Anykščių rajone mokytojų šeimoje gimęs Algirdas Stasys Vėgėlė šiandien yra rinkoje lyderiaujančios „Vilpros“ įmonių grupės valdybos pirmininkas. Su Algirdu Vėgėle susitinkame pačiu laiku - grupės įmonėse vyksta modernizavimo, veiklos optimizavimo procesai, tad temų pokalbiui apstu.
Vilpros logotipas
Ankstyvasis gyvenimas ir karjeros pradžia
Būdamas vos trylikos, paklausęs tėvo patarimo, A. Vėgėlė įstojo į tuometinį Vilniaus statybos technikumą, kur buvo pats jauniausias moksleivis. Pagarbą ir autoritetą jam išsikovoti padėjo ne tik pasiekimai moksle, bet ir geras balsas, kurį tuomet pastebėjo net kompozitorius Konradas Kaveckas. Keturiolikmetis Algirdas buvo tapęs Vilniaus jaunųjų vokalistų konkurso laureatu.
Po to sėkmingai įstojo ir baigė Kauno politechnikos instituto naujai įsteigtą Vilniaus filialą (dabar - VGTU). Puikiai sekėsi ne tik mokslai, jis aktyviai dalyvavo ir studentiškų organizacijų veikloje. Ketvirtame kurse rektoratas jam pasiūlė suburti statybinį studentų būrį ir per vasaros atostogas padirbėti Sibire. Statybinis 50 studentų būrys, vadovaujamas A. Vėgėlės, 1966 m. Vasarą žemė atšildavo vos per tris kastuvus. Tai buvo pirmas toks atvejis Lietuvos studentijos istorijoje, todėl buvo plačiai aprašytas spaudoje. Man tai buvo pirmoji didelė praktinė gyvenimo mokykla ne tik vadovavimo, žmonių santykių valdymo srityje, aš įgijau ir konkrečių statybinių žinių, operatyvių sprendimų patirties.
Pagal įgytą inžinieriaus statybininko specialybę A. Vėgėlė darbo karjerą pradėjo Lengvosios pramonės ministerijos Statybos ir remonto valdyboje. Jam teko rekonstruoti ar statyti buvusius Vilniaus modelių namus, „Audėjo“ gamyklą ir daugelį kitų pastatų. Įgytas žinias ir patirtį vėliau pritaikė organizuodamas Lietuvos studentų ir moksleivių vasaros stovyklas, statybinius studentų būrius.
Verslo pradžia ir „Vilpros“ įkūrimas
Pradėti verslą nebuvo lengva - reikėjo pradinių finansinių investicijų, kurių praktiškai nebuvo. Dirbdami ir kartu su žmona augindami du sūnus, verslui taupė sunkiai. Pradėti vienam irgi buvo nedrąsu, bet užsibrėžtas tikslas ir siekis jį įgyvendinti padėjo atrasti bendraminčių. Taupydami kiekvieną centą, pirmą biurą bendraminčiai įkūrė p. Algirdo buto svetainėje. 1992 m. A. Vėgėlė su partneriu įkūrė pirmą bendrą komercinę-gamybinę įmonę - pirmieji Lietuvoje pradėjo gaminti savidažius antspaudus. Tuo metu tai buvo naujovė rinkoje.
Siekiant naujų iššūkių, p. Algirdui kilo progresyvių idėjų plėsti verslą pritaikant įgytas inžinerines žinias. „Mane traukė statyba, partnerį labiau domino automobilių sritis. Jau per kelerius pirmus metus, intensyviai dirbdami, įkūrėme tris (šiandien jau tapusias garsiomis) įmones: „Auto Trade“, „Tokvilą“ ir „Vilprą“, - jis prisimena pirmuosius sėkmingus žingsnius versle. Kai įmonės pradėjo sėkmingai veikti rinkoje, akcininkai pasidalijo verslus ir išsiskyrė. A. Vėgėlė tapo vieninteliu „Vilpros“ akcininku.
Pastarieji metai verslininkui buvo produktyvūs naujomis verslo idėjomis, inovacijomis. Dabar „Vilpra“ - viena didžiausių Lietuvoje inžinerinių įrenginių tiekimo ir aptarnavimo įmonė. Jos vykdoma veikla susijusi su mažmeninės ir didmeninės šildymo, vandentiekio, oro kondicionavimo, vonios kambario įrangos prekyba, taip pat vidaus inžinerinių tinklų ir atsinaujinančios energijos šaltinius naudojančių sistemų projektavimu, parduodamos įrangos montavimu, sumontuotos įrangos technine priežiūra.
Įmonės veiklos pradžią lėmė atsitiktinumas. Tačiau, kaip pastebi p. Algirdas, atsitiktinumu gali pasinaudoti tas, kuris yra tam subrendęs. Lankantis tuometinėje Čekoslovakijoje, vietos verslininkai svečiams iš Lietuvos aprodė pastatą, kurį šildė ir jam karštą vandenį ruošė dujinių katilų kaskada. „Man tai buvo nematytas ir negirdėtas inžinerinis sprendimas. Susidomėjau. Nors visą laiką galvojau, jog gyvenimą siesiu su statybininko profesija (pagal statybos terminus, - su generalinio rangovo pozicija), tačiau pasukau į veiklą, susijusią su pastatų vidaus inžinerija. Ji matoma tik specialistui, tačiau sukuria komfortą ir tinkamas higienines sąlygas buičiai. Pradžia reikalavo daug laiko ir pastangų. Vakarų šalys, į kurias orientavomės, buvo labai patobulėjusios, diegdamos naujus inžinerinius sprendimus pastatuose. Mes mokėmės patys, mokėsi kolektyvas ir partneriai“, - pasakoja pašnekovas. Jis džiaugiasi, kad būtent jie pirmieji rinkai pasiūlė plieno radiatorius, modernų automatizuotą katilinių valdymą.
A. Vėgėlės teigimu, šiandien „Vilpra“ - tai patikimas ir atsakingas darbdavys, išlaikantis aukštą į rinką tiekiamų paslaugų ir produktų kokybę, operatyviai ir lanksčiai reaguojantis į rinkos pokyčius. Įmonė glaudžiai bendradarbiauja su statybos montavimo, statybos organizacijomis, architektais, projektuotojais, dizaineriais. Prekybos ir paslaugų sklaidą vykdo per savo 7 atstovybes ir 17 frančizinių parduotuvių tinklą. Įmonėje dirba virš 160 aukštos kvalifikacijos specialistų. Dauguma jų turi aukštąjį inžinerinį išsilavinimą.
„Vilpra“ 20 metų remia Lietuvos muzikų rėmimo fondą, „Bėdų turgų“, senelių ir neįgaliųjų namus. 2013 m., 2014 m. bei 2015 m. įmonei suteiktas aukšto mokumo reitingo sertifikatas, tokį reitingą turi 4 proc. Lietuvoje veikiančių įmonių. 2015 m. įmonei suteiktas „Gazelės“ apdovanojimas.
„Vilpros pramonė“
Dar vienas A. Vėgėlės pasididžiavimas - dūmtraukius ir kitus gaminius iš nerūdijančio lakštinio plieno gaminanti „Vilpros pramonė“. „Pirmaisiais „Vilpros“ egzistavimo metais, kai tik buvome pradėję dirbti naudodami naujus šildymo katilus, paaiškėjo, kad Lietuvoje visas dūmtraukių ūkis yra netinkamas. Dūmtraukiai neatlaikydavo temperatūros ciklų. Siekiant apsaugoti esamus dūmtraukius, į juos reikėjo montuoti nerūdijančio plieno įdėklus. Iš pradžių įdėklus veždavome iš užsienio. Greitai supratome, kad tai - „oro“ vežiojimas. Mat tuščiavidurių įdėklų tūris buvo didelis. Transportavimas padidindavo gaminio savikainą kelis kartus“, - dar vieno verslo pradžią prisimena A. Vėgėlė.
Įsigiję elementarią įrangą, iš geležinkelio tarnybos pasiprašę bėgių, pas čekus apmokę kelis darbininkus, įdėklus viename Kalvarijų gatvės pastato rūsyje pradėjo kalti patys. Taip gaminami produktai ilgainiui ėmė neatitikti jiems keliamų reikalavimų. „Taip dirbti toliau buvo neįdomu, neperspektyvu ir nesolidu. Atsirado būtinybė tobulinti gamybos procesą, sertifikuoti gaminius, novatoriškai spręsti gamybinius klausimus bei formuoti naują darbuotojų požiūrį. Tam reikėjo specialistų, inžinierių, didesnių patalpų, naujos įrangos“, - pasakoja pašnekovas. Atsirado poreikis statyti gamyklą.
2006 m. dūmtraukių gamyba buvo perkelta į naują gamyklą Izabelinės kaime, Vilniaus rajone. Gamykla įsigijo pažangią automatinę dūmtraukių gamybos ir dažymo milteliais liniją. Pasaulį užklupusi ekonominė krizė galvą pasukti privertė ir A. Vėgėlę - „Vilpros pramonė“ balansavo ant išlikimo ribos. Už galimybę išlikti sunkmečiu jis dėkoja valstybei, nes įmonei buvo skirta ES fondų parama.
A. Vėgėlė gamyklai ir toliau kelia ambicingus tikslus: gaminamos produkcijos segmente gamykla turi tapti lydere Šiaurės Europos šalyse. Gamybos procesai yra stipriai modernizuojami. Įsigyjant naują įrangą, nuolat investuojama į pažangias technologijas. Verslininkas neabejoja, kad „Vilpros pramonės“ pagrindas - lojalios ir patikimos komandos darbas.
Tarp didžiausių įgyvendintų įmonės projektų - NATO bazė Amaryje, Estijoje, katilų gamykla „Moderator“ Lenkijoje, Baltarusijos prezidento rezidencija, Kuopio gyvenamųjų namų kvartalas Suomijoje, daugiaaukščių gyvenamųjų namų kompleksai Minske, Kaliningrade ir Belgijoje. Pastaruosiuose įdiegta novatoriška degimo produktų šalinimo individualiai iš kiekvieno buto sistema. Dar vienas svarbus objektas - didžiausia Lietuvoje UAB „Vilniaus vandenų“ nuotekų valymo stotis. „Čia perdirbamos nuotekų atliekos. Su degimo produktais per dūmtraukius išmetami beveik visi Mendelejevo lentelės cheminiai elementai, todėl dūmtraukiai turėjo būti pagaminti iš ypatingos specifinės sudėties nerūdijančio plieno, kurio sudėtį įmonės specialistai parinko laboratorijoje. Kaip dažnai nutinka, konkurse nugalėjo mažesnę kainą pasiūliusi įmonė. Vis tik patikimumas ir kokybė nugalėjo. Konkurentai turėjo išmontuoti penkis reikalavimų neatitinkančius dūmtraukius.
Įmonė aktyviai bendradarbiauja su mokslo įstaigomis, kviečiama išsakyti nuomonę sprendžiant šalių ginčus. Lietuvos pramonininkų konfederacija inovatyviems ir moderniems įmonės produktams 1998, 2008, 2011, 2012, 2013 m. suteikė „Metų gaminio“ vardą, apdovanojo aukso bei sidabro medaliais.
"Vilpros" produktai apdovanoti "Metų gaminio" vardu
„Vilpros investicija“ ir ekonominė krizė
„2003 m. kylant ekonominiam burbului ir bankams beveik už dyką skolinant pinigus investiciniams projektams, susigundžiau ir įkūriau UAB „Vilpros investicija“. Per šešerius metus Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose ir Utenoje suprojektavome ir pastatėme komercinės paskirties pastatus. Šiuose centruose eksponuojama bei prekiaujama apdailos medžiagomis, interjero prekėmis, dekoro elementais, visomis namų inžinerinės įrangos sistemomis. Iki 2009 m. projektas vystėsi sėkmingai, tačiau atėjusi ekonominė krizė kirto visa jėga - dauguma nuomininkų nutraukė sutartis, dalis - palikę įsiskolinimus, bankrutavo, treti kėlė kategoriškus reikalavimus.
„Įmonė pradėjo nebegeneruoti piniginių srautų, užstrigo atsiskaitymai, praleidome atsiskaitymo su banku terminą. Turėjau skubiai gelbėti įmonę. Privalėjome susitikti ir derėtis su banku. Derybos truko 460 dienų, vyko po 1-2 susitikimus per savaitę. Tai buvo nemigo naktų ir didelio streso metas, nes į įmonę buvo įdėtos ne tik skolintos, bet ir asmeninės lėšos. Tiesa, įgijome daug praktikos, sužinojome įvairias bankų gudrybes. Negaliu sakyti, kad per derybas bankas siekė užvaldyti visą turtą, kurio vertė tuo metu siekė apie 30 milijonų litų, tačiau buvo visko. Pasibaigus labai įtemptoms deryboms, pasirašėme kredito restruktūrizavimo sutartį, pagal kurią atsiskaitymai bankui dabar vyksta pagal mūsų pasiūlytą modelį“, - apie versle išmoktas pamokas ir kitokią patirtį pasakoja pašnekovas. Dabar visuose „Namų idėjų centruose“ vėl vyksta aktyvus komercinis gyvenimas. Tačiau nepamiršta ir pirmoji veiklos sritis.
Šeima
Interviu pabaigai p. Algirdas paliko svarbiausią ir sėkmingiausią gyvenimo projektą - šeimą. Apie savo žmoną ir du suaugusius sūnus A. Vėgėlė kalba su ypatingu pasididžiavimu. Vyriausias sūnus Martynas - UAB „Vilpra“ generalinis direktorius, Ignas - Lietuvos advokatų tarybos pirmininkas, žmona Eligija vadovauja UAB „Vilpros investicija“. Sūnų šeimos augina šešis vaikus, p. Algirdą su žmona Eligija džiugina trys anūkai ir trys anūkės.
„Šeima man - didžiausia vertybė. Šeimoje, kaip užutėkyje, jaučiu ramybę, palaikymą. Mano gyvenimas dažnai buvo įtemptas, teko patirti įvairias sudėtingas situacijas, daug įtampos, bet šeima padėdavo išbristi iš visko. Esu jiems labai dėkingas.
Algirdas Vėgėlė su žmona Eligija, UAB „Vilpros investicija“ direktore
Sąsajos su Igno Vėgėlės politine karjera ir skandalai
Kandidato į prezidentus Igno Vėgėlės šeimos kontroliuojama šildymo sistemų prekybos ir įrengimo grupė „Vilpra“ į Kirgiziją eksportuodama kondicionierius galimai apeidinėjo Europos Sąjungos (ES) sankcijas Rusijai ir Baltarusijai, rodo tiriamosios žurnalistikos centro „Siena“ su partneriais Lietuvoje ir Baltarusijoje atliktas tyrimas. Žiniasklaidą apie galimą sankcijų apėjimo schemą informavo buvęs „Vilpros“ darbuotojas, teigęs, jog kondicionierių, šilumos siurblių bei įrangos dalių eksportas į Kirgiziją prasidėjo praėjus keliems mėnesiams po Rusijos plataus masto karo Ukrainoje pradžios 2022-ųjų vasarį.
Žurnalistų surinktais duomenimis, ES uždraudus kondicionierių eksportą į Rusiją ir Baltarusiją, staiga išaugo „Vilpros“ prekyba su dviem Kirgizijoje registruotomis bendrovėmis „Mavic Expert“ ir „Service Pack LCD“, kurių registracijos vietos realiai neegzistuoja. Šie duomenys sutapo su Lietuvos oficialia prekybos statistika, rodančia, kad įsigaliojus ES sankcijoms, Lietuvos kondicionierių eksportas į Baltarusiją nutrūko, tačiau išaugo į Kirgiziją. „Vilpra“ intensyviai su Kirgizija prekiavo nuo 2022 metų rugsėjo iki 2023 metų kovo.
„Sienos“ surinktais duomenimis, „Vilpra“ per nurodytą laikotarpį į Centrinės Azijos šalį eksportavo kondicionierių už maždaug 940 tūkst. eurų. Muitinės kriminalinė tarnyba „Sienai“ patvirtino pernai vasarą neišleidusi „Vilpros“ krovinio į Kirgiziją, įmonei bandžius atnaujinti produkcijos eksportą su šia Azijos šalimi.
„Vilpra“ tyrėjams neigė, jog bet kokiu būdu bandė apeiti ES sankcijas, o įmonės vadovas, I. Vėgėlės brolis Martynas Vėgėlė žurnalistų tyrimą pavadino politiniu. Pirmadienį „Vilpra“ išplatintame pranešime spaudai abejojo tyrimą atlikusių žurnalistų reputacija, teigė, jog jis yra „šališkas ir akivaizdžiai politizuotas“. Įmonė pažymėjo, kad tyrime skelbiama informacija nepagrįsta faktais, gali pažeisti bendrovės dalykinę reputaciją.
„Vilpros“ pateiktais duomenimis, bendrovė į Kirgiziją 2022 metais eksportavo produkcijos už 700 tūkst. eurų, pernai - už 370 tūkst. eurų. Pasak Sienos, prisidengiant prekyba su Kirgizija, ES šalys su Rusija ir Baltarusija prekiauja ir kitomis prekėmis, kurioms blokas yra pritaikęs sankcijas.
„Sienos“ teigimu, „Vilpros“ ir su ja susijusių įmonių pagrindinis akcininkas yra I. Vėgėlės tėvas Algirdas Stasys Vėgėlė, o įvairių antrinių bendrovių valdybose ilgai dirbo ir pats kandidatas į prezidentus.
Kandidatuodamas į prezidentus bei kalbėdamas apie Lietuvos užsienio politiką, I. Vėgėlė savo rinkimų kampanijos metu ne kartą kartojo, kad Taivano atstovybės atidarymas buvo Lietuvos užsienio politikos klaida, padariusi žalą valstybei.
Į klausimą, ar tokia jo pozicija, kuomet jo paties šeimos verslas glaudžiai susijęs su Kinijos valstybės valdomais tiekėjais, nėra interesų konfliktas, kandidatas atsakė kaltinimais konservatoriams ir Gitanui Nausėdai. Jis taip pat kartojo, neva „Sienos“ klausimai apie jo šeimos verslą - bandymas paveikti prezidento rinkimus.
Kinijos valstybės kontroliuojama korporacija „Gree“ - stambi „Vilpros“ parduodamos produkcijos tiekėja. Būtent „Gree“ kondicionierius „Vilpra“ nurodė eksportavusi į Kirgiziją, nors ši šalis niekuomet nedeklaravo tokios apimties kondicionierių importo iš Lietuvos, o abi „Vilpros“ kondicionierius pirkusios įmonės registruotos neegzistuojančiais adresais.
„Vilpros“ kondicionierių eksportas į Kirgiziją, pačios įmonės pateiktais duomenimis, viršijo milijoną eurų. „Sienos“ turimi duomenys rodo, kad eksporto šuolis sutapo su sankcijų Baltarusijai įsigaliojimu, kuris uždraudė būtent šių prekių eksportą į kaimyninę šalį.
„Sienos“ turimais duomenimis, „Vilpra“ kondicionierius ir kitą „Gree“ produkciją importuoja tiesiogiai iš gamintojo, o prekybos apimtys - milijoninės.
Pasak jo, iki dabartinių valdančiųjų kadencijos pradžioje įsisiūbavusio konflikto dėl Taivano atstovybės „Vilpra“ „turėjo panašias prekių įsigijimo sąlygas kaip ir kiti „Gree“ produkciją importuojantys pirkėjai“.
„Natūralu, kad bet kokie tarptautiniai politiniai įvykiai turi įtakos verslams, dirbantiems su užsienio partneriais, ir mūsų verslas čia nėra išimtis. Kaip žinia, visus eksporto pardavimus Kinijos gamintojai draudžia valstybinėje draudimo agentūroje. Nepaisant stabilių ir laiku vykdomų atsiskaitymų daugeliui skirtingų prekių pirkėjų iš Lietuvos, tarp jų ir UAB „Vilprai“, buvo atsisakyta padidinti draustą kredito limitą. Pasak jo, „Vilpra“ imasi atitinkamų priemonių ir reaguoja į politinės aplinkos pokyčius.
Viešuose pasisakymuose kandidatas į prezidentus Taivano atstovybę ne kartą įvardijo kaip vieną didžiausių Lietuvos užsienio politikos klaidų pastaraisiais metais. „Dėl šio sprendimo visa Lietuva patyrė žalą, o „Teltonika“ ir G. Nausėda, kuris yra Lietuvos užsienio politikos vadovas ir nuo kurio sprendimų tai priklauso, gavo naudos.
„Vilpros“ generalinis direktorius M.Vėgėlė bei pagrindinis įmonės akcininkas, kandidato tėvas Algirdas Stasys Vėgėlė rinkimams skyrė maksimalias sumas, po 17990 eurų, būtent tiek paaukodami Igno Vėgėlės rinkimų kampanijai. Beveik identišką sumą jau pasiekė ir kandidato mama, kelių „Vilpros“ grupės įmonių valdybose dirbanti Eligija Vėgėliene, sausį sūnaus kampanijai skyrusi 3,77 tūkst. eurų, o gegužės 2 d. Po „Sienos“ ir „Laisvės TV“ tyrimo „Kandidatas ir kondyškės“ Muitinės departamentas pradėjo „Vilpros“ patikrinimą, siekiant nustatyti, kaip Vėgėlių šeimos verslas laikosi ES sankcijų.
Parama Igno Vėgėlės rinkimų kampanijai
VRK trečiadienį paskelbė, kad likus mažiau kaip 3 mėnesiams iki prezidento rinkimų, juose dalyvauti užsiregistravę pretendentai į kandidatus politinei kampanijai finansuoti bendrai jau yra gavę beveik 400 tūkstančių eurų.
- Aurelijus Veryga (Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos keliamas kandidatas) - 202 000 eurų;
- Ignas Vėgėlė (išsikėlęs kandidatas) - beveik 71 tūkst. eurų;
- Gitanas Nausėda (išsikėlęs kandidatas) - beveik 47 tūkst. eurų;
- Giedrimas Jeglinskas (Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ keliamas kandidatas) - beveik 36 tūkst. eurų;
- Eduardas Vaitkus (išsikėlęs kandidatas) - apie 25 tūkst. eurų;
- Dainius Žalimas (Laisvės partijos keliamas kandidatas) - beveik 16 tūkst. eurų;
- Valdas Tutkus (išsikėlęs kandidatas) - beveik 2,7 tūkst. eurų.
Iš 71 tūkst. sukauptų eurų 10 tūkst. pats sau paaukojo I. Vėgėlė, 17 990 eurus - I. Vėgėlės brolis Martynas Vėgėlė 17 990 eurus - kandidato tėvas, „Vilpros grupės“ akcininkas Algirdas Stasys Vėgėlė, dar 3,7 tūkst. eurų paaukojo pretendento į kandidatus mama Eligija Vėgėlienė. 5,2 tūkst. eurų jam paaukojo mažosios bendrijos „Nežinau“ ir asociacijos „Europos judėjimas Lietuvoje“ vadovė Daiva Bičkauskė, 4,7 tūkst. eurų - verslininkas Rytis Bičkauskas, likusią sumą sunešė mažesnes sumas aukoję piliečiai.
Didžiąją dalį Giedrimo Jeglinsko surinktų lėšų paaukojo jį kelianti Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“. E.Vaitkui aukojo fiziniai asmenys, 203 eurus jo kampanijai skyrė prorusiškomis pažiūromis garsėjantis interneto veikėjas Vaidas Lekstutis. Iš beveik 16 tūkst. D. Žalimui paaukotų eurų 8,5 tūkst. eurų sunešė jį kelianti Laisvės partija. 5 tūkst. eurų paaukojo „Tauragės odontologijos centro“ vadovas Laurynas Jerutis, 1 tūkst. eurų verslininkas Vytautas Krutulis, 500 eurų jam skyrė partietė Donalda Meiželytė. Pretendentą į kandidatus V. Tutkų žmonės rėmė mažomis sumomis nuo 200 iki 10 eurų. 200 eurų jampaaukojo europarlamentaras Stasys Jakeliūnas.
Nausėdą remia žinomi verslininkai. Iš VRK puslapyje skelbiamos medžiagos matyti, kad atsirado daugiau prezidento G. Nausėdos kampanijos rėmėjų. Maksimalią leidžiamą sumą - 17 990 eurų rinkimams paaukojo verslininkas, interneto prietaisų gamybos įmonės „Teltonika“ įkūrėjas Arvydas Paukštys. 8,5 tūkst. eurų G. Nausėdos kampanijai paaukojo vienos didžiausių šalyje pieno perdirbimo grupių „Rokiškio sūris“ valdybos pirmininkas Antanas Trumpa, 11 tūkst. - „Rokiškio sūrio“ vadovas Dalius Trumpa. 5 tūkst. G. Nausėdos rinkimų kampanijai paaukojo baldų gamybos bendrovės „Freda“ akcininkas Rimas Varanauskas. G. Nausėdai 4 tūkst. eurų taip pat paaukojo per pirmąjį rinkimų turą jo štabe dirbusi, vėliau prezidentūroje konsultante dirbusi Gerda Gintautė.
Aukų dydžiai ir apribojimai
VRK išplatintame pranešime primena, kad politinės kampanijos dalyviai ar jų iždininkai duomenis apie gautas aukas politinei kampanijai finansuoti ir aukotojus turi pateikti VRK ne vėliau kaip per 10 darbo dienų nuo aukos gavimo dienos. Per tokį patį terminą VRK taip pat turi būti informuota apie politinės kampanijos dalyvio patirtas išlaidas ar prisiimtus finansinius įsipareigojimus, įskaitant ir sudarytų sutarčių tekstus.
Jeigu rinkėjas nėra deklaravęs pajamų, vienam politinės kampanijos dalyviui paaukoti jis gali pervesti iki 50 eurų dydžio sumą. Verta žinoti, kad skaičiuojama visų pervestų aukų suma, pavyzdžiui, paaukojus du kartus po 30 eurų, bendra aukos suma būtų jau 60 eurų, todėl prieš pervesdamas antrą auką, rinkėjas jau turėtų būti deklaravęs savo pajamas VMI. Jei antra auka vis tiek būtų pervesta, tokiu atveju politinės kampanijos dalyvio iždininkas ją privalėtų grąžinti.
VRK teigimu, labai svarbu, kad rinkėjai, nusprendę paaukoti daugiau kaip 50 eurų, kartu su pavedimu nurodytų savo asmens kodą. Kitu atveju, kandidato iždininkas negali užregistruoti gautos aukos, patikrinti, ar gali ją priimti ir turi grąžinti aukotojui, o nespėjus to padaryti, perveda į valstybės biudžetą.
Taip pat svarbu paminėti, kad kiekvienas aukotojas turi aukoti asmeniškai, negalima pervesti lėšų už kitą asmenį. Tokiais atvejais, kai rinkėjas yra deklaravęs pajamas, jis gali aukoti didesnes sumas. Pasak VRK, svarbu, kad vienam politinės kampanijos dalyviui jis bendrai per visą politinę kampaniją paaukotų ne daugiau kaip 10 vidutinių darbo užmokesčio (17 990 eurų) dydžių ir kad bendra visų aukotojo aukų suma per metus neviršytų 10 proc. jo deklaruotų pajamų. Kandidatai į Prezidentus savo kampanijai gali skirti dvigubai daugiau lėšų (iki 35 980 eurų). Juridiniams asmenims (išskyrus kandidatus remiančias politines organizacijas) aukoti draudžiama.