Šis straipsnis skirtas aptarti hausų valstybes ir jorubų miestus-valstybes, jų istoriją ir kultūrą.
Linguistic map of Nigeria
Hausų Valstybės
Hausų valstybės - hausų tautos sukurtos ir valdomos arba jų kultūros paveiktos valstybės, klestėjusios VIII-XIX a. Sahelio dalyje, dabartinės Nigerijos šiaurėje ir Nigerio pietuose. Jose buvo sukurta aukšta ir savita hausų kultūra. Visa ši teritorija dar vadinama Hausalandu.
Hausų valstybės, arba Hausalandas, yra Sahelio ruože. Dabartinėje Nigerijoje jos apima Kano, Džigavos, Bauči, Kacinos, Zamfaros, Kadunos, Sokoto, Kebi, Nigerio, Nasaravos, Gombės valstijų teritorijas. Į rytus nuo Hausų valstybių kultūrinės zonos buvo Kanem-Bornu istorinis regionas, į pietryčius - Adamava. Šioje teritorijoje labai svarbią įtaką turėjo Sokoto, Hadedžijos upių baseinai, kuriuose koncentravosi seniausios ir svarbiausios hausų valstybės.
Pirmosios Hausų valstybės atsirado VIII a. XI-XIV a. Hausai niekuomet nesukūrė vieningos valstybės, o gyveno susiskaldę į atskirus miestus valstybes.
Hausa Bakvai ir Banza Bakvai
Hausa bakvai - septynios valstybės, kildinamos iš hausų protėvio tiesioginio sūnaus. Banza bakvai - septynios valstybės, kildinamos iš pavainikio sūnaus. Kai kurios jų atsirado vėliau, apie XV a. kaip rezultatas hausų kultūros ekspansijos į vakarus ir pietus, į kitų tautų gyvenamas sritis. Sąrašas nebuvo nusistovėjęs, egzistuoja įvairūs jo variantai.
Be šių valstybių buvo dar keletas, kurios nebuvo priskiriamos nė vienai grupei. Dažniausiai jos atsirasdavo vidinės kolonizacijos metu. Pvz., XVIII a.
Nors hausų valstybės paprastai vadinamos miestais-valstybėmis, jų teritorija siekdavo gerokai toliau nei vienas miestas. Į jas buvo inkorporuojama ir daug aplinkinių miestelių. Kai kuriais atvejais valstybės pavadinimas nesutapdavo su sostinės pavadinimu, be to, sostinės kartais keisdavosi.
Klestėjimo laikais hausai, - gabūs prekybininkai, - išplatino savo kultūrą ir kalbą didelėje Afrikos teritorijoje. Netgi dabar ji yra svarbi Afrikos bendravimo kalba ir apie 30 mln. Tam tikrais laikotarpiais hegemoniją visai teritorijai įgydavo vienas arba kitas miestas. Seniausiais laikais čia stipriausias buvo Gobiras, vėliau įsitvirtino Kanas. Ypač hausų miestai suklestėjo po kaimyninės Songajaus valstybės žlugimo XVI a. Tuo metu jie perėmė hegemoniją transsacharinėje prekyboje.
XIX a. sukilo tarp hausų gyvenę fulbiai, kurie, vadovaujami Usman dan Fodio, sukūrė Sokoto kalifatą, kurios sostine tapo Sokotas. XX a. pradžioje hausų valstybės buvo padalintos tarp Prancūzijos ir Didžiosios Britanijos.
Religija ir Kultūra
Iki islamizacijos hausai išpažino nacionalinę religiją, vadinamą maguzava. Joje buvo garbinamos vietinės dvasios džin, kurių priskaičiuojama apie 3000. Šešios iš šių dvasių buvo ypatingai garbinamos. Islamas labai stipriai paveikė hausų kultūrą.
Kaip vyksta tradicinės hausų vestuvės.
Jorubų Miestai-Valstybės
Jorubų miẽstai-valstýbės, senosios valstybės, maždaug 11-19 a. gyvavusios Vakarų Afrikoje, dabartinės Nigerijos pietvakarių dalyje, Benine ir Toge. Pirmo tūkstantmečio pabaigoje-antro tūkstantmečio pradžioje šias valstybes įkūrė iš šiaurės rytų migruojantys jorubai.
Jorubų miestai‑valstybės apėmė nedidelę teritoriją, kurios karinis, religinis ir politinis centras buvo miestas. Viena didžiausių ir seniausių buvo Ifė - jorubų religinis (pasak legendos, čia gyveno dievas valdovas ir jorubų protėvis Oduduva) bei nominalus politinis centras.
Ifei nusilpus jorubų miestų‑valstybių politiniu centru 17 a. tapo Oyo - gerai organizuotą kariuomenę turinti galingiausia jorubų valstybė. 13-16 a. 18 a. pabaigoje-19 a. pradžioje dėl tarpusavio karų, Dahomėjos ir fulbių puldinėjimų jos nusilpo. 19 a. viduryje jorubių miestų‑valstybių užkariavimą pradėjo britai.
Yorubaland map
Jorubalandas: Geografija ir Apgyvendinimas
Didžiąją regiono dalį sudaro aukštumos žemyno gilumoje, apaugusios Gvinėjos retmiškiais. Vakarinė Jorubalando riba yra Atakoros kalnynas, ties kuriuo prasideda Evelandas, o rytinė - Nigerio upės atkarpa, už kurios yra Igbolandas. Šiaurėje Jorubalandas natūraliai pereina į Sudaninio klimato zoną, kur prasideda Mosių valstybės ir Borgu. Pietryčiuose Jorubalandą nuo jūros (Benino įlankos) skiria Benino regionas, o pietvakariuose - Vergų krantas. Vidurinėje dalyje Jorubalandas prieina prie jūros. Šiai zonai, vadinamai Egbado koridoriumi, būdingi tropiniai Rytų Gvinėjos miškai ir gausios lagūnos. Svarbiausios Jorubalando upės - Osunas, Ogunas.
Visas regionas yra apgyvendintas joruboidų kalbomis (alternatyviai edekirių kalbos, ede kalbos) kalbančių etninių grupių. Kaip ir Gbe kalbų atveju, daugumai jų būdingas terminas ede, įvardijant „kalbą“. Šios kalbos sudaro didelį keliasdešimties dialektų kontinuumą, todėl nėra visuotinai priimta šių dialektų klasifikacija. Pvz. Egzistuoja ir politinė pavadinimų perskyra.
Istorija ir Valdymas
Nėra tiksliai žinoma, kaip jorubai apgyvendino Jorubalandą. Jie, kaip ir visos kva kalbinės grupės tautos greičiausiai migravo iš šiaurės, apsigyveno į rytus nuo Nigerio (Igbolande), ir iš ten plito tolyn į vakarus.
Pasak legendų, pasaulis buvo sukurtas paliepus dangaus tėvui Olodumare, kuris įsakė dievui Obatalai sukurti tvirtą žemę. Vieta, kuri buvo sukurta pirmiausia, ir kurioje nusileido dievas kūrėjas, buvo Ifė. Žymiausias Ifės valdovas, nuo kurio skaičiuojama dinastija, buvo Oduduva. Vieni mitai teigia, kad jis buvo tiesioginis Obatalos palikuonis. Tačiau kai kurie mokslininkai ir legendos teigia, jog Oduduva buvo ateivis iš kitų kraštų, kuris sugebėjo tapti Ifės valdovu ir pajungti gentis (vadinamas ugbu), garbinančias Obatalą.
Oduduva turėjo septynis sūnus, kurie apie XV a. Olofinas tapo Avori karalystės pietuose valdovu. Ogboroganas (vėliau Obanta) įkūrė Idžebu karalystę prie jūros.
Nuo XV a. Jorubalandą valdė įvairios šios ir kitos karalystės, kuriose formavosi skirtingos etninės jorubų subgrupės. Nuo XVI a. viena iš svarbiausių Jorubų karalysčių - Ojas, buvo užkariauta Nupės. XVII a. Ojas išsivadavo iš jų valdžios ir pradėjo užkariavimus, reformavęs kariuomenę. XVIII a. pabaigoje Ojo imperijoje prasidėjus vidaus konfliktams, ji ėmė byrėti. Vakaruose išsivadavo Dahomėjos karalystė, Egbai sustiprėjo pietvakariuose.
XIX a. pati Ojo sostinė buvo nusiaubta fulbių džihado karių, kurie tuo metu kūrė imperiją Sahelyje ir vykdė užkariavimus iš Sokoto kalifato. Ojo subyrėjimas ir išorinė krizė lėmė jorubų vidaus karus. Per XIX a. britai skverbėsi į jorubų valstybes, užkariaudami jas vieną po kitos.
Jorubų Kultūra
Jorubai (savivardis - Yorùbá) - tauta, gyvenanti Vakarų Afrikoje, daugiausia Jorubalande (dabartinės Nigerijos pietvakariuose). Siauriausia prasme jais laikomi tik Nigerijos jorubai. Platesne prasme jiems priskiriami Benine gyvenantys nagai, Toge gyvenantys ifiai. Šie trys terminai, t. y. Jorubai kalba jorubų kalba, kuri priklauso Nigerio - Kongo kalbinei šeimai, Kva kalboms. Platesne prasme jais laikomi visomis edekirių (joruboidų) kalbomis kalbančios etninės grupės.
Jorubų kultūra sudaro didelę dalį Benino civilizacijos kultūros. Dėl istorinių priežasčių, ją veikė dvi svarbios kultūros. Ankstyviausiame laikotarpyje iki XV a. buvo stipri Sahelio civilizacijos įtaka, dėl kurios susiformavo tradicinė apranga, virtuvė, menas. Svarbiausias jorubų apdaras yra buba - palaidas ilgarankovis apsiaustas, kildinamas iš Sahelio regiono.
Aprangą be bubos sudaro keletas dalių. Vyrai dėvi kelnes sokoto, o moterys - sijoną iro. Gana įvairūs galvos apdangalai. Moterys dėvi gele, kuri panaši į tiurbaną, bet gali būti surišama daugybe būdų.
Jorubai, panašiai kaip daug kitų Vakarų Afrikos tautų, išvystė sudėtingą ir savitą audimo techniką, todėl jorubų tekstilė yra svarbi meno rūšis. Labai įdomi yra juostuota tekstilė aso oke, audžiama tik vyrų.
Maistas mažai kuo skiriasi nuo kitų Gvinėjos įlankos tautų. Čia paplitusi Gvinėjos įlankos virtuvė, kur svarbiausias produktas yra jamsas, taip pat manijokas, kukurūzas ir nesaldūs bananai.
Kaip vyksta tradicinės hausų vestuvės.
Religija ir Tradicinė Medicina
Jorubų religija, dar žinoma, kaip Aboriša, susideda iš daugybės mitų ir legendų apie jorubų kilmę, Ifės miestą ir pirmuosius valdovus. Jorubų muzika labai savita, turinti daugybes muzikinių instrumentų, tarp kurių žinomiausi kalbantys būgnai, paplitę visoje Vakarų Afrikoje (jų pradžia buvo Sahelio civilizacijoje). Daug muzikos žanrų yra religiniai, susiję su atskirų dievų garbinimu.
Keturios savaitės dienos tapatinamos su skirtingais dievais ir vadinamos Ojo-Ifa, Ojo-Šango, Ojo-Ogun ir Ojo-Obatala. Mėnesiai vadinami: Sere (sausis), Erele (vasaris), Erena (kovas), Igbe (balandis), Ebibi (gegužė), Okudu (birželis), Agemo (liepa), Ogun (rugpjūtis), Owere/Owewe) (rugsėjis), Owara/Owawa (spalis), Belu (lapkritis) ir Ope (gruodis).
Tradicinė jorubų medicina susieta su religija, burtais. Jorubai naudoja daug augalų, skirtų gydyti įvairiems negalavimams.
Šiuolaikinė Situacija
Šiuo metu jorubai yra viena svarbiausių Nigerijos tautų, greta hausų šiaurėje ir igbų rytuose. Dėl nevieningo istorijos vystymosi ir politinio susiskaldymo į daug smulkių valstybių, susiformavo jorubų etninės subgrupės, kalbančios skirtingais dialektais ir turinčios skirtingus identitetus.
Jorubai laikomi viena labiausiai išsilavinusių etninių Nigerijos grupių (daugelis Nigerijos mokslininkų yra jorubai).
Gyventojai Nigerijoje
Nigerijoje gyvena apie 430 etninių grupių; 30 % šalies gyventojų sudaro hausai, 15 % - jorubai, 15 % - ibai, 6 % - fulanai. Valstybinė kalba - anglų; dar kalbama hausų, jorubų, ibų, fulanių kalbomis. Apie 43 % gyventojų išpažįsta islamą, apie 33 % - krikščionybę, apie 7,4 % - tradicinius tikėjimus ir kultus (2015).
41,7 % šalies gyvenojų yra iki 15 m., 55,1 % - nuo 15 iki 65 metų (2019). Vyrai sudarė 51 % Nigerijos gyventojų, moterys - 49 %. Nigerijos gyventojų sparčiai daugėja. 20 a. pradžioje buvo apie 17 mln. gyventojų. Pirmojo surašymo duomenimis (1952-53), buvo 31 mln., 1963 - 56,7 mln., 1991 - 88,5 mln., 2019 - 214,0 mln. gyventojų.
Nigerija - daugiausia gyventojų turinti Afrikos valstybė. Gyventojų vidutinis tankis 188,9 žm./km2 (2017). Tankiausiai gyvenama Nigerijos pietryčiuose, Jorubų plokščiakalnio vidurinėje dalyje ir Hausų plokščiakalnio šiaurinėje dalyje (300-450 žm./km²), rečiausiai - Benuės ir Nigerio upių slėniuose (35-55 žm./km2). Miesto gyventojų 52 % (2019).
| Etninė Grupė | Procentinė dalis gyventojų |
|---|---|
| Hausai | 30% |
| Jorubai | 15% |
| Ibai | 15% |
| Fulanai | 6% |