Žemės savininkai šiais metais turi plačiau atverti piniginę, nes žemės mokestis vėl augo. Dar praėjusią savaitę žemės savininkams pasibaigė terminas, per kurį jie turėjo sumokėti žemės mokestį už 2023 metus. Šiais metais mokestis yra didesnis nei anksčiau. Tikslias vertes sužinoti galima Registrų centro svetainėje, suvedus žemės sklypo unikalų numerį, tačiau vien pažvelgus į bendrą statistiką tampa aišku, kad žemės savininkams piniginę šiais metais tenka atverti gerokai plačiau.
Likus dienai iki žemės mokesčio sumokėjimo termino pabaigos, daugiau kaip 481 tūkst. Lietuvos žemės savininkų jau buvo sumokėję 34 mln. eurų, likusieji 296 tūkst. žemės savininkų dar turėjo sumokėti apie 25 mln. eurų. Prieš skolininkus gali būti imtasi tam tikrų priemonių, bus skaičiuojami delspinigiai, Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) gali nuskaičiuoti nesumokėtą mokestį nuo asmeninės sąskaitos.
Vertinant bendrai, šiemet gyventojai turėtų sumokėti apie 59 mln. eurų žemės mokesčio, o tai yra 18,5 mln. eurų arba net 45,68 proc. daugiau negu pernai. Jį „išaugino“ metų pradžioje perskaičiuotos žemės sklypų vertės. Jos apskaičiuojamos kas 5-erius metus masiniu vertinimu. Pasak Registrų centro, žemės mokesčių vertės didėja dėl bendro ekonomikos augimo, taip pat pastaruosius keletą metų augusios nekilnojamojo turto rinkos. Bendras kainų augimas padidino ir žemės sklypų sandorių vertes.
Ekspertai sako, kad naujoms ir didesnėms mokestinėms vertėms šį kartą įtaką padarė brangesni žemės sandoriai, saulės elektrinių ar namų statybos. Tačiau savininkus bene labiausiai neramina ir tai, kad žemės mokestis gali augti ir kitais metais.
Žemės Mokesčio Pokyčiai Savivaldybėse
VMI skelbia, kad šiais metais nemaloniai išaugusį žemės mokestį turėjo sumokėti beveik 780 tūkst. privačių žemės savininkų: apie 49 mln. eurų pakloti turės fiziniai asmenys, dar apie 10 mln. eurų - įmonės. Nors skaičiuojama, kad kiekvienam gyventojui vidutinė mokesčio suma sudaro kiek daugiau nei 63 eurus, iš tiesų, neretam žemės savininkui pakloti tenka gerokai daugiau. Pavyzdžiui, didžiausia mokesčio suma gyventojui viršija 41 tūkst. eurų, įmonei - 186 tūkst. eurų.
Daugiausiai žemės mokesčio šiemet apskaičiuota Vilniaus miesto savivaldybėje - net 11,5 mln. eurų. Kauno miesto savivaldybėje apskaičiuota 6 mln. eurų mokesčio, o Klaipėdos mieste - 1,3 mln. eurų. Tai didžiųjų šalies miestų duomenys, kur žemės vertė - gerokai didesnė, tačiau dėl padidintų žemės mokesčio tarifų nemaloniai nustebti galėjo ir kai kurių provincijos savivaldybių žemės savininkai.
VMI duomenimis, 2023 m. žemės mokesčio tarifus padidino keturios savivaldybės:- Akmenės rajono savivaldybė: Išskyrus žemės ūkio paskirties sklypus, padidino susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijoms ir naudingų iškasenų teritorijoms bei susisiekimo ir inžinerinių tinklų koridorių teritorijoms taikomus tarifus iš 0,7 proc. į 1,5-2 proc., o pramonės ir sandėliavimo bei komercinės paskirties žemės sklypams iš 0,7 proc. į 1,2 proc.
- Klaipėdos rajono savivaldybė: Padidino tarifą naudingų iškasenų teritorijoms iš 0,2 proc. į 2 proc.
- Jonavos rajono savivaldybė: Padidino susisiekimo ir inžinerinių komunikacijų aptarnavimo objektų teritorijoms ir naudingų iškasenų teritorijoms iš 0,75 proc. net į 4 proc.
- Kretingos rajono savivaldybė: Padidino tarifą apleistai žemei į 4 proc., vietoje buvusių 3 proc.
Didžiausias gyvenamųjų teritorijų žemės verčių pokytis per pastaruosius penkerius metus fiksuotas Molėtų, Širvintų, Ignalinos ir Anykščių rajonų savivaldybėse. Komercinės bei pramonės ir sandėliavimo žemės verčių pokyčiai didžiausi Vilniuje, Šalčininkų, Širvintų rajonų savivaldybėse, taip pat Panevėžio, Kauno miestuose ir jų rajonų savivaldybėse. Didžiausias žemės ūkio paskirties verčių padidėjimas nustatytas Pasvalio, Ukmergės, Kauno rajonuose.
Kita vertus, kai kurios savivaldybės nevengia pritaikyti lengvatų arba tarifus geranoriškai mažina. Taip daro Birštonas, Biržai, Joniškis, Kalvarija, Mažeikiai, Pagėgiai, Rietavas, Rokiškis, Šiauliai. Konkrečiai žemdirbiams tarifus sumažino Kaišiadorys, Plungė, Radviliškis, Šakiai, Vilkaviškis, Kupiškis ir Akmenės rajonas.
Žemės mokesčio tarifą, kuris gali siekti nuo 0,01 iki 4 proc. žemės mokestinės vertės, individualiai nustato kiekvienos savivaldybės taryba. Pinigai vėliau yra naudojami įvairioms savivaldybės finansuojamoms programoms, socialinėms reikmėms, infrastruktūrai bei švietimui.
Žemės Mokesčio Tarifai Šiaulių Regione
Valstybinė mokesčių inspekcija pateikia informaciją, kiek žemės mokesčio už 2024 m. apskaičiuota Šiaulių regiono gyventojams ir juridiniams asmenims. Didžiausią sumą turėtų „sunešti“ Radviliškio rajono gyventojai, t. y. 1,2 mln. eurų. Nedaug atsilieka Šiaulių miestas: čia gyventojams apskaičiuotas žemės mokestis sudaro 1 mln. eurų. Trečiojoje vietoje yra Joniškio rajonas, kurio gyventojai turi sumokėti 956 tūkst. eurų žemės mokesčio, ketvirtojoje - Kelmės rajonas su 822 tūkst. eurų apskaičiuoto mokesčio. Pakruojo rajono gyventojai į savivaldybės biudžetą turėtų sumokėti 778 tūkst. eurų už privačią žemę, o Šiaulių rajono - 721 tūkst. eurų. Akmenės rajonas atrodo kukliausiai šioje pozicijoje: gyventojams apskaičiuota 315 tūkst. eurų.
Verslui apskaičiuoto žemės mokesčio sumos žymiai kuklesnės. Čia lyderiauja Pakruojo rajonas, kurio įmonės į biudžetą turi sumokėti 331 tūkst. eurų. Beveik perpus mažiau žemės mokesčio apskaičiuota Šiaulių miesto juridiniams asmenims - 161 tūkst. eurų, Joniškio rajono - 140 tūkst. eurų ir Radviliškio rajono - 136 tūkst. eurų. Šiaulių rajono verslininkai turėtų sumokėti 86 tūkst. eurų, o Akmenės rajono - 68 tūkst. eurų. Lengviausia žemės mokesčio „našta“ teko Kelmės rajono įmonėms: tik 35 tūkst. eurų.
Kalbant apie žemės ūkio paskirties žemę, vieni mažiausių žemės mokesčio tarifų yra Šiaulių rajone: nuo 0,28 iki 0,68 proc., priklausomai nuo verčių zonos, kurioje yra žemės sklypas. Akmenės rajone tarifai svyruoja nuo 0,6 iki 1,2 proc., Joniškio rajone - 0,85 proc., Pakruojo rajone - 0,95 proc. Didžiausią - 1,0 proc. - žemės mokesčio tarifą yra patvirtinusios Kelmės ir Radviliškio rajonų savivaldybės. Šiaulių mieste šios paskirties žemei taikomas 0,1 proc.
Privačių namų valdų arba gyvenamųjų teritorijų paskirties žemės savininkai mažiausiai moka Kelmės rajono savivaldybėje - čia galioja 0,43 proc. tarifas. Akmenės rajone namų valdų žemė apmokestinama 0,6 proc., Joniškio - 0,68 proc., Radviliškio - 0,8 proc., Pakruojo - 0,9 proc.
Palankiausias žemės mokestis komercijai, pramonei bei sandėliavimui yra Radviliškio rajone: jie apmokestinami 0,8 proc. tarifu. Kelmės rajone nustatytas 1,0-1,1 proc., Akmenės - 1,2 proc., Pakruojo - 1,2-1,4 proc., Joniškio - 1,28-1,53 proc. tarifas. Šiaulių rajone tarifo intervalas svyruoja nuo 0,13 iki 3,76 proc. Šiaulių miesto gyventojai ir įmonės moka 0,4 proc.
Jeigu privatus žemės sklypas yra apleistas ir neprižiūrimas, visose savivaldybėse tokiu atveju taikomas maksimalus 4,0 proc.
Lietuvos Respublikos žemės mokesčio įstatymas įpareigoja savivaldybes taikyti lengvatas senatvės pensininkams ir asmenims, kuriems nustatytas 0-40 proc. darbingumo lygis, bei nepilnamečiams vaikams. Pačios savivaldybių tarybos nusprendžia, koks bus neapmokestinamasis sklypo dydis šiems asmenims. Šiaulių miesto savivaldybės taryba yra nustačiusi 7 arų neapmokestinamąjį dydį. Šiaulių rajone taikomas bene didžiausias 1,5 ha neapmokestinamasis sklypo kaimo vietovėje dydis ir 0,10 ha Kuršėnų mieste. Joniškio rajono valdžia šalia 0,15 ha neapmokestinamojo dydžio nustatymo papildomai remia smulkiuosius ūkius. Radviliškio rajono savivaldybės tarybos sprendime aiškiai reglamentuotas žemės mokesčio pajamų dalies panaudojimas.
Žemės Mokesčio Tarifų Palyginimas Šiaulių Regione
| Savivaldybė | Žemės Ūkio Paskirties Žemė | Namų Valdos Žemė | Komercija, Pramonė, Sandėliavimas |
|---|---|---|---|
| Šiaulių rajonas | 0,28 - 0,68% | N/A | 0,13 - 3,76% |
| Akmenės rajonas | 0,6 - 1,2% | 0,6% | 1,2% |
| Joniškio rajonas | 0,85% | 0,68% | 1,28 - 1,53% |
| Pakruojo rajonas | 0,95% | 0,9% | 1,2 - 1,4% |
| Kelmės rajonas | 1,0% | 0,43% | 1,0 - 1,1% |
| Radviliškio rajonas | 1,0% | 0,8% | 0,8% |
| Šiaulių miestas | 0,1% | N/A | 0,4% |
Valstybinės Žemės Nuomos Mokestis
Jei turite valstybinės žemės nuomos sutartį ar esate įsigiję nekilnojamąjį turtą, esantį „ant valstybinės žemės“, turite mokėti žemės nuomos mokestį. Šį mokestį jau nuo 2003 m. administruoja Valstybinė mokesčių inspekcija. Nuomos mokestis už valstybinę žemę yra vienas iš savivaldybių biudžetų bendrų pajamų šaltinių.
LR finansų ministerijos teigimu, jis sudaro apie 0,64 proc. nuo visų savivaldybių pajamų. Nuomojant valstybinę žemę be aukciono, nuomos mokesčio tarifas metams negali būti mažesnis kaip 0,1 procento ir didesnis kaip 4 procentai žemės vertės.
Pagal Finansų ministerijos atliktą pajamų iš žemės nuomos mokesčio surinkimą ir esamų tarifų dydžių įvertinimą, matyti, kad jeigu visos savivaldybės pakeltų mokesčius iki visų savivaldybių bendro vidurkio, šio mokesčio savivaldybės galėtų surinkti net iki 65 procentų daugiau, negu surenka dabar.
Tokiu atveju pajamos iš valstybinės žemės nuomos taip pat galėtų būti net iki 65 procentų didesnės, o tai būtų apie 15 mln. eurų. Žemės ūkio paskirties valstybinės žemės nuomininkai mažiausiai moka Šiaulių, Akmenės ir Kelmės rajonuose. Šiaulių rajone, priklausomai nuo verčių zonos, tarifas svyruoja nuo 0,45 iki 1,17 proc., Akmenės - 1,2 proc., Kelmės - nuo 0,6 iki 1,9 proc., priklausomai nuo žemės naudojimo būdo ir pobūdžio. Pakruojo rajono ūkininkai moka 2,5 proc. Valstybinė namų valdų žemė „švelniausiai“ apmokestinta Šiaulių mieste: 0,47 proc. tarifu. Joniškio ir Radviliškio rajonuose mokamas 1,5 proc. Užsiimti komercija ar pramone valstybinėje žemėje palankiausia Akmenės rajone, kur šiai paskirčiai numatytas 1,5 proc. mokestis. Radviliškio rajone priimtas 2,0 proc. Visose savivaldybėse maksimalus 4,0 proc.
Kaip ir skaičiuojant žemės mokestį, savivaldybės taiko neapmokestinamuosius dydžius valstybinės žemės sklypus nuomojantiems senatvės pensininkams, 0-40 proc. darbingumo lygį turintiems asmenims ir nepilnamečiams vaikams.
Veiksniai, Veikiantys Žemės Mokesčio Tarifą
Didesnis tarifas žemės ūkio mokesčiams yra susijęs su skirtingais veiksniais, o kai kurie jų yra aplinkosauginiai. Kauno rajono ūkininkų sąjungos (KRŪS) prezidiumo posėdyje kalbėjęs Kauno r. savivaldybės administracijos direktoriaus pavaduotojas Tomas Didžiulis pateikė pavyzdį, kaip vieno 4 ha sklypo, esančio Babtų seniūnijoje, vertė keitėsi pagal metus.
Pasak T. Didžiulio, tokiai mokesčio metamorfozei įtakos turėjo 2021-2022 m. Babtuose pastatytos saulės elektrinės, kurios buvo statomos būtent žemės ūkio paskirties žemėje, nepakeitus jos paskirties. Taip buvo sudaryti net 367 sandoriai.
Iš tiesų, pažvelgus į bendrą Lietuvos statistiką, per pastaruosius 5 metus žemės sklypų mokestinė vertė padidėjo 43 procentais, o didžiausias, net 77 proc. mokestinės vertės pokytis per šį laikotarpį fiksuotas būtent žemės ūkio paskirties sklypų terpėje.
Ūkininkai teigia, kad dabartinė žemės verčių apskaičiavimo metodika yra ydinga, ją reikia koreguoti. Jie ragina deklaruojamą žemės ūkio paskirties žemę, kurioje vykdoma tik žemės ūkio veikla, atskirti nuo bendros metodikos ir jai taikyti vidutinę konkretaus rajono žemės ūkio paskirties žemės vertę.
Lietuvos žemės ūkio tarybos pirmininkas Ignas Hofmanas teigia, kad žemės ūkio paskirties žemės mokesčio apskaičiavimo metodika turėtų keistis pagal žemės našumo balą, kad sietųsi su gaunamu derliumi: juk jei sklypas kainuoja keliasdešimt tūkstančių, tai nereiškia, kad žemdirbys gaus didesnį derlių.
Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) taip pat nesutinka su dabartine žemės verčių apskaičiavimo metodika, teigiama, kad ji iškreipia konkurencijos sąlygas ūkininkams. Kaimo reikalų komitetas (KRK) sako, kad šis klausimas greitu metu bus svarstomas komiteto posėdyje, o Aplinkos ministerijos, kuriai nuo metų pradžios tapo pavaldi Nacionalinė žemės tarnyba, atstovai sako, kad ministerija neatsisako dalyvauti diskusijose, bet pabrėžia, kad į jas įsitraukti turėtų ir savivaldybės.
Žemės sklypų masinis vertinimas atliekamas kas penkerius metus. Registrų centras metų pradžioje atliko kasmetinį visos Lietuvos žemės sklypų masinį vertinimą ir nustatė naujas žemės sklypų vidutines vertes.