Lietuvos miestuose ir miesteliuose glūdi neįtikėtinai įdomios ir mažai atrastos vietos. Viena iš jų, į kurią šiandien ir pakviesime keliauti - Pakruojis. Tad, kodėl verta jau dabar susiplanuoti išvyką į Pakruojį? Ką šiame mieste būtina pamatyti?
Didžiuotis išties yra kuo: mieste ir jo rajone - net du dvarai. Vis dėlto, ar žinojote, kad rajone apsilankyti galima net dviejuose dvaruose? Abu jie - išties verti dėmesio.
Kitas dėmesio vertas dvaras stūkso Pakruojo rajone, Akmenėlių kaime. Tai - Akmenėlių dvaras. Jis įsikūręs šimtamečių medžių paunksmėje, ant Kruojos upės kranto.
Šiame straipsnyje kviečiame susipažinti su Akmenėlių dvaro sodybos istorija, jos dabartiniu gyvenimu ir reikšme Lietuvos kultūros paveldui. Dvaras, įsikūręs vaizdingame Pakruojo rajone, yra puikus pavyzdys, kaip istorinė praeitis gali būti atgaivinta ir pritaikyta šiuolaikiniams poreikiams.
Pakruojo rajono vieta Lietuvos žemėlapyje.
Akmenėlių Dvaro Istorija
Akmenėlių dvaras tik registro dokumentuose įvardijamas dvaru. Iš lauko akmenų prieš du šimtmečius pastatytas dvarelis su tvartu, svirnu, klojimu bei įspūdingu parku buvo Pakruojyje šeimininkavusių baronų fon der Ropų nuosavybė.
E. Aperavičienė apie Akmenėlius pirmąsyk išgirdo prieš kiek daugiau negu 12 metų. Paieškos užtruko. Labai užimtai E. Aperavičienei talkino artimieji - tėveliai ir iš Amerikos atvykusi sesuo.
Jie atrado Akmenėlius. Apžiūrėjo visas nuotraukas: vaizdžiai nufotografuotas akmeninis sodybos svirnas tiesiog prikaustė. Ponia Edita apsisprendė - tinka! Paskui gavo dokumentus - įrašas juose: Akmenėlių dvaras.
Vaizdas, kurį „Rėkyvos“ vadovė išvyko atvykusi, nepaguodė. Abejonės neapleido ir tuomet, kai ryžosi užsimerkė prieš nepatrauklų vaizdą ir nuvežti rankpinigius.
„Aš esu ženklų žmogus - jaučiau, kad man to dvaro reikia. Bet kartu žinojau, kad su juo privalau elgtis garbingai - tai didelė atsakomybė. Čia ne tas pats, kas įsigyti naują suknelę, kurią gali kartą kitą apsivilkti ir padėti“, - sako E.
Tėvai, ypač ponios Editos mama, buvo pašiurpę. Maldavo klausyti racionalaus balso ir įsigyti paprastą sodybą, na, tokią, kokias perka visi. Tik dabar, praėjus geram dešimtmečiui, moteris teigia suprantanti, ką tėvai norėjo pasakyti.
„Užsibūriau tada. Ir niekada nesigailėjau“, - sako pareigų akcinėje bendrovėje „Rėkyva“ atsisakiusi ir jau dvejus metus tik Akmenėlių dvare gyvenanti E.
Tvarkytis dvaro sodyboje pradėjo nuo pradžių. Draugams, netgi geriausiai draugei apie Akmenėlių dvarą nieko nesakė. Visi tik ir spėliojo, kur ji dingsta savaitgaliais, kur pranyksta per atostogas.
Kol vieną kartą, po bene poros metų nuo dvaro sodybos įsigijimo, aplankyti užsinorėjusi bičiulė pasielgė ryžtingai: neleido baigti telefoninio pokalbio, kol ponia Edita nepasisakė, kur ją šiuo metu galima rasti.
„Ir aš tada nusiraminau: vadinasi, ne man vienai, bet yra ir daugiau žmonių, kuriems čia gražu!“ - šypsosi dvaro šeimininkė.
Akmenėlių dvaro interjeras.
Dvaro Atgaivinimas
Darė viską iš širdies. „Manau, jei neturi, ką investuoti, geriau neinvestuoti, bet tik negriauk. Tai - nusikaltimas“, - sako moteris.
Kas neišliko, ką šimtmečiai ir sovietinio laikmečio požiūris (kolūkio laikais Akmenėlių dvaro pastatuose buvo sandėliuojamos trąšos ir kitkas) suardė, sunaikino, E. Aperavičienė užsibrėžė atkurti.
Daug skaitė istorinės, archyvinės medžiagos, domėjosi to laikmečio dvarų eksterjero ir interjero tendencijomis. Senųjų medžių nejudino, todėl neplačiu keliuku įvažiavus į sodybos teritoriją akis užkliūva už senutėlio ąžuolo.
Šeimininkė buvo sugalvojusi šį senelį pradžiuginti aplinkui prisodindama ąžuoliukų. Visą kelių hektarų teritoriją šeimininkė apjuosė pušaičių tvora. Sodybą puošia daugybė gėlių.
Akį traukia ir kadaise šiukšlių krūvoje skendėję senojo klojimo griuvėsiai. E. Aperavičienė sukasi kaip vijurkas.
Kultūrinis Gyvenimas Dvare
„Vertinu laiką ir nemėgstu jo gaišti tuščioms kalboms arba žiūrėdama pigius serialus. Net jei nieko neveikiu, aš labai daug galvoju, ieškau, domiuosi.
Taip galvodama veikli moteris subrandino ne vieną puikią idėją, kuri atgaivino dvaro sodybą, įpūtė joje daug gyvybės. Jau dveji metai kiekvieną šeštadienį lygiai 14 valandą, Akmenėlių dvare organizuojamos įdomių pašnekesių popietės, kuriose laukiami visi norintys.
Temos - įvairiausios, o lektoriai - žinomi istorikai, muzikologai, kritikai, menininkai. Štai pernai rugpjūtį čia vyko tapytojo Sigito Staniūno ir kompozitoriaus Pauliaus Kilbausko koncertas-performansas. Menininkas tapė skambant P.
O rugpjūčio 3-5 dienomis Akmenėlių dvare į kūrybines dirbtuves susirinks Lietuvos, Latvijos, Estijos ir Lenkijos artistai. Jie repetuos koncertą smuikui ir orkestrui, pristatys jį pirmą kartą Lietuvoje, vyks fotografijų, juvelyrikos paroda.
Dvaro savininkė už palaikymą ir paramą dėkinga geranoriškiems žmonėms. Be to, E. Aperavičienė dvare įkūrė žirgyną. Žirgai ir jų trenerė įkvėpė surengti vaikų jojimo varžybas.
Ji kategoriškai nesutinka, kad Akmenėlių dvaro sodybai priliptų vestuvinio dvaro etiketė. Kodėl poniai Editai viso šito reikia?
Tokį klausimą Akmenėlių dvaro šeimininkė ne kartą girdėjo ir iš bičiulių, ir iš nepažįstamų žmonių. Ir to, anot žavingos moters, reikia ne tik jai, tai turi rūpėti visiems.
„Žmonės neturi, ką veikti: trinasi kažkur, ieško pigių pramogų, galiausiai laiką leidžia spokso į televizorių.
Dvasinis badas užvaldo kažkada smarkiai išdraskytą tautą, kuri praradusi savo šaknis. E. „Gyvendama Šiauliuose, jaučiau, kad esu ne savo vietoje. Gyvendama Akmenėlių dvare, esu savo vietoje.
„Mano babytė turėjo istorinį vienkiemį. Man tai padarė įspūdį, nes tada buvau vaikas, o vaikai viską jaučia širdele.
„Ten radau mintį, jog tie, kurie įsigyja paveldą, yra bepročiai, nes turi visą gyvenimą aukotis. Ši mintis man visai patinka“, - sako E. Aperavičienė.
Apgyvendinimas Pakruojo Apylinkėse
Sugalvojus praleisti čia visą savaitgalį: neįprastos vietos, kuriose nakvynė įsimins ilgam. Pakruojyje ir šio miesto rajone galima rasti ne vieną išskirtinę apgyvendinimo įstaigą.
Pavyzdžiui, galbūt norėtumėte pagyventi malūnininko name? Pakruojo kaime esantis viešbutis „Stadala“ būtent ir yra įrengtas tokioje, švelniai tariant, neįprastoje vietoje. Šiame viešbutyje įrengti 22 jaukūs bei unikalūs kambariai.
Kiekvienas - su sava istorija. Viešbutis pastatytas ant upės kranto. Jis tikrai patiks žmonėms, mėgstantiems ramybę, gamtą ir tylą.
Žinoma, jei norite pajusti, ką reiškia bajoriškas gyvenimas, verta susigundyti nors vienai nakvynei apsistoti Pakruojo dvaro centriniuose rūmuose įrengtame viešbutyje.
Pakruojo kaime esančiame viešbutyje yra įrengti 11 kambarių, kurie dar vadinami „Barono“. Visi jie skirti žmonėms, norintiems praleisti laiką ypatingai, prisiliesti prie istorija alsuojančios prabangos.
Akmenėlių dvaro vaizdas iš paukščio skrydžio.
Lankytinos Vietos Pakruojo Apylinkėse
Pakruojis - tikras gamtos turtas. Lankytinos vietos jame garantuos įspūdžius visai šeimai.
- Pakruojo sinagoga - seniausia iki šių dienų Lietuvoje išlikusi medinė sinagoga, nuo 1992 m.
- Lašmenpamūšio dvaras - dvaras Pakruojo rajone, Lašmenpamūšio kaime, netoliese Mūšos ir Lašmens upių santakos. XX a.
- Rozalimo Švč. Šv. Lygumų Švč.
Jeigu lankotės šiltuoju metų laikotarpiu, nepamirškite aplankyti ir vandens telkinių, karštą dieną tai neabejotinai bus smagi pramoga ir atsivėsinimas tiek teveliams, tiek mažiesiems keliautojams.
Kur Skaniai Pavalgyti
Lankyti išskirtinius istorinius objektus, sudalyvauti ekskursijose bei edukacijose - išties įdomu. Vis tik, tuščiu pilvu ne taip ir malonu keliauti.
Todėl organizuojant kelionę po Pakruojo apylinkes verta įsidėmėti ir keletą vietų, kuriose tiekiamas skanus bei kokybiškas maistas. Pakruojyje įsikūrusioje kavinėje „Karčema“ galima greitai, skaniai bei kokybiškai pavalgyti. Vasarą šioje vietoje kiekvieną sekmadienį rengiami „Blynadieniai“.
Lankantis Pakruojyje darbo dienomis, galima užsukti į kavinę „Gluosnis“. Čia kasdien tiekiami dienos pietūs, galima užsisakyti maistą ir didesniems susibūrimams ar šventėms.
Pakruojo rajone, Pakruojo kaime, užsukti verta į išskirtinę karčiamą „Traktierius“. Čia galima išragauti šiaurės Lietuvos kulinarinio paveldo patiekalų. Visi jie gaminami pasitelkiant ypatingas senovines tradicijas.
Šiek tiek istorijos
Ilgą laiką manyta, kad miestelis įkurtas 1585 m., kai buvo paminėtas miestelis ir Pakruojo dvaras. Ši data pateko į keletą enciklopedijų. Tačiau istorikas Algimantas Miškinis patikslino šią datą - jis nustatė, kad Pakruojis pirmą kartą paminėtas jau 1531 m.
Miesto pavadinimo kilmė: Pakruojis - vandenvardinis vietovardis, kilęs nuo Kruojos upės.
Miesto legenda / istorija: 1613 m. pastatyta pirmoji Pakruojo bažnyčia, Zigmantas Vaza leido rengti dvi metines muges. Didelę įtaką miesto raidai turėjo dvarininkai fon Ropai, valdę Pakruojo dvarą nuo XIX a. pradžios.
Apibendrinimas
Akmenėlių dvaras - Editos Aperavičienės, 2007 m. įsigijusios ir atrestauravusios kompleksą, rankose. Prikeltą dvarą ir grožio oaze paverstą sodą. Dvaro savininkė E.Aperavičienė į Akmenėlių dvarą įdeda daug pastangų, kad jis būtų ne tik gražus, bet ir gyvas kultūros centras, prieinamas visiems, besidomintiems istorija, menu ir gamta.