Alfonsas Butė - asmuo, įvairiapusiškai prisidėjęs prie Lietuvos kultūros ir politikos. Šiame straipsnyje apžvelgsime jo veiklos sritis, indėlį į kultūros paveldo išsaugojimą ir dalyvavimą politiniame gyvenime.
Lietuva žemėlapyje
Biografijos Faktai ir Darbo Patirtis
Alfonsas Butė yra žmogus, turintis darbo patirties Zoologijos ir parazitologijos institute, Vilniaus vykdomojo komiteto Butų ūkio valdyboje, Jaunimo teatre, Statybos treste ir medienos įmonėje.
Dalyvavimas Politikoje
Alfonsas Butė yra kandidatavęs į Seimą nuo Krikščioniškosios demokratijos partijos.
Kiekvienas žmogus bręsta tam tikram žingsniui ir, kai subręsta, tą žingsnį žengia. Tai, kad nebuvau išrinktas nuo Krikščioniškosios demokratijos partijos Seimo nariu, čia žmonių apsisprendimas. Žmonės turėjo labai mažai informacijos apie mane, galbūt jos nepakankamai turi ir dabar.
Savo biografijoje, pateiktoje prezidento rinkimams, sakote, kad 1987 m. KGB iniciatyva buvote atleistas iš Jaunimo teatro direktoriaus pavaduotojo pareigų ir šalių susitarimu pervestas į Vilniaus statybos trestą eiliniu darbininku, žemės kasėju, kur dirbote metus. Tuo metu dirbau Jaunimo teatro direktoriaus pavaduotoju. Įvyko ten toks garsus skandalas, kada buvo svarstomas mano dviejų darbuotojų, dalyvavusių prie A.
Iš direktoriaus pavaduotojo, reiškia nomenklatūros darbuotojo, perveda į eilinius žemės kasėjus. Tai, žinote, tuo metu tenai šeimininkavo sovietinės struktūros, ir tikriausiai Jums turėtų būti aišku, kad ne be tų struktūrų įsikišimo.
Finansinis Indėlis ir Parama Lietuvai
A. Butė teigia padėjęs Lietuvai įsigyti krašto apsaugos įrangos bei išrūpinęs valstybei 10 mln. dolerių paskolą iš Kanados. Taip pat teigia padovanojęs 2 vagonus rąstų pastatyti namelį moteriai, kuri regėjo Švč. Mergelę Mariją.
Savo biografijoje rašote, kad turite plačių ryšių, minite, kad esate padėjęs Lietuvai gauti pirmąją milijardinę Pasaulio banko paskolą.
Tuo metu vadovavau 3 uždarosioms akcinėms bendrovėms. Tai buvo „Lietmedis“, „Kanada Lietuva“ ir „Lietuva Kanada“, kuri turėjo ryšių su Kanados verslininkais, o jie turėjo ryšių per visą pasaulį. Todėl, kad buvo mano partneriai, žymūs pasaulyje žmonės kreipėsi į Pasaulio banką ir jie tarpininkavo. Ir Pasaulio bankas pasiūlė iki 10 mlrd. kreditą. Man pasiūlius G. Vagnoriui, jis pasakė parašyti pasiūlymą.
„Canlieta“ parašė, kad galėtų tarpininkauti, jeigu vyriausybė kreiptųsi ir prašytų. Atitinkamai buvo vyriausybės parašytas toks raštas. Aš dar priminsiu, kad už 7,5 proc. metinių palūkanų. Tuo metu iš vyriausybės atėjo ranka ištaisyti žodžiai, kad vyriausybė ne prašo, o sutiktų, ir ne už 7,5 proc., o už 9 proc. Mane tai labai nustebino.
Kanados vyriausybei vadovavo premjeras M. B. Mulroney, ir pirmasis 10 mln. A. Butė: Milijardinė, čia du atskiri dalykai. Tie patys žmonės, kurie tarpininkavo, kad Lietuva gautų milijardinę, milijoninę paskolą, tą 10 mln., čia buvo negrąžinama tokia pagalba, jie turėjo ryšių su Pasaulio banku, aš neturėjau ryšių. Bet būtent per juos buvo išeita į Pasaulio banką. Tačiau G. Vagnorius, vyriausybės vadovas, kai mes jau parašėme visus dokumentus, suderinome, kad vyriausybė sutinka imti už 7,5 proc., pamatęs, kad yra parašyti 7,5 proc., (liepė) ministrui V. Pasaulio bankas atsakė, kad sutiktų Lietuvai duoti milijardinę, ne 10 mlrd. dolerių paskolą, bet iš esmės vyriausybė atsisakė paimti šitą paskolą, matomai dėl to, kad buvo parašyta, kad prašėme ne 7,5 proc., o 9 proc.
| Organizacija | Veikla |
|---|---|
| Zoologijos ir parazitologijos institutas | Darbo patirtis |
| Vilniaus vykdomojo komiteto Butų ūkio valdyba | Darbo patirtis |
| Jaunimo teatras | Darbo patirtis |
| Statybos Trestas | Darbo patirtis |
| Medienos įmonė | Darbo patirtis |
Įmonių Valdymas ir Bankrotai
„Canlieta“, jei teisingai sako Lietuvos archyvai, yra bankrutavusi įmonė, kaip ir bankrutavęs yra „Lietmedis“.
Bet šitos įmonės, jei kalbate apie „Canlietą“, tai buvo vienas iš „Canlietos“ filialų Šiauliuose ir bankrutavo Šiauliuose.
Valstybinės garantijos ir vienaip arba kitaip, tai yra solidus gavėjas. O bet kuri įmonė kreiptis nei į Pasaulio banką, nei į kažkokį kitą banką, į tarptautinius bankus negali.
Aš nenoriu nieko suvesti. Kalbu apie įmones, kurioms Jūs vadovavote, nes Jūs pretenduojate būti LR prezidentu. Negaliu kalbėti apie įmones, kurios arba bankrutavo, arba ne, ir kurioms Jūs nevadovavote.
Kultūrinė Veikla ir Atminimo Įamžinimas
Rokiškio kraštas turėjo nemenką indėlį jo asmenybės formavimuisi, nepaisant to, kad didžioji šio žymaus žmogaus gyvenimo dalis prabėgo toli nuo gimtojo krašto.
2004 m. tęsiant brolių Keliuočių atminimo įamžinimo veiklą, Viešojoje bibliotekoje įkurtas Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras su nuolat veikiančia ekspozicija, kur sukaupta nemažai Juozo Keliuočio palikimo: rankraščiai, keletas laiškų, nuotraukų kopijos, jo versti kūriniai, išleisti atskirais leidiniais bei publikuoti periodiniuose leidiniuose.
2005 m. lapkričio 8 d. Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras įregistruotas kaip nevyriausybinė organizacija.
Pasitinkant Juozo Keliuočio 120-ąsias gimimo metines, šis centras papildytas vertingais eksponatais: Juozo brolio Alfonso dukros Rasa ir Aušra padovanojo dalį jo palikimo.
Projektinės veiklos dėka 2006 m. atgaivinta Rokiškio kraštui svarbaus kultūros leidinio „Prie Nemunėlio“ leidyba.
Nuo 2006 metų, bendradarbiaujant su žurnalo „Naujoji Romuva“ redakcija bei „Naujosios Romuvos“ fondu, pradėtas organizuoti kultūros ir meno pažinimo festivalis „Keliuotiškos Juozinės“, pratęsiantis legendinių Keliuočio vardinių tradicijas.
Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras jubiliejinius metus pasitiko, vykdydamas du projektus: pirmuoju tęsiama krašto kultūros žurnalo „Prie Nemunėlio“ leidyba, aktualizuojant J. Keliuočio gyvenimo tiesų ir vertybių sklaidą, antruoju - skelbiamas skaitmeninis turinys internetinės žiniasklaidos priemonėse.
Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras yra ir literatūrinės Juozo Keliuočio premijos steigėjas bei pagrindinis finansuotojas.
2019 m. Rokiškiui tapus Lietuvos kultūros sostine, o taip pat Lietuvai švenčiant šimtmetį, projekto „Rokiškis - Lietuvos kultūros sostinė“ koordinatorei Irenai Matelienei kilo mintis įamžinti krašto šviesiausias asmenybes, formavusias Rokiškio kultūrinį veidą.
Kovo 20 dieną sertifikuotas regioninio lygmens kultūros kelias - „Penkių kūrėjų kelias“, - jungiantis avangardinio kino kūrėjų ir poetų brolių Jono ir Adolfo Mekų, teatro režisieriaus Juozo Miltinio bei „Naujosios Romuvos“ redaktoriaus, žurnalisto, visuomenės veikėjo Juozo Keliuočio ir jo brolio poeto, pedagogo Alfonso Keliuočio memorialines vietas, jų atminimą įprasminančius ženklus, gyvenimą, kūrybą menančių vietovių visumą.
Penkių kūrėjų kelias - tai naujas būdas pažinti Aukštaitijos meno ir kultūros šviesulius: Juozą Miltinį, brolius Juozą ir Alfonsą Keliuočius bei brolius Joną ir Adolfą Mekus.
Visi jie yra susiję su Aukštaitija, tiksliau - su Panevėžio, Rokiškio ir Biržų kraštu.
Tai šiuolaikiniai kūrėjai, turėję lemiamos įtakos Lietuvos kultūrai ir menui bei jo sklaidai užsienyje.
Kaip teigia Kultūros kelio organizatoriai, temą Kultūros keliui padiktavo Panevėžio regione veikiantys trys garsių asmenybių palikimo studijų centrai - Jono ir Adolfo Mekų palikimo studijų centras (priklauso Biržų rajono savivaldybės Jurgio Bielinio viešajai bibliotekai), Juozo Miltinio memorialinis butas (priklauso Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai) bei Juozo ir Alfonso Keliuočių palikimo studijų centras (įsikūręs Rokiškio rajono savivaldybės Juozo Keliuočio viešojoje bibliotekoje).
Visas Kultūros kelias yra laikmečio (apimančio amžiumi vyriausio J. Keliuočio gimimo metus ir paskutiniojo iš Kultūros kelio herojų J. Kelio maršrutą sudaro 18 lankytinų objektų. Keliauti galima ir pavieniui, ir su gidais.
Kunigo Alfonso Lipniūno veikla
1943 m. kovo 17 d. nacių gestapas suėmė kun. Alfonsą jo namuose Aušros Vartų g. Vilniaus kunigų seminarijos rektorius L. Tulaba iš vakaro buvo gavęs slaptą pranešimą dėl Lipniūno ir kitų dviejų pasauliečių sulaikymo. Kai rektorius atskubėjo pas kun. Alfonsą ir paragino bėgti, išgirdo atsakymą: „Nebėgsiu!“ Po jo arešto arkivyskupas M. Reinys ieškojo, kaip susisiekti su vokiečiu karininku von Statenu, kuris buvo atsakingas už religijos reikalus. Visgi, tąkart su juo niekaip nepavyko susisiekti.
1943 m. kovo 26 d. kartu su kitais 46 lietuvių inteligentais kun. Alfonsas pasiekė Štuthofo koncentracijos lagerį, kuriame gavo politinio kalinio žymę. Štuthofe kun. Alfonsas kalėjo dvejus metus. Rizikuodamas savo gyvybe, koncentracijos stovykloje jis tarnavo kaip kalinių kapelionas, aukojo šv. Mišias, slapta teikdavo sakramentus, klausėsi išpažinčių.
Štuthofo koncentracijos stovykla
1945 m. sausio 25 d. artėjant sovietams Štuthofo koncentracijos stovyklos kaliniai buvo evakuojami ir vedami link uosto. Ši jų kelionė šiandien vadinama „Mirties keliu“. Likimo dėka keliems lietuvių kaliniams, tarp jų ir kun. Alfonsui bei kun. Stasiui Ylai, pavyko pasislėpti Pucko mieste netoli Gdansko. Deja, laisvės kun. Alfonsas šiame pasaulyje nesulaukė. Visiškai nusilpęs, sverdamas vos 30 kg, kun. Alfonsas susirgo šiltine bei plaučių uždegimu. Jo gyvybė užgeso 1945 m.
Iki šiol nėra žinoma, kur buvo laikomas suimtas kun. Lipnūnas. Ar tą kovo naktį areštuoti kaliniai buvo perkelti į Kauną, ar kelias dienas iki išvežimo į Štuthofą jie praleido Vilnuje buvusioje gestapo būstinėje, tačiau Okupacijų ir laisvės kovų muziejus mena tragišką tikėjimo kankinių vietą. Muziejaus rūsiuose esanti vienuolikta kamera dar vadinama Vyskupų kamera. Joje kalėjo vyskupas V. Borisevičius, M. Reinys, pal. T. Matulionis, P. Ramanauskas.
Skvere prieš muziejų esantis paminklas okupacijų aukoms atminti yra vienas pirmųjų Vilniuje atsiradusių paminklų 1990 m. kovo 11-ąją atkūrus Lietuvos nepriklausomybę. 2018 m. Tavo šauksmas, Viešpatie, nesiliauja skambėjęs ir aidi tarp šių sienų, kurios primena daugelio šios tautos sūnų išgyventas kančias. Tavo šauksme, Viešpatie, atranda atgarsį nekaltųjų šauksmas, kuris susilieja su Tavo balsu ir kyla į dangų. Šioje atminties vietoje meldžiame Tave, Viešpatie, kad Tavo šauksmas išlaikytų mus budinčius. Viešpatie, te Lietuva būna vilties švyturiu. Kad būtų veiklios atminties žemė, atnaujinanti įsipareigojimą kovai prieš bet kokią neteisybę. Skatinanti kūrybinius siekius apginti visų žmonių, ypač bejėgių ir pažeidžiamų, teises. Viešpatie neleisk, kad mes būtume kurti šauksmui tų, kurie šiandien nepaliauja šauktis dangaus.
Atraskite nepaprastą šventojo Alfonso Liguori gyvenimo kelionę
Alfa - tokiu maloniu vardu vadino kunigą Alfonsą Lipniūną jį supę artimi žmonės, jaunimas, su kuriais jis dalijosi gyvenimo džiaugsmu ir išmintimi. Kunigas beveik visą laiką šypsodavosi, nors jam teko ištverti tiek daug kančios. Pats vardas Alfa simbolizuoja visko pradžią. Taip pavadinta ir knyga „Alfa. Jaukiose knygos sutiktuvėse mintimis apie kun. A. Lipniūno gyvenimą ir asmenybę dalijosi Panevėžio vyskupas Linas Vodopjanovas OFM, vyskupas Jonas Kauneckas, Dievo tarno kun. A. Lipniūno beatifikacijos bylos postulatorius, kunigas Vitalijus Kodis, A.
Susipažinęs su kunigo Alfonso Lipniūno (1905-1945) gyvenimo istorija, galiu drąsiai tvirtinti, kad kunigas Alfonsas mums paliko tikinčio krikščionio pavyzdį - pasirinko sieti žmogiškąsias viltis ne su šiuo žemiškuoju pasauliu, bet su amžinybe. Gyvenimiškose situacijose stengėsi rinktis tiesą ir buvo pasirengęs už ją sumokėti. Labiausiai tai įrodo viešas žydų teisių gynimas per Holokaustą, apsisprendimas nebėgti nuo nacių suėmimo bei dveji paskutiniai gyvenimo metai, praleisti Štuthofo koncentracijos stovykloje“, - taip knygą pristato vienas jos autorių, kanonų teisės licenciatas, kun. V. Knygoje pateikiama kandidato į palaimintuosius A. Lipniūno gyvenimo istorija.
Ilgą laiką Lietuvoje nebuvo galima pradėti kun. A. Lipniūno beatifikacijos proceso dėl komunistinio režimo. Beatifikacijos procesą 2006 m. Panevėžio Kristaus Karaliaus katedroje pradėjo tuometinis Panevėžio vyskupas Jonas Kauneckas. 2021 m. Pirmasis bylos postulatorius buvo kun. Dr. Robertas Pukenis. 2018 m. postulatoriumi paskirtas kun. V.
Pasak vyskupo, graži knyga „Alfa.“Greitai švęsime liturginių metų pabaigą, o kai švenčiama ši šventė, tai pabrėžiama, kas yra Kristus, kuris sako: Aš esu Alfa ir Omega, pradžia ir pabaiga. Viską mes darome per Kristų, per jo žodį, per jį gavome apreikštą Dievo meilę. Ir čia taip simboliškai parašyta Alfa. Tai kunigo Alfonso Lipniūno pradžia, kuris šioje žemėje nugyveno trumpą, bet reikšmingą gyvenimą. Tačiau viskas toliau tęsiasi per jį, kai prašome maldoje jo užtarimo, o baigsis tada, kai susitiksime su juo amžinybėje. Ta pradžia toliau eina, nes Alfonsas Lipniūnas yra tarp šventųjų pas Dievą. Dabar vyksta ilgas beatifikacijos procesas. Tame procese dalyvauja visa tauta. Ne tik kunigai, bet visi žmonės“, - kalbėjo Jo Ekscelencija, pasidžiaugęs, kad kun. A.
Vyskupas Jonas Kauneckas sakė, kad knyga nepaprastai gerai dokumentuota. Dar nebuvo apie kun. A.Man tai labiausiai įstrigo Jėzaus Kristaus pasakyta mintis: „Aš atnešiau į žemę ugnį ir dabar norėčiau, kad ji liepsnotų“. Dabar, kai žvelgiu į visos Lietuvos, į mūsų vyskupijos kunigus, taip liepsnojančio kaip kun. A. Lipniūnas neradau. Taip nepaprastai jis visas atsidavęs Jėzaus Kristaus mokslui. Taip gyvenęs. Kai Smetonos valdžia uždraudė darbą su ateitininkais, su pavasarininkais, visiškai šito nepaisė. Po pirmo pamokslo, pasakyto Katedroje, kun. A. Lipniūnui buvo uždėta 400 litų bauda. Ką tai reiškė? Ne visi tarnautojai per metus tiek uždirbo. Nuolat tos baudos jį persekiojo, kiek kartų jis kreipėsi į komendantus, kad jie pažeidžia demokratiją. Kai A. Jis degė, liepsnojo Viešpaties ugnimi, kuri pasiekdavo visus. Už visas jaunimo, katalikų veiklos organizacijas, už tai, kad karo metais alkstantiems būtų dalinama duona, kad būtų renkamos aukos. Visur A. Lipniūno buvo pilna.
Vienas iš knygos autorių - Dievo tarno kun. A. Lipniūno beatifikacijos bylos postulatorius, kun. Vitalijus Kodis sakė, kad be jo paties prie šio leidinio atsiradimo labai daug prisidėjo ir kiti knygos autoriai: dr. Regina Laukaitytė ir dr.Sulaukėme beatifikacijos bylos, kuri buvo 6000 puslapių. Dirbdamas su ta byla tiek Romoje, tiek Lietuvoje aš su kunigo Alfonso gyvenimu esu gerai susipažinęs, todėl supratau, kad tuos duomenis, kurie yra naujai atrasti istorikų, reikia pateikti visuomenei. Trumpais sakiniais, nes šiuolaikinis žmogus nenori daug skaityti. Jis nori turėti trumpą knygelę. Mano mintis buvo ta, kad žmogus prisėdęs prie knygelės vieną valandėlę, geriau suprastų, kas yra kunigas A. Lipniūnas“, - kalbėjo kun. V.
Dėkodamas Panevėžio vyskupui L. Vodopjanovui, Panevėžio vyskupijos kurijai, Lietuvos krašto apsaugos ministerijai, kun. V. Kodis sakė, kad A. Kai 1941 m. laidojo pirmuosius Lietuvos partizanus, jis ne tik kaip kunigas šventino duobę, pirko gėles, karstus, bet ir pats plovė sumaitotus kūnus. Kun. A. Lipniūnas padėjo toms šeimoms, našlėms, kurių vyrai karininkai 1941 m. buvo sovietų suimti ir arba nužudyti. Neįmanoma pamiršti jo laikysenos Holokausto metu. Pasak kun. V.
Apdovanojimai kun. A. Koks paradoksas su šventaisiais. Jo Ekscelencija Jonas Kauneckas sakė, kad V. Lipniūnas buvo pirmasis kunigas, teisiamas Smetonos valdžios. Dabar jis yra tas, kuriam suteikiami apdovanojimai. Rugsėjo mėnesį jam buvo suteiktas Prezidento Gitano Nausėdos apdovanojimas už žydų gelbėjimą, 2005 m. Prezidento Valdo Adamkaus apdovanojimas už nuopelnus Lietuvai. Kaip yra gražu, kad Dievas keičia situacijas, iš blogio gali padaryti gėrį. Laukiame, kol bažnyčia A. Lipniūną pripažins palaimintuoju“, - sakė kun. V.
Renginio metu buvo minimos iškilių asmenybių, vienaip ar kitaip susijusių su kun. A. Lipniūnu, pavardės. „Šventieji bendrauja. Kun. Lipniūnas matė Palaimintąjį Jurgį Matulaitį, pažinojo Palaimintąjį Teofilių, Čikagoje jis susitiko Mariją Kaupaitę, Adelę Dirsytę, kurios beatifikacijos byla pradėta Kaune“, - teigė kun. V. Kodis, kuris būdamas Vatikane paskirtas M.
Norisi, kad Lietuvoje A. Lipniūną taip mylėtų ir gerbtų, kaip myli Pucko žmonės. Nors jis ten gyveno tik 16 dienų. Žmonės ten jam meldžiasi ir gauna visokių malonių. Šventumo garsas būna autentiškas, kai žmonės tiki, kad pas Dievą yra palaimintasis, kai meldžiasi jam ir gauna malonių. Alfonsas yra gyvas, jis yra pas Dievą, tai nėra asmenybė iš knygelės“, - sakė kun. V.
Šv. Jonų bažnyčioje Vilniuje įrengta kun. A. Lipniūno koplyčia. Vilniaus arkivyskupijos piligrimų centras yra parengęs maršrutą „Kun. A. Lipniūno kelias Vilniaus mieste“. Sostinėje yra A. Alfonso Lipniūno vardu taip pat pavadinta Panevėžio progimnazija, joje įrengtas kunigo memorialinis kambarys-muziejus. Panevėžyje veikia A. Lipniūno kultūros centras. Lipnickų sodyboje Talkonių kaime, prisimenant čia gyvenusį A. Lipniūną, rengiamos gegužinės pamaldos.