Triukšmas bute gali tapti didele problema, trikdanti poilsį, darbą ir bendrą savijautą. Šiame straipsnyje aptarsime, kaip pagerinti akustiką bute, sumažinti triukšmą ir užtikrinti komfortą.
Akustiniai ir garso tyrimai reikalingi įvairios paskirties pastatams, įskaitant gydymo įstaigas, viešbučius, mokslo erdves ir daugiabučius. Lietuvoje šie tyrimai tapo privalomi įstojus į Europos Sąjungą.
Šie tyrimai nustato, ar statinio sienos, grindys, perdangos yra nelaidžios triukšmui, taip pat leidžia išsiaiškinti, koks yra išorinių sienų triukšmo pralaidumas. Įvardytame dokumente numatyta, kad pastatas turi būti suprojektuotas ir pastatytas taip, kad jame ir šalia jo esančių žmonių girdimo triukšmo lygis nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir atitiktų komfortines aplinkos sąlygas, kurios reikalingos darbui, poilsiui bei miegui.
Akustinės statinių klasės bei leistinos triukšmo normos privalo būti užtikrintos, nes labai didelis triukšmas neigiamai veikia žmogaus organizmą, silpnina klausą, mažina darbingumą ir apskritai gali nemenkai sutrikdyti sveikatą.
Triukšmas traktuojamas kaip statinių išorėje spinduliuojamas oro triukšmas, gretimoje patalpoje spinduliuojamas oro triukšmas, smūgio sukeliamas triukšmas, įrenginių triukšmas, perteklinio aidėjimo triukšmas ar triukšmas, spinduliuojamas į aplinką šaltinių, esančių statinių viduje ar su jais susijusių.
Ekspertai aiškina, kad garso ar triukšmo šaltinis gali būti tiek išorinis, tiek vidinis. Išorinis aplinkos triukšmas apima transporto keliamus garsus, gatvės triukšmą ir kt., o vidinis triukšmas sklinda statinio viduje ir gali būti klasifikuojamas į orinį ir struktūrinį triukšmą.
Orinis ir struktūrinis triukšmas
Orinis triukšmas yra sukeliamas garso šaltinio, skleidžiančio garso bangas ore, pavyzdžiui, garsus kaimynų šnekėjimas ar juokas, muzika, prietaisų (radijo ar televizoriaus) skleidžiami garsai, dainavimas, šuns lojimas, veikiančios buitinės technikos sukeliamas triukšmas ir t. t.
Struktūrinis triukšmas yra sukeliamas garso šaltinių, tiesiogiai kontaktuojančių su konstrukcijomis, laidžiomis garso bangoms, pavyzdžiui, vandentiekio ar nuotekų vamzdynų garsai, daugiabučių liftų, šiukšlių surinktuvų, buitinės technikos vibracijos garsai, sklindantys pačiais namo atitvarais, ir t. t. Būtent prie šios triukšmo kategorijos yra priskiriamas ir smūginis triukšmas.
Statinių garso izoliavimo norminius rodiklius nustato Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(5): 2008 Esminis statinio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“.
Statinio akustines savybes numato vienintelis Lietuvoje galiojantis dokumentas - Statybos techninis reglamentas STR 2.01.01(5): 2008 Esminis statinio reikalavimas „Apsauga nuo triukšmo“. Čia nurodoma, kad statinio ir statybos produkto savybės, susijusios su apsauga nuo triukšmo, gali būti išreiškiamos garso izoliavimo rodikliu, garso slėgio lygiu ir garso galios lygiu.
Akustinės savybės apibrėžiamos matavimo vienetais: tūriu (m3), paviršiaus plotu (m2), lygiaverčiu sugerties plotu (m2), atidėjimo trukme (s) ar garso slėgio lygiu (dB). Jeigu patalpos garso izoliacija, kuri nustatoma pagal garso izoliavimo koeficientą, apskaičiuojamą pagal darniuosius standartus, yra pakankama, tai laikoma, kad apsauga nuo statinių išorėje spinduliuojamo oro triukšmo yra tinkama.
Pagal oro garso izoliavimo rodiklį vertinamas ir kitas aspektas. Dar vienas vertinamas dalykas yra apsauga nuo smūgio sukeliamo triukšmo, kuri atskleidžiama įvertinus statinio garso slėgio lygį, perduodamą į apsaugomos nuo triukšmo patalpos perdangas.
Smūgio garso slėgio lygis nustatomas vadovaujantis darniaisiais standartais. Galiausiai statinio apsauga nuo aidėjimo triukšmo vertinama atsižvelgiant į aidėjimo trukmę patalpoje arba lygiavertį patalpos triukšmo sugerties plotą.
Atidėjimo trukmės aspektus vertėtų pristatyti plačiau. Tai yra laikas, per kurį nutraukus garso skleidimą, garsas sumažėja 60 dB. Aidėjimo trukmė svarbi ir yra tiriama gyvenamųjų pastatų bendrojo naudojimo patalpose arba masinio žmonių susibūrimo vietose.
Statybos techninis reglamentas (STR) 2.01.07:2003 "Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo" nustato pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybės reikalavimus, pastatų atitvarų akustinių rodiklių vertes, kad pastatuose ir šalia jų girdimas triukšmo lygis nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir atitiktų darbui bei poilsiui būtino akustinio komforto kokybę.
Akustinių ir garso tyrimų kainodara
Akustiniai ir garso tyrimai atliekami pagal nustatytą kainodarą. Šių tyrimų kaina paskaičiuojama pagal Registrų centro nekilnojamojo turto kadastro bylą, kuri iš karto atskleidžia, kiek reikės tirti namo elementų (dalių, besiribojančių su kitomis dalimis, t. y.
Ekspertai įspėja, kad akustinių ir garso tyrimų kaina priklauso nuo tiriamų namo elementų kiekio. Kuo daugiau statinio elementų reikia ištirti, tuo aukštesnė kaina. Kad būtų galima iš anksto numatyti preliminarią kainą, jau pirmo vizito įmonėje, teikiančioje akustinių ir garso tyrimų paslaugas, metu reikia pateikti kelis dokumentus, t. y.
Šiuo metu siūlomi sprendimai yra pagrįsti esamu pastato tipu ar naudojimo būdu. Todėl jie yra gana bendri ir, priešingai, neatitinka specifinių skirtingų vartotojų reikalavimų.
Rezidencijų akustinių problemų technines specifikacijas Lietuvoje išplatino Architektų asociacija ir Inžinierių sąjunga su pasiūlymu, kaip šias problemas išspręsti. Jie gali būti taikomi visoje šalyje. Manoma, kad pasiūlymus jau tenkina tiek daugiaaukštės, tiek paslaugų ir pastatų reguliavimo agentūros.
Siūlomi sprendimai yra pagrįsti garso tyrimu. Svarbiausias aspektas yra tai, kad jie skirti visiems žmonėms, o ne tik žmonėms, dirbantiems tose vietose, kur triukšmas kelia problemų.
Garso įrašų studijos, koncertinės salės bei arenos, kino teatrai, edukacinės įstaigos ir begalė kitų erdvių yra absoliučiai skirtingos ir kaskart reikalauja skirtingo sprendimo.
Akustikos srityje švarus garsas yra mūsų tikslas. Siekdami jo, taikome protingus sprendimus biurams, barams, mokykloms, garso įrašų studijoms ar net namams.
Garso klasės
Kaip namo patalpos yra apsaugotos nuo triukšmo, galima spręsti pagal jo garso klasę. Pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybė išreiškiama penkių garso klasių sistema - A, B, C, D ir E. Šioms garso klasėms nustatyti naudojamos ore sklindančio garso izoliavimo, smūgio garso izoliavimo, aidėjimo trukmės ir aplinkos triukšmo rodiklių vertės. Garso klasė - tai supaprastinta pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybės sistemos išraiška. Pagal klases galima tinkamai pasirinkti apsaugos nuo triukšmo rodiklių reikalavimus ir jas susieti su numatoma statinio paskirtimi.
- A garso klasė - ypač gero akustinio komforto sąlygų klasė - tai reiškia, kad apie 90 proc. gyventojų akustinį komfortą įvardija kaip gerą arba labai gerą.
- Pagerinto akustinio komforto sąlygų klasės B atveju 75-85 proc. gyventojų komfortą laiko geru, o iki 10 proc. - nepatenkinamu.
- Priimtino akustinio komforto sąlygų C klasės atveju iki 50 proc. gyventojų komfortą laiku geru arba labai geru, o 30 proc. yra nepatenkinti.
- D garso klasė - nepakankamo akustinio komforto sąlygų klasė; čia tikėtina, kad nuo 30 proc. iki 45 proc. gyventojų akustines sąlygas įvertins kaip geras arba labai geras, o nuo 25 proc. iki 50 proc. gyventojų - kaip blogas.
- E garso klasė - ribinio akustinio komforto sąlygų klasė. Patikimų duomenų nėra.
Tiesa, pasak specialistų, klasė tik informuoja apie galimą akustinio komforto lygį pastate, tačiau skirtingi žmonės triukšmą suvokia nevienodai.
Beje, pasak specialistų, labai svarbu nepainioti ir pačių terminų. Verta žinoti, kad garso sugertimi vadinamas garso energijos virtimas šiluma. Garso izoliacija - tai garso, sklindančio per atitvarą nuo šaltinio iki klausytojo, energijos nuostoliai. Akustika - tai mokslas apie garsą.
Triukšmo poveikis sveikatai
Anot specialistų, prie nuolatinio triukšmo žmogus pripranta ir tarsi jo nebegirdi, todėl vis garsiau atsuka radijo imtuvą, grotuvą ar televizorių. Taip įsisuka užburta karuselė, kurios pasekmės toli gražu susijusios ne vien su klausos pažeidimais. Visiškai įprastas, ausies nedirginantis, tačiau nuolatinis aplinkos triukšmas ne tik skatina nepasitenkinimą ar agresiją, bet gali sukelti ir daug rimtesnių ligų.
Sveikatos apsaugos specialistai tvirtina, kad triukšmas yra vienas iš kenksmingų aplinkos faktorių ir vienas didesnių lėtinių stresorių. Priklausomai nuo triukšmo stiprumo, garso dažnių, poveikio trukmės gali išsivystyti įvairūs žmogaus sveikatos sutrikimai.
Pasak Vilniaus visuomenės sveikatos centro specialisto Raimondo Vaidgino, ar greitai išsivystys klausos neuropatija, priklauso nuo daugelio dalykų. Svarbu, koks triukšmo pobūdis. Nuolatinis mašinų ar staklių ūžimas kenkia mažiau nei impulsinis štampavimo ar panašus triukšmas. Ausis nespėja prisitaikyti prie impulsinio triukšmo, veikiančio tik keletą sekundžių, ir klausa pažeidžiama labiau. Klausos sutrikimai greičiau atsiranda, kai kartu su triukšmu veikia vibracija ar kiti kenksmingi profesiniai veiksniai. Klausos neuropatija yra ryškesnė, kai žmogų veikia didelis triukšmas ne vien darbo metu, bet ir po darbo gatvėje ar kitose viešose vietose, taip pat ir namuose.
Veikdamas ilgą laiką triukšmas sutrikdo daugelio organų darbą. Labiausiai pažeidžiama nervų sistema - atsiranda nuovargis, silpnumas, irzlumas, nemiga, pailgėja užmigimo laikas, suprastėja miego kokybė, padidėja nervinis jautrumas, gali atsirasti kiti nerviniai ir psichiniai sutrikimai. Beje, nuolat būnant triukšmingoje aplinkoje išsivysto pripratimas ir net priklausomybė nuo triukšmo. Žmogus komfortiškai jaučiasi tik tada, jei girdi triukšmą, tačiau ilgainiui komfortą keičia minėti sveikatos sutrikimai.
Yra ir profesinės ligos, susijusios su triukšmu. Jei žmogui nuolat tenka dirbti aplinkoje, kurioje triukšmo lygis viršija 85 dB, per keliolika metų žmogaus klausa negrįžtamai susilpnėja. Gyvenamojoje ir darbo aplinkoje priimtini triukšmo lygiai nustatyti Lietuvos higienos normoje neturi viršyti 80 dB. Pagal tą pačią normą leidžiamas triukšmo lygis gyvenamosiose patalpose nuo 6 iki 18 val. turi būti iki 50 dB, nuo 18 iki 22 val. - iki 45 dB, nuo 22 iki 6 val. - 40 dB.
Įvairių triukšmo šaltinių pastatuose visiškai pašalinti neįmanoma, todėl tenka sumažinti sveikatai žalingą triukšmą, priimant atitinkamus konstrukcinius sprendimus ir naudojant akustines medžiagas. Gerų akustinių sprendimų pastatuose poreikis greitai didėja, nes planuojamas vis didesnis teritorijų užstatymo tankis ir pastatai statomi arčiau transporto srautų.
Teisinė bazė
Daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, yra akustinę aplinką reglamentuojančios normos, kuriose nurodyta įvertinti šiuos faktorius:
- iš pramonės pastatų į aplinką skleidžiamą triukšmą;
- į patalpas patenkantį transporto sukeliamą triukšmą;
- garso lygį darbo vietose ir pastatuose;
- garso izoliaciją tarp patalpų pastatuose.
Pastato apsauga nuo triukšmo yra vienas iš šešių pagrindinių Europos Sąjungos statybos produktų direktyvos 89/106/EEC reikalavimų, kuriuos turi atitikti pastatas. Šios ir kitų apsaugą nuo triukšmo apibrėžiančių direktyvų reikalavimai buvo perkelti į nacionalinę teisę statybos techninių reglamentų, higienos normų ir kitų įstatymų forma.
Statybos techninis reglamentas STR 2.01.07:2003 „Pastatų vidaus ir išorės aplinkos apsauga nuo triukšmo“, įsigaliojęs 2004 m. sausio 1 d., nustato pastatų apsaugos nuo triukšmo kokybės reikalavimus, pastatų atitvarų akustinių rodiklių vertes, kad pastatuose ir šalia jų girdimas triukšmo lygis nekeltų grėsmės žmonių sveikatai ir atitiktų darbui bei poilsiui būtino akustinio komforto kokybę.
Direktyvoje (SPD) 89/106 EEC yra išaiškinti visi rodikliai, naudojami esminio reikalavimo - „apsauga nuo triukšmo“ - aprašymui, ir nurodyti standartai, kuriuose pateikti taikomų rodiklių apibrėžimai, jų matavimo ir skaičiavimo metodai. Statybos produktų akustinės savybės gali būti nustatytos ir skaičiavimo metodais, nurodytais reglamento VI skyriuje. Jei įmanoma, projektuojant turi būti taikomi skaičiavimo metodai, įvertinantys statybos produkto rodiklius, numatomus atsižvelgiant į jo savybes.
Nustatyti atskirų grupių statybos produktų akustines savybes išreiškiantys rodikliai, tokie kaip langų, durų - oro garso izoliavimas, grindų dangų, „plaukiojančių“ grindų - smūgio garso izoliavimas, dangų, turinčių garsą sugeriančių savybių, - garso sugerties koeficientas, vandentiekio sistemos komponentų garso slėgio lygis, oro tiekimo angos - oro garso izoliavimas, vėdinimo sistemos (gyvenamuosiuose pastatuose) - sistemos komponentų netiesiogiai perduodamo garso izoliavimas ir kt.
Pagal minėtą teisės aktą, naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių, blokuotų gyvenamųjų namų, kai kurių triukšmui jautrių negyvenamųjų (trumpalaikio apgyvendinimo paskirties, gydymo paskirties) pastatų vidaus aplinkos garso klasė turi būti ne žemesnė kaip C. Rekonstruojant ar kapitaliai remontuojant pastatus, jų ir greta esančių patalpų vidaus aplinkos apsaugos nuo triukšmo kokybė turi nepablogėti ir atitikti ne žemesnę kaip E garso klasę.
Pastatų apsaugos nuo triukšmo reikalavimai įgyvendinami trimis etapais: projektuojant pastatą, statant ir perduodant jį naudoti. Projektuojant pastatą paprastai atsižvelgiama į du pagrindinius su garsu susijusius faktorius:
- pasirenkant tylią įrangą (pvz.: liftai, siurbliai, šildymo ir vėdinimo įranga ir t. t.);
- valdant garsą pastate patalpų akustikos ir garso izoliacijos priemonėmis.
Iki naujas pastatas bus pripažintas tinkamu naudoti, turi būti nustatyta jo faktinė garso klasė akustiniais matavimais ir patvirtinta garso klasifikavimo protokolu. Pastato projektiniai sprendimai turi būti pagrįsti akustiniais skaičiavimais, o ar statybininkams tikrai pavyko įgyvendinti projektuotojų sumanymą, galima nustatyti tik natūriniais akustiniais matavimais, kuriuos gali atlikti tik akredituotos laboratorijos. Teisės aktai numato, kad prieš pripažįstant statinį tinkamu naudoti, tokie matavimai yra privalomi.
Reikalaujama, kad naujai projektuojamų dvibučių, daugiabučių ir blokuotų gyvenamųjų namų, gydymo, mokslo, viešbučių paskirties pastatų ir poilsio paskirties pastatų vidaus aplinkos garso klasė būtų ne žemesnė kaip C, tai yra priimtino akustinio komforto sąlygų garso klasė. Praktika rodo, kad kartais projekte numatyta garso klasė neatitinka faktinės, t. y. Šių matavimų esmė ta, kad matuojama ne tik konkreti konstrukcija pastate, bet ir jų visuma.
Matavimai laboratorinėmis sąlygomis
Atliekant tyrimus laboratorinėmis sąlygomis - idealioje tyrimams aplinkoje - matuojamos pačių gaminių - lango, durų ar kito gaminio - akustinės savybės, o natūriniais matavimais matuojama pastatų ir jų konstrukcijų visuma.
Pvz., gretimų patalpų triukšmas sklinda tiesiogiai per jas skiriančią atitvarą (tiesioginis sklidimas) ir netiesiogiai, apeinant ją (netiesioginis sklidimas). Netiesiogiai garsas gali sklisti ne tik per šonines aitvaras (apylankinis sklidimas), tačiau ir šalutiniais keliais per atitvarose esančias angas (pvz., vėdinimo), nesandarumus ar konstrukcijų sujungimus (pvz., siena su perdanga, arba tarpbutinė siena su fasadu).
tags: #akustiniu #rodikliu #patalpose #modeliavimas