analitikas.
„Investicijos yra tada, kai tu turi 10 butų, pageidautina, kažkur vienoje lokacijoje ir kad tai būtų su skolintais pinigais, kas reiškia, kad didinsi savo pajamingumą - ir riziką. Ir tada „plytų ekonomika“ veikia“
„Blogai dėl to, kad esame linkę per daug pinigų sudėti į nekilnojamą turtą ir statome paminklus sau, rūmus. Kai tenka nuvažiuoti į kokį nors Londoną pas draugus, apsilankyti jų namuose, tai tu supranti, kad lietuvis net nelaikytų to būstu: kokybė visiškai neatitinka to, kas priimtina Lietuvoje“
Anot jo, prie Lietuvos gyventojų įpročių prisidėjo ir tai, kad nuo įstojimo į Europos Sąjungą augo jų perkamoji galia, o nekilnojamo turto kainos taip pat kilo ir „praktiškai aplenkė visas kitas turto klases, ir sunku išmušti tą įprotį, kuris jau yra 20 plius metų“
Nuskintieji naudos vaisiai
„Žiūrint per 20 metų laikotarpį tai akcijos vienareikšmiškai lyderiauja. Ten turbūt 5 kartus buvo galima pinigus pasididinti“, - sako ekspertas.
Vis dėlto tai gali būti jau praeitas etapas. „Nuraškėme labai daug žemai kabančių vaisių, - tiek kainų lygiu, tiek pajamomis labai stipriai prisidėjome prie Europos Sąjungos vidurkio. Natūralu, kad Lietuvos ekonomika turės sulėtėti ir kad nekilnojamas turtas nebegalės augti po 7-8 proc. per metus. Žiūrint ir į nuomos pajamingumą, jis santykinai yra mažėjantis"
„6-7 proc. toks ilgalaikis NT augimas - natūraliai mes sulėtėsime, tai turbūt toli nuo 4-5 proc. ilgalaikė nominali nekilnojamojo turto grąža labai atitrūkti negalės“
Nauja karta ir krizių atsiminimai
„Paskutinį kartą mus gerai purtė 2009 metais. Per 17 metų vaikai beveik užaugo iki suaugusių amžiaus (…), jie yra įpratę, kad atlyginimas ateis laiku, kad pajamingumai bus normalūs, stabilūs, nuomininkas bus visada, palūkanos, - čia šiek tiek papurtė (buvo smarkiai išaugusios bazinės palūkanų normos - red.), - bet iš tikrųjų bus visada stabilios. Ir tos rizikos - jos tūno“
„Palūkanos gali irgi svyruoti, gali neturėti nuomininko. Galbūt darbo rinka gali pasikeisti, kažkada vis tiek turėsime pabangavimą, tai kol kas saulė pas mus labai kaitriai šviečia“
„Turėsi kelis mėnesius be nuomininko, paskolą vis tiek reikės aptarnauti ir taip toliau. Kai tai daro institucija, kuri turi gerą priėjimą prie kredito, kuri galbūt turi diversifikuotą portfelį, galintį uždengti nuostolingas portfelio dalis... Bet kai pats žmogus turi vieną ar du butus, tai jam rizikos koncentracija pasidaro pakankamai didelė“
Rizika, susijusi su investicijomis, nėra tai, kad nukris kažkieno kaina. Rizika yra, kad mes neturėsime pinigų ir negalėsime jų realizuoti, kai mums jų reikės
Šiame kontekste aktualus diskusijoje paliestas investicinio portfelio išskaidymas po įvairias turto klases arba diversifikavimas.
Lietuvoje turime pakankamai žemą finansinį raštingumą, tačiau aš džiaugiuosi, kad jisai auga, bet reikia palyginti su tais pačiais ir vertybiniais popieriais ir kitoms turto klasėms. Dabar lietuviai taip: arba nekilnojamas turtas, arba auksas
„Reikia suprasti rinką, reikia skirti laiko mokymuisi diskusijoms, straipsniams, pokalbiams ir taip toliau. Labai svarbios ir žmogiškosios savybės, tai yra, santykių kūrimas, daug dedamųjų, bet kad tai įmanoma, tikrai įmanoma, tiktai reikia pasidaryti „namų darbus“, kaip ir bet kokioje investicijoje
Galime investuoti ir į obligacijas įmonių, kurios vysto nekilnojamą turtą, galima investuoti į fondus, kurie perka įvairius komercinius ar gyvenamosios paskirties butus. Ir tai galima daryti ne tik Lietuvoje (…). Galime netiesiogiai investuoti į nekilnojamą turtą ir turėsime likvidesnę investiciją, kuri bus profesionaliai valdoma, kur mums nereikės laiko sąnaudų ir turėsime galbūt labiau diversifikuotas savo investicijas
„Nes koks yra diversifikacijos principas? Tu nori, kad tos turto klasės nejudėtų vienu metu viena kryptimi, kad: vienas gal krenta, (bet) kita kyla - išdalinta rizika“
„Problema turbūt, kad lietuviai turi labai daug nekilnojamojo turto, bet labai mažai turi finansinio turto ir šitoje vietoje nekilnojamas turtas kaip turto klasė, - viskas su ja gerai ir ji mažiau likvidi, turi stabilesnę grąžą, bet nepamirškime, kad yra ir kitų turto klasių“
Portfelio skaidymas: užgaida ar būtinybė?
Pagrindinė turto klasė tai paties suvokimas. Klausimas, ar „plytų ekonomika“ veikia, tai jinai veikia. Bet veikia ir kitos ekonomikos - tu gali būti pats geriausias plytelių klojėjas ir uždirbti daug daugiau, negu turėdamas nekilnojamojo turto. O jeigu dar suvoksi, kad tai yra verslas ir pasamdysi 30 žmonių, kurie kloja plyteles, tai gali būti dar turtingesnis. Lietuvoje galimybės yra praktiškai kiekvienam kampe, tik turime surasti savo sritį
Tai jeigu mūsų klausosi jauni žmonės: pagrindinė turto klasė yra netgi ne nekilnojamas turtas, ne akcijos, ne obligacijos, o yra tas organas, kur tarp ausų. Jį reikėtų masažuoti, skatinti visaip ir jo panaudojimas gali įvykti ir nekilnojamame turte
Būsto kainų pokytis per metus. Šaltinis: Eurostat
Investicijos į NT užsienyje
Vertinčiau nekilnojamo turto pirkimą užsienyje kaip didesnės rizikos. Reikia labai gerai įsivertinti ir teisinius, ir mokestinius niuansus, ir pasisamdyti tikrai gerą advokatą. Man kartais sunku suprasti Vilniaus rinką, tai kalbant apie užsienį, reikia pasidaryti didelius „namų darbus"
Ar nekilnojamasis turtas yra gera investicija?
Trumpas atsakymas - taip, nekilnojamasis turtas 2025 m. išlieka patrauklia investicija, tačiau su svarbiomis išlygomis. Nacionalinės nekilnojamojo turto agentų asociacijos (NAR) duomenimis, nepaisant pastarųjų metų rinkos svyravimų, per pastarąjį dešimtmetį nekilnojamasis turtas užtikrino vidutinę 8,6 % metinę grąžą, lenkdamas daugelį kitų turto klasių.
Pelningumas priklauso nuo daugelio veiksnių, įskaitant vietą, rinkos laiką, valdymo efektyvumą ir investavimo strategiją. Mūsų dabartinių rinkos duomenų analizė atskleidžia kelias investicijų rūšis, kurios 2025 m. užtikrina aukštesnę grąžą.
- Maži daugiabučiai 2025 m.
- Nepaisant reguliavimo iššūkių kai kuriuose didmiesčiuose, trumpalaikė nuoma 2025 m.
Algoritminė prekyba
Laikais, kai technologijos jau leidžia gaminti 3D spausdintuvus, iš vienos ląstelės klonuoti organizmus ar rengti komercines ekspedicijas į Mėnulį, kompiuterija vis dažniau į pagalbą atkeliauja ir investuotojams. Paprastai pagal matematinius modelius investuojantys fondai (MF, angl. quant funds) yra valdomi pasitelkiant algoritminę prekybą.
Pasitelkiant algoritmus galima investuoti pagal įvairias nustatytas strategijas. Bene dažniausiai taikoma krypties sekimo (angl. trend-following) strategija.
Anot Leonardo Diržio, investicijų valdymo bendrovės „Novus Asset Management“ fondų valdytojo, didžiausias MF pranašumas yra tai, kad jie siūlo investuotojams nuo rinkos posūkių nepriklausančią grąžą.
„Pastaruoju metu rinkose padažnėjo „juodųjų gulbių“ atvejų, vienoje šalyje kilusi krizė dažnai stipriai paveikia kitas ar net nuvilnija per visą pasaulį, kaip atsitiko 2008-aisiais. Įprastinis išskaidymas (diversifikacija), kai, siekiant sumažinti riziką, investuojamas turtas paskirstomas tarp kelių turto klasių, įsivyravus nuosmukio tendencijoms, dažnai nebepadeda“, - teigia p.
„Naudojant algoritminę prekybą rizika yra mažesnė, nes paprastai investuojama į labai didelį kiekį itin likvidžių investavimo priemonių, o labai didelių krizių atveju MF gali apskritai neinvestuoti“
„HFRI Macro Systematic Diversified“ indeksas per pirmuosius 11 praėjusių metų mėnesių krito 1,2%, o per pastaruosius 3 metus - sumenko apie 2,7%. Palyginti, akcijų indeksas „MSCI World“ 2013 m. sausio-lapkričio mėn.
Anot ekonomikos savaitraščio „The Economist“, MF problema yra pati rinka, šokanti pagal politikų ir centrinių bankų dūdelę, o ne algoritminės prekybos sistemos.
„Sistema veiks pagal krypties sekimo strategiją ir pagal ją keis investuotojo portfelio struktūrą, pavyzdžiui, akcijoms pradėjus kristi, daugiau lėšų investuos į obligacijas ar pinigų rinkos priemones