Lietuvos architektūra - besikeičianti ir moderni; joje atsispindi šalies kultūros tradicijos ir socialinė bei ekonominė padėtis. Visų pirma, Lietuvos architektūros tapatumą nulėmė ne tiek nepertraukiama raida, kiek savitai susiklosčiusi istorinė situacija, kurią čia ir norime apžvelgti. Juk architektūra, balansuodama tarp meno ir funkcijos, akumuliuoja abiejų terpių ypatumus ir taip perteikia to meto visuomenės bei politinės valios poreikius ir pasaulėžiūrą.
Lietuvos architektūroje, ypač nuo 1990 m., jaučiamas aktyvus savęs ieškojimo periodas, kuriame galima įžvelgti tiek savito nacionalinio arba asmeninio tapatumo paieškas, tiek tradicijų kūrimo ir tąsos momentus, tiek pasaulinių tendencijų įtakas.
1990-aisiais, Lietuvai atgavus nepriklausomybę, šalies laukė nauji iššūkiai. Jie ypač paveikė architektūrą. Stipriai pasikeitė lietuvių architektūros kūrimo terpė - iširo didieji projektavimo institutai, vis daugiau architektų ėmėsi savarankiškos kūrybinės veiklos. Valstybė, kaip užsakovė, prarado pagrindinį vaidmenį architektūros procesuose. Privačiosios nuosavybės įsigalėjimas, naujų medžiagų antplūdis ir vėlokai Lietuvą pasiekę postmodernizmo atgarsiai sukūrė unikalią situaciją, kai architektai turėjo galimybę drąsiai interpretuoti, kurti ir mokytis. Per šį lūžį įkurta daugybė nedidelių architektų biurų, iš jų ilgainiui išaugo stiprios asmenybės ir kūrybiniai kolektyvai, kurie tapo aktyviausia ir produktyviausia šiuo metu dirbančių architektų karta.
Iki pat 2003-2004 m. statybų piko, kai šalies sostinė dėl erdvę raižančių kranų gausos ėmė panėšėti į uostamiestį, tai buvo nesibaigiantis eksperimentų poligonas. Mokykla statybinėje aikštelėje. Statant daug, greitai ir vis kokybiškiau. Vėliau į architektūrinį gyvenimą įžengė ir pirmieji jau nepriklausomoje Lietuvoje mokslus baigę architektai, kupini drąsių vizijų ir konceptualių sumanymų.
Socialinė ir ekonominė šalies padėtis lėmė, kad per pastaruosius porą dešimtmečių miestuose pastatyta daugiau administracinių ir komercinių nei kultūrai skirtų pastatų. Tačiau dėl nuoseklesnės ir vėlesnės raidos bei dėl bendros architektų brandos šioje srityje įgyvendinama labai meistriškų sprendimų. Kadangi kultūros pastatų poreikis mažas, realizuoti nekomercinio statinio projektą tapo garbės reikalu daugumai patyrusių architektų.
Pokyčiai ir tendencijos po 1990 m.
Pokyčiai šiandien neatsiejami nuo miesto erdves aktyvinti siekiančių projektų, viešosios erdvės intervencijų ir kontekstualių kūrybinių eksperimentų. Vienas tokių bandymų - menotyrininkų ir architektų įgyvendinta kultūros platforma „Kultflux“ Vilniuje, Neries pakrantėje. Kultūrinės funkcijos įkurdinimas „ant vandens“ paskatino diskutuoti tiek apie miesto viešųjų...
Architektūros konkursai
Lietuvoje organizuojami architektūros konkursai - tarsi lakmuso popierėlis, parodantis architektų kūrybinį potencialą. Jie ne tik suteikia galimybę skirtingais rakursais pažvelgti į tą pačią problemą, bet ir atlieka edukacinę misiją. Per pastaruosius kelerius metus būta labai ryškių konkursų, kuriuose kūrybines jėgas išbandė daugelis aktyvių Lietuvos architektų. Tokie įvykiai - tai parodų paviljonų Nidoje ir Palangoje, Lukiškių aikštės, Modernaus meno centro konkursai.
Nauja tendencija - Kauno mieste rengiami tarptautiniai architektūriniai konkursai, sulaukiantys itin daug pasiūlymų iš viso pasaulio. Lietuvos architektams, aktyviai dalyvaujantiems ne tik vietos, bet ir tarptautiniuose architektūros konkursuose, pavyko iškovoti ne vieną prizinę vietą.
Architektūros konkursuose dažnai laimi jaunų ir ambicingų kolektyvų sukurti projektai. Savarankiški jaunųjų architektų biurai jau įgyvendino ne vieną brandų darbą; rinkoje įsitvirtina ir tie, kurie pirmieji baigė mokslus nepriklausomos Lietuvos universitetuose.
Jaunoji karta
Šiuo metu potencialą pradeda demonstruoti nauja jaunų profesionalų karta, pasisėmusi patirties užsienio architektūros mokyklose ir žinomuose tarptautiniuose architektų biuruose. „PU-PA“, „YCL“, „sprik“, „MAS“, „2XJ“, „AIL“ „Plotas“ ir daugelis kitų visai jaunų komandų dar tik žengia pirmus savarankiškos kūrybinės veiklos žingsnius, bet jau galima įžvelgti jų ambicijas ir ryškų braižą. Šių architektų kūryboje svarbu visuomeniškumas, dėmesys ne vien savo kiemo problemoms. Dalis jų deklaruoja tyrimo, diskusijos ir eksperimento svarbą kaip kertinius profesinės veiklos elementus. Jaunųjų kūrėjų noras geriau suvokti gyvenamąją aplinką, sparčios miestų kaitos priežastis ir padarinius kartais peržengia profesinės veiklos ribas. Pastebimas šių architektų socialinis atsakingumas, aktyvus dalyvavimas viešajame miesto gyvenime.
Tvarumas architektūroje
Šiandien tvarumas architektūroje yra labai svarbus. Pastaraisiais metais tai buvo itin karšta tema, plačiai nušviečiama žiniasklaidoje, televizijoje ir net mokyklose bei studentų akademiniuose darbuose. Ir iki šiol tai yra viena didžiausių šiuolaikinio dizaino ir architektūros tendencijų. Pagal bendrą apibrėžimą, tvarios architektūros terminas reiškia aukštąsias technologijas ir į ekologiją orientuotą požiūrį į architektūrą.
Pirmieji du dalykai, į kuriuos verta atkreipti dėmesį, norint geriau suprasti šią koncepciją, yra tai, kad klimato kaita dabar yra rimtas pavojus (ir mes visi pagaliau tai suprantame) ir kad pastatai sunaudoja labai daug energijos. Vien JAV tai yra beveik 40 proc. Tai yra labai daug. Tvari architektūra stengiasi išspręsti šią problemą.
Nors daugiausia šurmulio apie tvarumo architektūroje temą buvo sukurta maždaug per pastarąjį dešimtmetį, pati koncepcija nėra nauja. Tvarios architektūros istorija siekia senovės pasaulį. Nors sunku atsekti patį pirmąjį tvaraus požiūrio pritaikymą architektūroje ir dizaine, ankstyvosiose civilizacijose galime pamatyti daug tokių koncepcijų pavyzdžių. Senovės Kinijoje buvo bambuko namų tendencija. Senovės Romoje architektai kūrė sausas akmens sienas.
Didėjant gyventojų skaičiui ir didėjant susirūpinimui dėl klimato kaitos, tvarumo poreikis dabar yra didesnis nei bet kada anksčiau. Įrodyta, kad tvari architektūra turi daug privalumų. Tvarumas gali teigiamai paveikti mūsų fizinę ir psichinę sveikatą. Be to, tai gali žymiai pagerinti gyvenimo kokybę miestuose. Turint tai omenyje, tampa aišku, kodėl tvari architektūra virto tokia masine tendencija.
tags: #viesosios #paskirties #pastatai #1990