Akustinis patalpų ir aplinkos vertinimas: metodika ir svarba

Aplinkos problemomis, susijusiomis su transporto, pramonės įmonių, statybos įrenginių ar įvairios pramoginės veiklos keliamu triukšmu, susidomėta gana neseniai. Reikėtų pastebėti, kad jau nemažai šių problemų yra sprendžiama tiek Europos Sąjungos, tiek atskirų valstybių narių mastu, vykdant triukšmo mažinimo politiką. Vis tik daugelis gamtosaugininkų sutiks, kad triukšmo keliamoms problemoms nėra skiriamas pakankamas dėmesys, kadangi naujos aplinkos apsaugos programos dažnai yra pirmiausia orientuotos į oro, dirvožemio ar vandens taršą bei galimus būdus šioms problemoms spręsti.

Triukšmas, jo fizikinės charakteristikos, sklidimas aplinkoje - visa tai sudaro tam tikrus sunkumus teisingai vertinant triukšmo šaltinius, jo parametrus, matavimo vienetus ir metodikas. Tikslu suvienodinti triukšmo tyrėjų gautų rezultatų atitikimą faktiniams dydžiams, pasaulyje, žemynų regionuose bei valstybėse yra sudaromi įvairūs standartai, metodikos, direktyvos ir kiti triukšmo reglamentavimo aktai.

Apie triukšmo daromą žalą rimtai pradėta kalbėti tik apie 1970-uosius metus, kuomet buvo imtasi pirmųjų prevencinių priemonių jo mažinimui miestuose. Tad kyla klausimas, ar tikrai triukšmas yra toks žalingas aplinkai ir žmogaus sveikatai. Jis gali sukelti sveikatos sutrikimus.

Pagal Lietuvos aplinkos apsaugos strategijos veiksmų programą, triukšmas yra priskiriamas prie fizikinių teršalų, taip pat kaip ir radiacija, virpesiai, elektromagnetiniai laukai ir šiluminė tarša. Pagrindiniais triukšmo šaltiniais miestuose yra laikoma transportas (t.y. automobiliai, traukiniai, lėktuvai ir pan.), pramonės įmonės ir statybos įrengimai. Kaimuose taipogi žmonių sveikata ir aplinka yra dažnai žalojama žemės ūkyje naudojamos technikos keliamo triukšmo. Tai sukelia oro ir grunto vibracijas.

Nuolat būnant triukšmingoje aplinkoje yra neigiamai veikiama žmogaus nervų sistema, dirginama pasąmonė, pablogėja miegas, sutrinka judesių koordinacija, silpsta dėmesys, o tai dažnai įtakoja stresinę žmogaus būklę ir mažina jo darbo našumą. Visa tai yra pirminiai intensyvaus triukšmo daromos žalos požymiai, o ilgainiui gali būti neatitaisomai paveikiama ir žmogaus klausa.

Sprogimo sukeltas garsas gali padaryti žalą sveikatai, nes dėl per didelio slėgio bangos yra tikimybė, kad trūks vidinės ausies būgnelis ir žmogus apkurs. Panašus poveikis yra ir gyvūnijai. Nuolatinis triukšmas, pavyzdžiui, tekstilės pramonėje su staklėmis blogina klausą, negatyviai įtakoja kraujo apytaką, širdies darbą, virškinimą, netgi regėjimą.

Dėl to yra taikomi dideli apribojimai aplinkoje keliamam triukšmui tose vietose, kur žmogaus organizmas yra jautrus per dideliam garsui, pavyzdžiui, ligoninėse, sanatorijose, mokyklose ir pan. Ligos, kurioms turi įtakos didelis triukšmas, turėtų įrodyti, kad Europinio lygio kalbos dėl triukšmo prevencijos yra pagrįstos. Dėl to būtina trumpai apžvelgti triukšmo mažinimo politiką, vykdomą Europos Sąjungoje ir Lietuvoje.

Triukšmo mažinimo politika Europos Sąjungoje ir Lietuvoje

Per daugelį metų buvo pasiektas aukšto lygio tarptautinis susitarimas dėl nepriimtino triukšmo lygio ir didžiausių leidžiamų tam tikrose situacijose triukšmo lygių. PSO kartu su OECD yra pagrindinės tarptautinio masto organizacijos, kurios surinko duomenis ir sukūrė savus aplinkos triukšmo lygio pasekmių įvertinimus.

1993 m. akcentuota triukšmo įtaka žmonių sveikatai bei triukšmo mažinimas. Buvo teigiama, jog triukšmo mažinimui bus skirtas ypatingas dėmesys, visuomenė bus visapusiškai informuojama apie bendrus triukšmo lygio rodiklius, gaminių kokybės ir jų spinduliuojamo triukšmo lygius.Užtikrinti, kad ramiose teritorijose triukšmo lygis nepasiektų 55 dB (A).

Ribinės kelių eismo triukšmo vertės taikomos naujiems keliams ir iš esmės pertvarkytiems nacionalinio kelių tinklo magistraliniams keliams. Bendro naudojimo ir miesto keliams ribinės vertės taikomos retai, tai priklauso nuo vietinės valdžios. Spinduliavimo ribos paprastai taikomos dienos ir nakties laiko periodams, nors dienos ir nakties apibrėžimai skiriasi.

Geležinkelio triukšmui taikomos ribos panašios į taikomas kelių triukšmui, nes paprastai jomis siekiama apsaugoti žmones. Triukšmo ribos turi būti nustatytos lėktuvų triukšmui, norint įsitikinti, ar nepažeidžiamos normos statant naujus namus ir kitas triukšmui jautrias struktūras netoli oro uostų, taip pat atsižvelgiant į galimą oro uosto plėtrą. Skirtingai nuo kelių ir geležinkelio triukšmo, šiuo atveju egzistuoja daug kitų triukšmo rodiklių.

Jie apibūdina tam tikrus lėktuvo veiksmus bei kiekvieno veiksmo akimirksnį triukšmo lygį, įvertinant skirtingus dienos periodus. Dėl tokių rodiklių skirtumų yra sunku palyginti leidžiamo triukšmo lygio ribas.

Lietuvoje triukšmo normavimas šiek tiek skiriasi nuo ES. Priešingai negu ES, kurioje ribojamas triukšmo sklidimas į aplinką, Lietuvoje triukšmo norma nustato, koks yra didžiausias leidžiamas triukšmas gyvenamojoje ar darbo aplinkoje. Leistinus triukšmo lygius gyvenamose patalpose reglamentuoja Lietuvos higienos norma HN 33:2003. Akustinis triukšmas. Leidžiami lygiai gyvenamojoje ir darbo aplinkoje.

Triukšmo lygio dydis vertinamas, lyginant su didžiausiais leistinais garso lygiais. 2005 m. birželio 1 d. įsigaliojus Triukšmo valdymo įstatymui turi būti nustatomi Ldienos ir Lnakties rodikliai. Dienos triukšmo rodiklis (Ldienos) - dienos metu (nuo 6 val. iki 18 val.) triukšmo sukelto dirginimo rodiklis, t. y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų dienos laikotarpiui.

Ldienos rodo bendrą nepatogumą. Diena trunka 12 valandų, vakaras - 4 valandas, o naktis - 8 valandas. Dienos pradžios (ir, atitinkamai, vakaro ir nakties pradžios) laiką pasirenka valstybė narė (tas laikas yra vienodas visiems šaltiniams skleidžiamam triukšmui); standartinis laikas yra toks: nuo 07.00 val. iki 19.00 val., nuo 19.00 val. iki 23.00 val. ir nuo 23.00 val. iki 07.00 val.

Vakaro triukšmo rodiklis (Lvakaro) - vakaro metu (nuo 18 val. iki 22 val.) triukšmo poveikio sukelto dirginimo rodiklis, t.y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų vakaro laikotarpiui. Nakties triukšmo rodiklis (Lnakties) - nakties metu (nuo 22 val. iki 6val.) triukšmo poveikio sukelto dirginimo rodiklis, t.y. vidutinis ilgalaikis A svertinis garso lygis, nustatytas vienerių metų nakties laikotarpiui. Triukšmo naktį indikatorius Lnakties rodo trikdžius miego metu.

Metai yra atitinkami garso sklidimo metai, o vidutinė metų trukmė yra nustatoma pagal meteorologines sąlygas. Atsižvelgiama tik į laisvai sklindantį garsą. Įvertinimo taškas yra tas pats, kaip ir vertinant Ldienos.

Triukšmo lygio prognozavimas ir matavimas

Dažniausiai taikomi imitacinio modeliavimo metodai. Tam gali būti naudojamos specialios programos  EKOL (VGTU), LAERM (Karlsruhes technikos universitetas). Šios programos, atsižvelgiant į projektuojamą ar esamą situaciją, modeliuoja triukšmo plitimą teritorijoje bei triukšmo lygį analizuojamuose taškuose.

Kaip LKAM projekto dalis, šie metodai jau įdiegti Lietuvoje t.y. ekvivalentiniu garso slėgio lygiu, koreguotu pagal A dažninę charakteristiką ir matuojamu decibelais (dB). Garso slėgio lygis apibūdinantis labai sudėtingą fizikinį reiškinį  garsą. Stovint šalia kelio, galima pastebėti, kad garso slėgio lygis pastoviai kinta. Jei automobilis toli, garso slėgio lygis yra mažesnis.

Vidutinis triukšmo lygio sumažėjimas dėl atstumo priklauso nuo triukšmo spektrinės sudėties ir siekia 2.5  3.0 dBA/100 m. Atsispindėjusio triukšmo galia priklauso nuo teritorijos ir kelio paviršiaus tipo. Jei teritorijos paviršius yra absorbuojantis, t.y. minkštas (pvz. pieva, daržas, laukas, sniegas), atsispindėjęs triukšmas bus mažesnės galios, nei tuo atveju, kai paviršius yra atspindintis (asfaltas, betonas, vanduo). Tokio paviršiaus galima tikėtis, kad triukšmo lygis priėmimo taške mažės 3 dB su kiekvienu atstumo padvigubėjimu.

Garso galios lygis išreiškiamas decibelais, tai yra pagrindinė triukšmo šaltinio charakteristika. Triukšmo lygis užstatytose teritorijose priklauso nuo daugybės faktorių. Pagrindiniai triukšmo šaltiniai yra autotransporto srautai gatvėse, kurie tam tikrais atvejais duoda iki 80-82 % bendrojo triukšmo lygio miestų teritorijose.

Triukšmo lygio matuoklis

Pramonės, orlaivių, kelių ir geležinkelio transporto priemonės keliamas triukšmas miestų gyvenamuosiuose rajonuose yra vienas pagrindinis aplinkos veiksnys, nepalankiai veikiantis gyventojų sveikatą. Užstatomoms arba rekonstruojamoms teritorijoms šalia gyvenamųjų namų akustinį įvertinimą, efektyviausias ir ekonomiškiausias architektūrinis planavimas, statybinės akustinės ir organizacinės administracinės priemonės, skirtos mažinti pramonės, orlaivių, kelių ir geležinkelio transporto keliamą triukšmą, parinkimą reikia atlikti vadovaujantis triukšmo žemėlapiais, kurie turi įeiti į projektinės dokumentacijos sudėtį rengiant techninius ir ekonominius miestų plėtros pagrindus, detaliuosius jų rajonų planus.

Europos Parlamentas ir Europos Sąjungos Taryba 2002 m. birželio 25 d. priėmė Europos Parlamento ir Tarybos direktyvą 2002/49/EB dėl aplinkos triukšmo įvertinimo ir valdymo, kurios tikslas - apibrėžti bendras procedūras, kuriomis siekiama atitinkamai pagal numatytus prioritetus išvengti, sumažinti ar apsaugoti nuo aplinkos triukšmo kenksmingo poveikio pasekmių, įskaitant ir dirginimą.

Šiuo tikslu daugelį nacionalinių metodikų reikia įtraukti vakaro laikotarpį kaip atskirą paros laikotarpį ir metinį vidurkį. Be to, kai kurias esamas metodikas reikia pakoreguoti taip, kad nebūtų vertinamas triukšmo atspindys nuo fasadų, kad būtų įtrauktas nakties laikotarpis ir (arba) pakoreguotos įvertinimo vietos koordinatės.

Visos šios metodikos turi būti adaptuotos pagal Ldienos ir Lnakties apibrėžimus. Įvertinimai gali būti atliekami vadovaujantis ir Šiaurės šalių kelių transporto skleidžiamo triukšmo prognozavimo modeliu (angl. Nordic Prediction Model for Road Traffic Noise, 1996, TemaNord 1996:525) .

Šios metodikos pateikia orlaivių triukšmo, kelių transporto triukšmo ir geležinkelio transporto triukšmo emisijos duomenis, remiantis turimais duomenimis. Kelių ir geležinkelio transporte, papildomi duomenys turi būti gaunami matavimais.

Triukšmo kontrolė Europos Sąjungoje

Europos Sąjungos lygmeniu yra reguliuojamas tik triukšmas, keliamas viešose vietose (pavyzdžiui, parkuose, atvirose teritorijose prie mokyklų ar ligoninių), mašinų, žemės ūkio technikos, statybos įrenginių, buitinės technikos skleidžiamas garsas ir pan. Tačiau nėra reguliuojamas triukšmo lygis, atsirandantis atliekant vidaus darbus. Šios sritys yra reguliuojamos valstybės narės valstybiniu ar vietiniu mastu. Taip pat nėra reguliuojamas triukšmo lygis karinėse teritorijose.

Žemiau pateikta lentelė atspindi Europos Sąjungos triukšmo kontrolę, kuri skirstoma į keturis pagrindinius sektorius, t.y. autotransporto, mechanizmų, lėktuvų ir statybos įrangos keliamą triukšmą.

Direktyva 70/157/EEC nustato triukšmo lygio limitus automobiliams. Ji po kurio laiko buvo papildyta, o naujausioji direktyva 96/20/EC dar labiau sumažina leistiną triukšmo lygį automobiliams, taipogi įtvirtina ribinius dydžius 8 tips keleiviniams ir krovininiams automobiliams. Direktyva 78/1015/EEC įveda ribinį triukšmo lygį, t.y. 75-80 dBA, trims motocikls kategorijoms.

Ši direktyva neįpareigoja valstybes narės griežtai taikyti Europos Sąjungos nustatytų standartų savo šalies motocikls gamintojams ir sudaro sąlygas šiek tiek koreguoti leistiną triukšmo lygį šalyje. Tačiau jei gaminys yra parduodamas kitai šaliai narei, svarbu, kad motociklo keliamas triukšmo lygis atitiktų tos šalies nustatytas normas.

Direktyva 88/594/EEC yra bendroji buitinis prietaisų ir vartotojų informavimo apie jų keliamo triukšmo lygį direktyva. Lėktuvų skleidžiamo triukšmo lygio mažinimas Europos Sąjungoje, yra reguliuojamas keturiomis direktyvomis. Šiomis direktyvomis uždraudžiama įtraukti senesnės laidos ir dažnai didesnio triukšmingumo lėktuvus į valstybės narės naudojamus lėktuvų sąrašus.

Akustinio komforto matavimas ir jo svarba

Akustinio komforto arba garso izoliacijos matavimas - tai pastato atskiriančių konstrukcijų (sienų, lubų, grindų, fasado) gebėjimo slopinti garso perdavimą iš vienos patalpos į kitą nustatymas. Atliekant matavimus, į vieną patalpą “pučiamas” kontroliuojamo spektrinio garsinio signalo lygis, o kitoje - matuojamas perduoto garso lygių skirtumas. Taip gaunamas garso izoliacijos rodiklis (Rw) LST EN ISO 16283-1 ir fasado Dls LST EN ISO 16283-3, išreiškiamas decibelais (dB). Panašiu principu, naudojant specialų atsitiktinių smūgių (tapping) aparatą, vertinamas smūginio triukšmo izoliacijos rodiklis (Ln,w) LST EN ISP 16283-2 per perdangos konstrukcijas.

Akustiniai matavimai

Gyvenamosiose ir visuomeninėse patalpose gera garso izoliacija užtikrina akustinį privatumo lygį ir geresnį vidaus mikroklimatą. Matavimų rezultatai svarbūs projekto derinimo stadijoje ir eksploatacijos priėmimo metu, kad būtų garantuota, jog statinys atitinka Lietuvos statybos techninio reglamento akustikos reikalavimus. Netinkama izoliacija gali lemti papildomas investicijas vėlesniuose etapuose - akustinės pertvaros, papildomos medžiagos, triukšmą slopinančios sistemos.

Norminiai reikalavimai Lietuvoje

Pagal STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“ gyvenamosios paskirties pastatuose privalomi šie minimalaus garso izoliacijos rodikliai:

Matavimai yra privalomi daugiabučiuose ir visuomeninės paskirties pastatuose: 1)gyvenamosiose patalpose (butuose, kambariuose); 2)viešosiose erdvėse (mokymo įstaigose, gydymo įstaigose, biuruose); 3)komercinėse patalpose (restoranuose, parduotuvėse).

Matavimo eiga

1. Paruošimas: Patalpos turi būti uždarytos ne trumpiau kaip 1 val. prieš pradedant matavimus, kad išsilygintų garso lygiai. Visi baigiamieji apdailos darbai turi būti atlikti (durys, langai, lubos, grindys).
2. Matavimas ore sklindančio garso perdavimui (ISO 16283-1): Garso šaltinis (plius garsiakalbis) statomas šaltinio patalpoje. Matuojamas trisdešimties-penkiasdešimties oktavinių juostų spektrų garso slėgio lygis šaltinio ir girdimosios patalpos taškuose. Apskaičiuojamas faktinis Rw rodiklis, palyginant lygio skirtumus ir koreguojant pagal standartizuotą kreivę.
3. Matavimas smūginio triukšmo perdavimui (ISO 16283-2): Girdimojoje patalpoje matuojamas garso slėgio lygis po kiekvieno smūgio serijos. Apskaičiuojama Ln,w vertė, atsižvelgiant į vidutinį smūgio triukšmo lygį ir patalpos garso sugertį. Naudojamas ISO tinklu reguliuojamas tapping machine ant šaltinio patalpos grindų.

Praktinės rekomendacijos

Matavimus patartina planuoti iš karto po visų statybos ir apdailos darbų, bet prieš pastato priėmimą. Tarp akustinio matavimo ir statinio eksploatacijos priėmimo neturėtų praeiti daugiau kaip 1 metai. Jei rezultatai nebeatitinka normų, būtina koreguoti konstrukcijas arba įrengti papildomas akustines medžiagas dar prieš išduodant galutinį statybos leidimą. Tokiu būdu akustinio komforto matavimas užtikrina, kad pastatas atitinka tiek teisės aktų, tiek gyventojų ar naudotojų poreikius.

Akustikos matavimo nauda

Akustinio komforto ir garso izoliacijos matavimų nauda yra daugialypė:

1. Užtikrinamas gyventojų ir naudotojų komfortas: Garso privatumas, psichologinė gerovė, produktyvumas.
2. Atitiktis normatyvams ir teisės aktams: Reglamentų laikymasis, energijos vartojimo efektyvumas.
3. Kokybės užtikrinimas ir rizikos mažinimas: Defektų identifikavimas, papildomų investicijų vengimas.
4. Vertės augimas ir tvarumas: Nekilnojamojo turto vertė, tvarumo sertifikatai.
5. Naudotojų pasitenkinimas ir reputacija: Teigiami atsiliepimai, teisinė apsauga.

Atlikti akustikos (triukšmo ir garso izoliacijos) testą prieš perkant namą verta dėl kelių svarbių priežasčių: gyvenimo komfortas, priemonių ir įrenginių patikra, sprendimų dėl remonto ir izoliacijos poreikio planavimas, vertės ir kainos argumentavimas derybose, artėjančių gyvenamųjų ar pramoninių objektų poveikio vertinimas, aplinkosaugos ir teisės aktų reikalavimų patikra, reikalavimas garantiniam aptarnavimui ar atgaliniams skundams.

Akustikos matavimas atliekamas pasirinktinai pastato atitvarai: vidinė pastato pertvara, pastato perdanga ar išorės pastato pertvarai (fasadai). Matavimo metu skleidžiamas garsas (garso šaltinis, ne mažiau, nei 114dB ) matuojama pertvara skiriančiose patalpose ( garsa fiksuoja garso priėmėjas). Tik aukštos kokybės, moderni įranga naudojama testavimui. Akustikos metu mūsų komanda naudoja kalibruotą ir patikrintą įrangą, kuri nekelia abejonių dėl duomenų tikslumo.

tags: #akustinis #patalpu #ir #aplinkos #vertinimas