Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) viešai skelbia tam tikras pareigas užimančių valdininkų turto deklaracijas. Sudarant turtingiausiųjų tarnautojų sąrašą remtasi daugiausiai valstybės tarnautojų turto deklaracijomis, kurias viešai skelbia Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI).
Tiesa, VMI skelbia ne visų, o tik tam tikras pareigas užimančių valdininkų turto deklaracijas. Nors didžiosios dalies valstybės tarnautojų turtas skaičiuotas pagal VMI skelbiamas 2018 metų turto deklaracijas, keleto valdininkų turtas pateikiamas remiantis 2017 metų domenimis.
Vertinant turtą remtasi VMI naudojama metodika - skaičiuotas turtas ir piniginės lėšos, neįtraukiant paskolintų lėšų ir neatmetant pasiskolintų lėšų. Tad turtingiausių valdininkų sąrašas pateikiamas pagal bendrą šeimos turtą - įtraukiant ir sutuoktinio nurodytą turtą. Jeigu vienas iš sutuoktinių yra turtingas - turi brangiai įkainotų namų ir žemės bei šimtus tūkstančių eurų bankuose - kitas taip pat tuo naudojasi.
Beje, nors valdininkai ar jų sutuoktiniai nurodo turimų akcijų vertę turto deklaracijose, pasak tyrimą atlikusių ekspertų, realybėje šie skaičiai neretai būna kur kas didesni. Tyrimui talkinę finansų analitikai skaičiavo tik Lietuvoje veikiančių, finansines ataskaitas „Registrų centrui“ teikiančių įmonių vertę. Bendrovės, registruotos užsienyje, nevertintos.
Skaičiuojant bendrą šeimos turtą prie finansų analitikų paskaičiuotų įmonių akcijų verčių pridėtas visas kitas turtas. „Jeigu VMI deklaracijoje yra įtraukiamas sutuoktinis, mes ir įtraukiame. Negalime susekti kiekvieno asmeninio gyvenimo peripetijų“, - sakė J.
„Kaip ir politikų atveju, dažniausiai yra patenkama, jeigu turimos įmonės yra vertingos. Tačiau yra atvejų, kai valstybės tarnautojas yra arba įmonės bendrasavininkas, arba savininkas“, - sakė J. „Jeigu gautume tuos duomenis, tada būtų dar įdomesnis vaizdas, ir matytume dar įdomesnių pavardžių“, - sakė J.
Pavyzdžiui, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyriausiosios specialistės Erikos Sadauskienės 2017 metų turto deklaraciją VMI viešai paskelbė pernai, kai jos sutuoktinis Vigilijus Sadauskas ėjo Lietuvos Respublikos akademinės etikos ir procedūrų kontrolieriaus pareigas. 2018 metų kovą iš šių pareigų V. Savo ruožtu E. Sadauskienė tebedirba Seimo kanceliarijoje - 2019 m. liepą įstaigos tinklalapyje jos pavardė buvo įrašyta kontaktų sąraše. Šiais metais E. Vertinant šeimos turtą, E. Sadauskienės ir jos vyro V. Sadausko bendras turtas 2017 metais buvo vertas daugiau nei 5 milijonus eurų.
Iš šio turto net 4,8 mln. eurų deklaravo E. Brangiausiai - beveik 4,5 mln. eurų - tarnautoja įvertino turimas akcijas. E. Sadauskienė yra pagrindinė poilsio namų „Ąžuolynas“ Juodkrantėje akcininkė. Tarp stambesnių dalininkų yra ir valdininkės vyras V.
Vienam iš Valstybės kontrolės departamentų vadovaujanti Sigita Rojutė į Turtingiausių valdininkų sąrašą patenka dėl sutuoktinio Gintaro Balčiūno turto. 2018 metų turto deklaracijoje, skelbiamoje VMI, G. Balčiūnas nurodo turinti turto už daugiau nei 4,6 mln. Daugiausiai verti G. Balčiūnui priklausantys gyvenamieji namai Lietuvoje - 1,7 mln. eurų ir gyvenamieji namai užsienyje - 1,5 mln. eurų. Pati S. Rojutė, kuri šiuo metu yra motinystės atostogose, 2018 metais deklaravo turto už 92 tūkst.
VRM sistemoje dirbančios Jurgitos Stasiulaitytės vyras Nerijus Gurklys yra įmonių „Miško ruošos darbai“ ir „Ryčio miškas“ savininkas. Nors N. Gurklys savo įmonių akcijas vertina mažiau nei puse milijono eurų, finansų analitikai įmones įvertino 4 mln. Įmonei „Miško ruošos darbai“ talkina ir N. Gurklio žmona Jurgita. DELFI žiniomis, J. Stasiulaitytė šiais metais išsiskyrė su vyru.
Valstybės kontrolėje dirbanti Daiva Sakalauskienė turtingiausiųjų tarnautojų sąraše atsiduria taip pat dėl vyro Vlado Sakalausko deklaruoto turto. V. Sakalausko, įmonių grupės „Global BOD Group“ (GBG) valdybos nario ir grupės gamybos vadovo 2018 metų turto deklaracijoje nurodyta, kad verslininko valdomų akcijų vertė siekia 3 mln. Pati Daiva Sakalauskienė turto deklaravo už beveik 169 tūkst.
VMI darbuotojos Beatos Melnikienės sutuoktinis, verslininkas Nikolaj Melnik 2018 metų turto deklaracijoje deklaravo 3,16 mln. eurų vertės turtą, didžiąją jo dalį (per 3 mln. B. Melnikienė turto deklaracijoje nurodė turinti beveik 60 tūkst.
Šiaulių apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos vyriausiosios specialistės Irenos Povilaitienės sutuoktinis Romualdas Povilaitis deklaravo turto už 2,6 mln. eurų, iš kurio vertingiausia yra žemė. 2018 metų turto deklaracijoje R. Povilaitis nurodė, kad jo žemės sklypų Lietuvoje vertė siekia 1,4 mln. Pati I. Povilaitienė turto deklaravo už 233 tūkst.
Jasiuliškių socialinės globos namų direktoriaus pavaduotojo Algirdo Gimžausko žmona Rita Gimžauskienė yra viena iš įmonių „Kurklių karjeras“ ir „Kurklių valda“ akcininkių. Verslininkė 2018 metų turto deklaracijoje savo akcijas įvertino milijonu eurų. Panašiai R. Gimžauskienės valdomų akcijų dalį įvertino ir finansų analitikai. O A. Gimžauskas savo turtą įvertino 29 tūkst.
Politinio pasitikėjimo valstybės tarnautojas, Seimo nario Alfredo Stasio Nausėdos padėjėjas Valdas Jurėnas VMI paskelbtoje 2018 metų turto deklaracijoje nurodė turintis turto už daugiau nei 2 mln. eurų. Brangiausiai, 1,1 mln. Privačių interesų deklaracijoje V. Jurėnas nurodęs, kad verčiasi žemės ūkio veikla ir yra „Orij“ bendrovės Ukrainoje akcininkas.
Turtingiausių Lietuvos politikų TOP 5: Landsbergių turtas augo kartais, Karbauskio – 50 proc.
Delfi pateikia turtingiausių Seimo narių sąrašą (neįskaičiuojant jų sutuoktinių turto). Pirmoje vietoje skelbiamas jau buvęs Seimo narys Antanas Guoga. Jo turto deklaracijoje - 17,2 mln. eurų. Deklaracijoje nurodoma, kad A. Guogos Lietuvoje esančių butų vertė - 81 tūkst. Eur, užsienyje - 590 258 Eur. Gyvenamųjų namų Lietuvoje vertė - 316 tūkst. Eur, užsienyje - 225 tūkst. Eur. Didžiausia deklaruota suma - 14 801 390 Eur - akcijų. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų, esančių užsienio valstybėje, suma - 106 416 Eur. Pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma - 842 970 Eur.
Antroje vietoje - Valdemaras Valkiūnas. Deklaruotas turtas ir piniginės lėšos - beveik 4,9 mln. Eurų. V. Valkiūno deklaracijoje nurodoma, kad Lietuvoje esančių butų vertė - 217 215 Eur. Kitų statinių (sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių), esančių užsienio valstybėje, vertė 1 133 240 Eur, Lietuvoje - 4 tūkst. Eur. Žemės sklypų užsienyje vertė - 1 653 619 Eur. Politikas deklaravo turintis 1 053 212 Eur vertės akcijų. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų, esančių užsienio valstybėje, suma - 824 215 Eur.
Trečiasis - Arminas Lydeka, deklaruota turto suma - kiek daugiau nei 1 mln. eurų. A.Lydeka Lietuvoje turi butų už 904850 Eur, transporto priemonių - už 18 tūkst. Eur. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų, esančių Lietuvoje, suma - 123 tūkst. Eur.
Ketvirtasis - Kazys Starkevičius, kurio deklaruota turto suma siekia beveik 949 tūkst. eurų. K. Starkevičius deklaravo Lietuvoje turintis gyvenamųjų namų už 68 400 Eur. Kitų statinių (sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių) - už 335 717 Eur. Jo deklaruota žemės sklypų, esančių Lietuvoje, vertė - 439 209 Eur. Pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma - 282 683 Eur.
Penktasis - Valius Ąžuolas su 738 624 eurų deklaruota turto suma. V. Ąžuolas deklaravo Lietuvoje turintis gyvenomųjų namų už 28 962 Eur., kitų statinių - už 15 tūkst. Eur, žemės sklypų - už 462 406 Eur. Taip pat jo deklaracijoje nurodoma kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertė siekia 139 742 Eur. Politikas pasiskolino ir negrąžino 192 700 Eur.
K. Mažeika Lietuvoje turi butų už 40 tūkst. Eur. Už tokią pačią sumą jis turi ir gyvenamųjų namų. Kitų statinių vertė - 19 tūkst. Eur, žemės sklypų - 258 tūkst. Eur. Politikas turi daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių, kurių vertė - 219 300 Eur. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų, esančių Lietuvoje, deklaruota suma - 50 tūkst. Eur.
Toliau rikiuojasi Jonas Pinskus. Jo deklaracijoje - turto už 627 554 eurų. J. Pinskus Lietuvoje turi įsigijęs butų už 72 tūkst. Eur, gyvenamųjų namų už 249 797 Eur. Jo kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų, esančių Lietuvoje, deklaruota suma - 281 783 Eur, paskolintų ir nesusigrąžintų lėšų suma - 144 810 Eur.
Aštuntasis - Remigijus Žemaitaitis, deklaravęs turto už 613 771 eurų. R. Žemaitaitis deklaravo Lietuvoje turintis butų už 175 tūkst. Eur, gyvenamųjų namų - už 130 tūkst. Eur. Politikas Lietuvoje turi sklypų, kurių vertė 49 801 Eur. Jo kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertė - 109 894 Eur. Kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų deklaruota suma - 103 787 Eur. Politikas turi 218 665 Eur negrąžintų paskolų.
Devintasis Juozas Baublys, turto deklaracijoje - 561 349 tūkst. eurų. J. Baublys Lietuvoje turi butų už 73 798 Eur, žemės sklypų už 256 743 Eur. Jo kredito įstaigose ir ne jose turimų piniginių lėšų, esančių Lietuvoje, deklaruota suma sudaro 179 923 Eur. Politikas paskolino ir nesusigrąžino 30 tūkst. Eur, o yra pasiskolinęs ir negrąžinęs 31 600 Eur.
Dešimtoje vietoje - Vidmantas Kanopa deklaravęs turto už 506 858 eurų. Vienuolikta - konservatorė Laima Liucija Andrikienė (491 244 eurų), dvylikta - socialdemokratė Vilija Targamadzė (413 215 eurų), tryliktas - Andrius Bagdonas (365 335 eurų), keturiolikta - Rasa Budbergytė (360 439 eurų), penkioliktas - Virgilijus Alekna (359 815 eurų).
Iš Vyriausybės - turtingiausias energetikos ministras Dainius Kreivys. Jo deklaruoto turto ir piniginių lėšų vertė - 857 716 eurų. Energetikos ministras Lietuvoje turi įsigijęs butų už 547 675 Eur, kitų statinių - už 6 588 Eur, žemės sklypų - už 41 430 Eur. Jo turimų akcijų vertė - 205 498 Eur. Lietuvos kredito įstaigose ir ne jose D. Kreivys turi 43 025 Eur. Jis taip pat yra pasiskolinęs ir negrąžinęs 285 785 Eur.
Toliau rikiuojasi užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis - 395 117 eurų. G. Landsbergis deklaravo turintis gyvenamųjų namų už 194 816 eurų, kitų statinių (sodo namelių, garažų, inžinerinių statinių) už 15 929 eurų, žemės sklypų už 175 937 eurų. Turimų akcijų vertė - 141 euras, kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių ir juvelyrinių dirbinių vertė - 7241 euras, kredito įstaigose turimų piniginių lėšų suma - 1053 eurai. Tiesa, jei būtų žiūrimas bendras šeimos turtas, t.y. įskaičius ir sutuoktinės Austėjos Landsbergienės deklaruotą turtą, G. Landsbergio šeimos turto deklaracijoje matyti 16 mln. 702 tūkst. eurų suma.
Ministrės pirmininkės Ingridos Šimonytės turto deklaracijoje - 277 625 eurų, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Monika Navickienė nurodė - 258 749 eurų, švietimo, mokslo ir sporto ministrė Jurgita Šiugždinienė - 252 315 eurų, aplinkos ministras Simonas Gentvilas - 228 553 eurų.
Šalies vadovų turto deklaracijos
Tarp šalies vadovų didžiausias yra Seimo pirmininkės Viktorijos Čmilytės-Nielsen šeimos turtas - 932,7 tūkst. eurų, rodo Valstybinės mokesčių inspekcijos trečiadienį paskelbtos turto deklaracijos. Prezidento Gitano Nausėdos šeimos turto vertė siekia 760 tūkst. eurų, o premjerės Ingridos Šimonytės turtas - 277,6 tūkst. eurų, rodo V. Čmilytė Nielsen turi 211,2 tūkst. eurų nekilnojamojo turto, 23,3 tūkst. eurų vertės automobilį, 70,7 tūkst. eurų santaupų. Jos vyras Peteris Heine Nielsenas - 59 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto, 446 tūkst. eurų santaupų. Jis yra suteikęs 46 tūkst. eurų paskolą.
Lyginant su 2019 metais, Seimo pirmininkės šeimos turtas padidėjo 58,8 tūkst. eurų. G. Nausėda bei jo sutuoktinė deklaruoja turintys po 263,5 tūkst. eurų vertės nekilnojamojo turto, po 95 tūkst. 250 eurų vertės sklypų. G. Nausėda turi 20,4 tūkst. eurų santaupų, jo žmona - 13 tūkst. eurų. Diana Nausėdienė taip pat turi 7,6 tūkst. eurų meno kūrinių. G. Nausėda turi 80,2 tūkst. eurų paskolą. Per metus G. Nausėdos šeimos turtas sumenko apie 6,2 tūkst. eurų.
I. Šimonytė deklaravo turinti butą ir namą, kurių vertė atitinkamai 90 tūkst. ir 140 tūkst. eurų, 24,5 tūkst. eurų vertės žemės sklypų, 20 tūkst. eurų vertės transporto priemonių ir 3125 eurų santaupų. Ji taip pat turi paėmusi per 63 tūkst. eurų paskolą. Lyginant su 2019 metais, I. Šimonytės turto vertė išaugo apie 109 tūkst. eurų.
Seimo pirmininkė portalui tv3.lt pateikė paaiškinimą dėl savo sutuoktinio turto deklaracijos. „Nuo pernai niekas iš esmės nesikeitė. Matyt, pateikdamas padarė klaidą ir nepatikrino ar priimta. Šiuo metu yra išvykęs, tačiau iki vakaro turėtų atnaujinti. Manau, kad rytoj ryte Valstybinėje mokesčių inspekcijoje jau matysis“, - komentuoja V. Čmilytė-Nielsen.
Pavyzdžiui, prezidentas Gitanas Nausėda nurodė, kad jo ir sutuoktinės Dianos Nausėdienės gyvenamojo namo vertė Lietuvoje siekia 263,5 tūkst. eurų, žemės sklypų vertė Lietuvoje sudaro 95,2 tūkst. eurų. Kredito įstaigose ir ne tik jose G. Nausėda turi 24,9 tūkst. eurų, taip pat yra pasiskolinęs 48,5 tūkst. eurų. Savo ruožtu prezidento sutuoktinė D. Nausėdienė nurodė, kad kredito įstaigose ir ne jose turi 19,7 tūkst. eurų, o kitų registruotinų daiktų, meno kūrinių, juvelyrinių dirbinių vertė sudaro 7,6 tūkst. eurų.
Palyginus su 2021 metais, Nausėdų turtas išliko panašus: tik prieš metus G. Nausėda kredito įstaigose ir ne jose turėjo 26 tūkst. eurų, o D. Nausėdienė - 17,3 tūkst. eurų. Ir prezidentas anuomet buvo įsiskolinęs 67,2 tūkst. eurų. G. Nausėdos pasiskolintų ir negrąžintų lėšų suma metais iš metų mažėja: 2019 metais sudarė 98,3 tūkst. eurų, 2020 metais - 80 tūkst. eurų, 2021 metais - 67,2 tūkst. eurų, 2022 metais - 48,5 tūkst. eurų.
Premjerė Ingrida Šimonytė valdo butą daugiabučiame name, kurio vertė siekia 90 tūkst. eurų, bei gyvenamąjį namą, kuris vertas apie 140 tūkst. eurų. Ministrės pirmininkės žemės sklypas vertas apie 24,5 tūkst. eurų, o automobilis - 20 tūkst. eurų. Kredito įstaigose ir ne tik jose I. Šimonytė laiko 11,7 tūkst. eurų, taip pat yra pasiskolinusi 51,2 tūkst. eurų.
Beje, I. Šimonytės bankuose ir ne tik juose laikomų lėšų suma pastaruoju metu kasmet auga, bet apskritai nėra didelė. Tarkime, kai ji dirbo Lietuvos banko valdyboje, jos santaupų suma buvo kur kas didesnė. Lietuvos banko valdyboje I. Šimonytė dirbo 2013-2016 metais. 2013 metais bankuose ir ne tik juose ji turėjo 71,5 tūkst. eurų, 2014 metais - 149,7 tūkst. eurų, 2015 metais - 91,6 tūkst. eurų, 2016 metais - 110 tūkst.
Bet 2016 metų pabaigoje I. Šimonytė tapo Seimo nare, taigi atlyginimas sumažėjo, be to, politikė pradėjo statytis namą. Jos sąskaitoje 2017 metais pinigų iškart sumažėjo iki 53,9 tūkst. eurų, o 2018 metais - net iki 3,6 tūkst. eurų, bet tais metais jau buvo namas už 140 tūkst. eurų ir 53 tūkst. eurų skola. 2019 metais lėšų suma banke ir ne tik jau sudarė 4,1 tūkst. eurų, o skola sumažėjo iki 49,8 tūkst. eurų. 2020 metais lėšų suma siekė 3,1 tūkst. eurų, o pasiskolinta suma - 63 tūkst. eurų. Deklaracijoje už 2021 metus nurodoma, jog sąskaitose pinigų kiekis sudarė 8,7 tūkst, o pasiskolinta suma - 57,3 tūkst.

Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen valdo butą už 152,2 tūkst. eurų ir gyvenamąjį namą už 59,2 tūkst. eurų. Jos automobilio vertė sudaro apie 23 tūkst. eurų, o kredito įstaigoje bei ne tik joje Seimo pirmininkė turi 86 tūkst. eurų. Užsienio bankuose V. Čmilytė-Nielsen turi 3,8 tūkst. eurų, taip pat yra skolinga apie 21 tūkst. eurų. Panašius duomenis Seimo pirmininkė buvo deklaravusi ir už 2021 metus, tik kad banko sąskaitoje ir ne tik joje turėjo 84,6 tūkst. eurų.
Tačiau šiais metais prie V. Čmilytės-Nielsen turto deklaracijos nenurodomas sutuoktinis Peter Heine Nielsen. Už 2021 metus prie sutuoktinio buvo nurodomas gyvenamasis namas už 59,2 tūkst. eurų, bet ne butas už 152,2 tūkst. eurų, kuris figūruoja Seimo pirmininkės deklaracijoje ir 2022, ir 2021 metais. Seni duomenys už 2021 metus nurodė, kad Seimo pirmininkės sutuoktinis turėjo vertybinių popierių už 119 tūkst. eurų, kredito įstaigose ir ne tik jose Lietuvoje valdė 260 tūkst. eurų sumą, o kredito įstaigose užsienyje - 243 tūkst. eurų, buvo pasiskolinęs 46 tūkst. eurų.
Turtingiausi valstybės tarnautojai
Pateikiame turtingiausių valstybės tarnautojų sąrašą:
- Erika Sadauskienė, Seimo kanceliarijos Teisės departamento Viešosios teisės skyriaus vyriausioji specialistė - 4,8 mln.
- Valdas Jurėnas, Seimo nario Alfredo Stasio Nausėdos padėjėjas - 2,01 mln.
- Rimantas Gudelis, Bistrampolio dvaro direktorius - 1,4 mln.
- Arūnas Kupčiūnas, Kauno apskrities priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Kaišiadorių priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos Budinčios 4-osios pamainos vadas - 981,6 tūkst.
- Domas Vasiliauskas, Lietuvos metrologijos inspekcijos viršininkas - 966,2 tūkst.
- Marius Jukonis, Vilniaus miesto sporto centro direktorius - 919,1 tūkst.
- Laima Gerasičkinienė, Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja - 820,8 tūkst.
- Valdemaras Ragaliauskas, Vadovybės apsaugos departamento darbuotojas - 804,2 tūkst.
- Aleksandras Klumbys, Elektrėnų savivaldybės mero patarėjas - 784,3 tūkst.
- Dalia Čijauskienė, Bendrojo pagalbos centro Organizacinio skyriaus vyriausioji specialistė - 781,4 tūkst.
- Liucija Nijolė Kikutienė, Vilniaus technologijų ir dizaino kolegijos direktorė - 746,9 tūkst.
- Giedrė Glinskienė, Policijos departamento Finansų ir investicijų valdybos viršininkė - 740,9 tūkst.
- Agnė Dalangauskienė, Klaipėdos krašto buriavimo sporto mokyklos „Žiemys“ direktorė - 698,4 tūkst.
- Danguolė Bublienė, Lietuvos aukščiausiojo teismo teisėja - 697,6 tūkst.
- Gintaras Radavičius, Vilniaus miesto savivaldybės kontrolierius - 694,9 tūkst.
- Rimantas Gorys, Šiaulių r. Bazilionų mokyklos-daugiafunkcio centro direktorius - 680 tūkst.
- Rita Virbalienė, Seimo nario Stasio Tumėno padėjėja-sekretorė - 666,8 tūkst.
- Andrejus Junda, Švenčionių rajono savivaldybės įmonės „Pabradės komunalinis ūkis“ direktorius - 665,2 tūkst.
- Viktorija Šelmienė, Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėja - 662,3 tūkst. eur (ir 243 tūkst.
„Šiais metais turto deklaracijas dėl užimamų pareigų turėjo pateikti daugiau kaip 102 tūkst. gyventojų, iš kurių apie 101 tūkst. savo pareigą atliko laiku“, - teigia VMI viršininko pavaduotojas dr. Martynas Endrijaitis, pridurdamas, jog nedeklaravusių turto dar yra apie 1,1 tūkst. gyventojų, kurie jau sulaukė VMI priminimų ir turėtų tai padaryti nedelsdami.
VMI priminė, kad viešai skelbiami politikų, valstybės tarnautojų bei jų sutuoktinių ir kitų asmenų duomenys pirmiausia skirti viešumui bei skaidrumui užtikrinti, visuomenės savikontrolei. Pažymima, kad gyventojų turto (šeimos) deklaracijas teikiantys asmenys yra patys atsakingi už pateiktą informaciją ir jos tikslumą.
„VMI, savo ruožtu, siekdama įsitikinti, kad mokesčių mokėtojai tinkamai moka mokesčius, vertina visą informaciją apie mokesčių mokėtojus, t. y. savo sukauptą informaciją, gautus duomenis iš trečiųjų šaltinių bei viešai pasirodžiusią informaciją žiniasklaidoje, socialiniuose tinkluose ir pan., nepriklausomai nuo gyventojo ar jo sutuoktinio einamų pareigų. Turto deklaracijos - vienas iš šaltinių, padedančių nustatyti, ar turtas įsigytas skaidriai ir ar asmuo gali pagrįsti turto įsigijimą“, - rašoma V.