Lietuva turi turtingą alaus gamybos istoriją, o alaus daryklų patalpos yra neatsiejama šio paveldo dalis. Šiame straipsnyje nagrinėsime alaus daryklų patalpų planavimą, reikalavimus, taip pat apžvelgsime kelis istorinius pavyzdžius Lietuvoje.
Kaip žinia, jau kelis metus domiuosi, kaip 1920 metais sumanus Prienų žydas Benicijonas Šakovas nupirko ilgus metus ten veikusį „Goldbergo“ bravorą ir per kelis metus ją padarė didžiausia pramonine alaus darykla Lietuvoje. Todėl pateiksiu užrašytą Onos Bartkevičiūtės - Babravičienės iš Dvarelio gyvenvietės pasakojimą apie to meto technologinius procesus.
Ši moteris pati dirbo Šakovo darykloje, o jos prisiminimai saugomi Prienų muziejuje.
“…visos gamybinės patalpos buvo mūrinės, išbaltintos, grindys - cementinės. Vanduo pateikiamas vamzdžiais iš šaltinių, be jokių priemaišų. Vidaus naudojimui duodavo guminius batelius. Viduje buvo šilta ir švaru. Atvežtus miežius transporteriai užkeldavo į viršų, ten išarpuodavo, paskui atidarę liukus prileisdavo jų didžiausius katilus, užpildavo vandeniu ir kibirą kalkių. Motoriniais maišytuvais 3 dienas maišydavo, paskui per sietus išplaudavo kalkes. „Špikerėje“ (daigykloje) grūdus išberdavo ant grindų - salyklui, viduryje būdavo takas. Moterys braidydavo po grūdus ir maišydavo, kad neužželtų velėna. Kai daigelis išleisdavo 4 šakneles - juos ant sieto džiovindavo 3 paras.
Alaus virdavo didžiuliuose katiluose, paskui pildavo į ąžuolines statines lakuotu vidumi, kurios buvo 5000 litrų talpos. Alaus subrendimui rūsyje laikydavo ant šonų, apdėtais ledais. Ledus pjūklais pjaudavo Nemune, kai būdavo šalčiausiais žiemos laikas ir pripildydavo visą šaldytuvą. Anksčiau pilstytuvėje buvo tik kojinis automatas, vėliau įtiasė kompresorius ir butelius pripildydavo automatas (kalbama, kad šis automatas veikė Vilniaus „Taure“ iki pat modernizacijos, t.y. Nepriklausomybės - red. past.). Etiketės buvo dvi: viena butelio šone, antra - ant kamščio.
Reikalavimai alaus gamybos patalpoms
Norint legaliai gaminti ir parduoti alų Lietuvoje, būtina atitikti tam tikrus reikalavimus, susijusius su patalpomis ir įranga.
- Reikia gauti maisto gamintojo leidimą ar sertifikatą patalpoms ir įrangai bei nusipirkti alaus gamybos licenciją.
- Yra didžiuliai reikalavimai įrangai, patalpoms, procesų kontrolei ir asmeninei kompetencijai.
- Naminio alaus paprastai virtuvėje virti niekas neleis, turi būti oficialiai gamybinės patalpos.
- Taip, kad reikia nuomoti tokias, ar dalį namo įteisinti kaip gamybines patalpas, tada higienos reikalavimai, licenzija gamybai ir licenzija prekybai jeigu nori prekiauti privatiems asmenims (su gamybos licenzija galima prekiauti tik vienetams, kurie turi prekybos licenziją).
Taip pat gamybai reikia turėti žmogų praėjusį alaus virimo kursus, taip kad reiks arba pačiam praeiti kur kainuos dar apie 2000 Lt (berods tik Pakruojyje šiuo metu tai daro, Kaune ir panevėžyje bei VIlniuje to nebėra) arba samdyti fiktyviam dalyvavimui žmogų.
Aišku čia tik demagoginiai svaičiojimai prie alaus bokalo. O nelegaliu būdu manau mes beveik visi esam užsiėmę, nes manau visi virėm, draugo gimtadieniui, ar giminaičio krikštynom. Ir tikrai taip.
Kiekvienos partijos tyrimas kainuoja apie 100 Lt, o alaus gamybos licencija - apie 2500 Lt.
Istoriniai alaus daryklų pavyzdžiai Lietuvoje
Vienintelis Klaipėdoje išlikęs alaus daryklos kompleksas yra įrašytas į valstybės saugomų kultūros paveldo objektų sąrašą. Jį sudaro buvęs gyvenamasis bei administracinis pastatas Herkaus Manto g. 38, raudonų plytų alaus darykla Šaulių g. 25, spirito varykla kieme, fachverkinis statinys, greičiausiai buvęs sandėlis, kitos pagalbinės patalpos. Kompleksas pastatytas XIX a. pab. - XX a. pr.
Spirito-alaus gamyklos pastatų kompleksą sudaro:
- spirito varykla - G231K1, H. Manto g. 38
- alaus darykla - G231K2, Šaulių g. 25
- administracinis pastatas - G231K3, H. Manto g. 38
Sklypas, kuriame yra komplekso pastatai, vienu galu remiasi į Herkaus Manto, kitu - į Šaulių gatvę. Jau XIX a. pirmoje pusėje čia veikė karčema, kur greičiausiai vietoje buvo gaminamas alus.
1890 metais privati karčema virto alkoholio darykla. Buvo pastatyta alaus darykla - raudonų plytų pastatas Šaulių gatvėje. Darykla turėjo "Bohemijos" pavadinimą. Ji taip buvo vadinama todėl, kad greičiausiai gamino bohemiškąjį salyklą ir alų. Bohemiškasis šviesusis alus Vokietijoje kadaise buvo itin populiarus.
1920 metais įmonė kieme pastatė spirito varyklą ir ėmė virti degtinę bei likerį. Name palei Herkaus Manto gatvę veikė gėrimų parduotuvė.
Po Pirmojo pasaulinio karo Klaipėdoje veikė tik dvi alaus daryklos, viena iš jų - Šaulių gatvėje.
Alaus daryklos pastatas (Šaulių g. Nr.25) susideda iš dviejų skirtingų keturių ir dviejų aukštų tūrių, tarp jų - įvažiavimas į kiemą, uždarytas metaliniais vartais. Pastatas raudonų plytų mūro, puoštas vertikaliomis mentėmis, horizontaliais karnizais, ritmiškai išdėstytais segmentiniais langais ir kitomis detalėmis, būdingomis „medžiagų stiliui“ (Materialstil).
Nuo 1945 metų daryklos statinius buvo pradėta naudoti salyklo gamybai.
Alaus daryklos patalpose sovietmečiu grūdai buvo daiginami, džiovinami ir vežami į dabartinę "Švyturio" gamyklą, o kai ši prasiplėtė, raudonų plytų daryklos pastatas buvo pradėtas naudoti kaip tabako sandėlis.
Gyvenamajame name kurį laiką veikė alaus daryklos kontora, prokuratūra, viešbutis, sovietmečiu - gėrimų, kojinių parduotuvės.
Šiuo metu apgriuvęs bravoras, vokiškai vadintas „Bohmisches Brauhaus“, o vėliau - „Vereinigte Sprit und Brauhaus“ išvalytas, atkasti pamatai, tvirtinamos išlikusios konstrukcijos. Bravoro kompleksą sudaro buvęs gyvenamasis ir administracinis pastatai, raudonų plytų alaus darykla, spirito varykla, fachverkinis statinys (buvęs sandėlis), kitos pagalbinės patalpos.
Rekonstrukciją planuojama užbaigti 2026 m.
Štai nuotrauka, kurioje matyti dalis daryklos komplekso:
Švyturio alaus darykla Klaipėdoje
"Švyturio UP" projektas Klaipėdoje
Kviečiame apžiūrėti 55 m² ploto komercines patalpas, esančias naujai kuriamame „Švyturio UP“ verslo parke, Klaipėdos centre.
Tai puiki vieta tiems, kurie vertina:
- Unikalų konversijos projektą - istorinė „Švyturio“ alaus darykla įgauna naują verslo parko veidą
- Centrinę lokaciją Klaipėdos senamiesčio pradžioje, kur formuojasi naujas miesto traukos centras
Techninė informacija:
- Bendras projekto plotas: 16 972,05 m²
- Aukštai: 2
- Paskirtis: administracinė
- Statybos metai: 1971 m., rekonstrukcija - 2026 m.
- Šildymas: centrinis kolektorinis
- Vanduo: miesto vandentiekis
- Įrengimas: dalinė/pilnai įrengtos patalpos
- Ypatybės: atskiras įėjimas, vitriniai langai, įėjimas iš gatvės, vietos automobiliams, galimybė keisti išplanavimą, internetas
„Švyturio UP“ įsikūręs Bangų g. 2, Klaipėdos senamiestyje - vienoje iš patogiausių ir dinamiškiausių miesto vietų, kur susilieja senamiesčio autentika ir modernus verslo gyvenimas.
Moderniai įrengtos erdvės tiems, kurie vertina kokybę, išskirtinumą ir prestižą.
Puiki vieta vystytis ir plėstis istorinėje Klaipėdos vietoje, kvėpuojančioje šiuolaikiniu ritmu.
Apartamentų pardavimas: Išskirtinis gyvenimas Klaipėdos širdyje: apgalvotas dizainas, architektūrinis tęstinumas, ypatinga Bohemijos bravoro istorija, šiuolaikinis patogumas.
2015-ųjų vasarą „Švyturys-Utenos alus“ paskelbė, jog pradės dvejus metus truksiančią ir 5 mln. eurų vertės investiciją į naują alaus daryklą Klaipėdoje.
Pranešta, kad vietoje administracinio pastato „pagal senąją Klaipėdos architektūrą” projektuojamas apie 3 tūkst. kv. m ploto pastatas.
„Planavimo iniciatorius planuoja vietoje esamų administracinės - buitinės su parduotuvės - baro patalpomis ir sandėliavimo paskirties pastatų, statyti gamybinės paskirties (alaus gamyba) pastatą su restoranu ir parduotuve. Planuojamas alaus gamybos procesas bus uždaras. Šioje alaus darykloje planuojama pagaminti ne daugiau kaip 10 000 litrų alaus per parą arba 2 000 000 litrų per metus. Pastate numatoma galimybė rengti ekskursijas po gamybinės paskirties patalpas supažindinant lankytojus su alaus gamybos technologija, atlikti produkcijos degustaciją, stebėti gamybos procesus per įstiklintas plokštumas tiek iš lauko pusės, tiek iš vidaus: restorano salės ar antresolės balkono, parduotuvėje įsigyti gaminamos produkcijos. Bangų ir Kūlių Vartų gatvių sankirtoje planuojamas inžinerinis statinys: bokštas - švyturys. Šio statinio paskirtis reklaminė.
Statybos pradžios ceremonija nugriautojo administracinio pastato vietoje buvo surengta 2017-ųjų sausio 30 d.
Rekonstrukciją, anot R. Valatkos, planuota baigti iki 2018-ųjų pabaigos.
„Sieksime rinkai pasiūlyti išskirtinio alaus ir tuo pat metu edukuoti visuomenę bei diegti alaus vartojimo kultūrą“, - tada sakė „Švyturio-Utenos alaus“ vadovas apie jau 7 mln. eurų siekiančias investicijas.
„Raudonos plytos ir aukšti arkiniai langai - fasado elementai, modernų pastatą natūraliai integruojantys į Klaipėdos senamiestį. Siekiant daryklos teritorijos užstatymą padaryti artimesnį senamiesčiui būdingam užstatymui, pastatas suskaidytas į tris atskirus nedidelius tūrius. O istoriškai reikšminga pastato vieta - Kūlių Vartų ir Bangų gatvių sankryža - pabrėžiama kompozicinėmis priemonėmis - čia suprojektuotas aukščiausias pastato tūris”, - rašyta pranešime apie pastatą, kurio bendras plotas siekia 2581 kv. m.
2020-ųjų liepą buvo paskelbti „Švyturio-Utenos alaus” užsakymu parengti projektiniai pasiūlymai. Juose buvo numatyta Bangų g. 2 esantį gamybos pastatą, kuris liko tuščias, kai išsikėlus „Švyturio“ daryklai buvo išvežta ir visa gamyklos įranga, prikelti naujam gyvenimui.
„Šio projekto tikslas yra sutvarkyti pastatus, nekeičiant jų mastelio, tačiau papildant teritorijos aplinkoje saugotinus statinius ir įkvėpti daugiau gyvybės, žmonių judėjimo šiame kvartale. Mes norime atverti industrines erdves viešam naudojimui - kurti naujas darbo vietas, laisvalaikio zonas ir įtraukti miestiečius į teritoriją, kuri ilgą laiką buvo neprieinama ir nematoma“, - tada komentavo D. Raščius.
„Pagrindinė priežastis, kodėl pardavėme vystomą projektą - šiuo metu pandemiją supantis ekonominis neapibrėžtumas. Šiomis sąlygomis nutarėme koncentruotis į pagrindinę savo įmonės veiklą - gėrimų gamybą, atsisakydami mums nebūdingų veiklų - statybos, ir perleisdami jas tiems, kas turi daugiau patirties ir įdirbio statybų projektų vystymo srityje. Perleidžiame ne vien nekilnojamą turtą, bet kartu ir visą teritorijos vystymo koncepciją, kurios tikslas - buvusias industrines Klaipėdos erdves atverti viešam naudojimui - kurti naujas darbo vietas, laisvalaikio zonas ir įtraukti miestiečius į teritoriją, kuri ilgą laiką buvo neprieinama ir nematoma. Tuo pačiu siekėme, kad naujieji sprendimai būtų stilistiškai vientisi, prisidėtų prie urbanistinės ir architektūrinės miesto plėtros kūrimo, išlaikant autentiškumą.“
Žemiau pateiktoje lentelėje apibendrinti pagrindiniai reikalavimai ir aspektai, susiję su alaus daryklų patalpomis Lietuvoje:
| Aspektas | Aprašymas |
|---|---|
| Patalpų tipas | Oficialios gamybinės patalpos (ne virtuvė) |
| Sertifikatai/Leidimai | Maisto gamintojo leidimas/sertifikatas patalpoms ir įrangai |
| Licencijos | Alaus gamybos licencija, prekybos licencija (jei prekiaujama privatiems asmenims) |
| Personalas | Žmogus, praėjęs alaus virimo kursus |
| Tyrimai | Kiekvienos pagamintos partijos tyrimas laboratorijoje |
| Išlaidos | Alaus gamybos licencija (apie 2500 Lt), kiekvienos partijos tyrimas (apie 100 Lt), alaus virimo kursai (apie 2000 Lt) |