Alisausku Sodyba Kazlų Rūdoje: Istorija, Apylinkės ir Atsiliepimai

Šiame straipsnyje apžvelgiama Alisausku sodybos Kazlų Rūdoje istorija, apylinkės ir atsiliepimai, remiantis istoriniais šaltiniais ir vietinių gyventojų pasakojimais. Straipsnyje atskleidžiama krašto praeitis, gamtos ypatybės ir žmonių gyvenimo būdas.

Jūrės Kaimo Istorija

Jūrės kaimas prisišliejęs prie Kazlų Rūdos miesto šiaurės vakarų dalies. Juos dabar skiria gal mažiau nei kilometro atstumas. XX a. žmonės pranašiškai kalbėjo, jog ateis laikas, kai Jūrės kaimas susilies su Kazlų Rūda. Jis buvo išsidėstęs abiejuose Jūrės upelio krantuose. Atsiradus kariniam daliniui ir iškeldinus žmones, buvo sparčiai statomi namai pietrytinėje dalyje, o dabar naujakuriai stato namus ir kitoje Jūrės upelio pusėje abipus kelio į Višakio Rūdą.

Iš pietų į šiaurę veda kelias į Višakio Rūdą, o iš šiaurės rytų į pietvakarius, beveik lygiagrečiai Jūrės upei, eina vieškelis, kuris jungia Kazliškių ir Kazlų kaimus. Jūrės upė, kaip ir Judrė (ši teka per Višakio Rūdą), išteka iš didelės Ežerėlio pelkės. Vanduo skaidrus, šaltas, nes teka per miškus, švarus - dar pagaunama vėžių. Kaimo šiaurės rytinėje dalyje pastatyta užtvanka, prie vandens telkinio vasarą poilsiauja ne tik šio kaimo, bet ir Kazlų Rūdos žmonės. Reikalinga tai kaimui, nes šiame krašte nėra nei ežerų, nei plačių upių, tačiau Jūrės upelis, nuo užtvankos tekėdamas į vakarus, nuseko. O kažkada čia buvo daug pelkių ir upelių.

Prieš daug tūkstančių metų buvo susidaręs didžiulis ledyno užtvenktas ežeras, suformavęs lygų, lengvai banguotą Sūduvos reljefą. Į šį ežerą tekėjo upės, sunešusios daug smėlio. Tai jų dėka susidarė dideli Kazlų Rūdos smėlynai. Iš čia ir kilo Jūrės vardas (buvo sakoma ir Jūros kaimas, dainose minimos „jūrelės marelės“). Kada įsikūrė kaimas, dabar niekas nepasakys - manoma, jog XVIII a., kai į dabartinį Kazlų kaimą iš Mozūrijos krašto atsikėlė Kazlų šeima ir pelkėtose vietose atrado geležies rūdos.

Ji buvo perdirbama ir Jūrės kaime, netoli dabartinio tilto, čia anksčiau dar būdavo randama geležies gurvuolių. „O toliau, prie upės tilto, gal prieš porą šimtų metų, pečių, faleriku vadintą, geležiai lydyt kūreno“, - 1976 metais rašė D. Pusiaukelėje tarp Kazlų Rūdos ir Jūrės buvusį mišką, kuriame prie kelio buvo pastatyti du daugiabučiai, Jūrės kaimo gyventojai vadino Šalnyne.

Jūrės kaimo vardas kilęs nuo vandenvardžio Jūrės upė, o šis - nuo žodžio jūra.

...Dabar Jūrės kaimas vėl plečiasi, puošiasi gražiomis šiuolaikiškomis sodybomis.

Pramonė ir Darbas Jūrėje

1909 m. Jūrėje vokietis F. Torkleris pastatė pramoninę lentpjūvę. 1912-aisiais lentpjūvė buvo išnuomota O. Petrikanskiui, 1920 m. ją nupirko broliai Jeselis ir Saliamonas Solskiai ir jų svainis Ch. Broidas. Po Pirmojo pasaulinio karo šalia lentpjūvės buvo pastatytas malūnas, milo vėlykla ir aliejaus spaudykla, tačiau daugiausia pelno davė lentpjūvė. Čia buvo du medienos pjovimo pastatai, mašinų skyrius, katilinė, keturi sandėliai, džiovykla, kalvė ir valgykla. Savininkams priklausė 2300 metrų ilgio geležinkelis.

Buvo kinkomi arkliai, kurie bėgiais traukdavo nedidelius vagonėlius, pakrautus lentomis ar pabėgiais. Metinė įmonės apyvarta sudarė 3 milijonus litų. Žaliavos buvo vežamos iš aplinkinių miškų, o produkcija realizuojama Lietuvoje ir Vokietijoje. Iki 1940 m. įmonėje dirbo apie 30 nuolatinių ir apie 30 sezoninių darbininkų. Nuolatiniai - Jūrės kaimo mažažemiai ir bežemiai valstiečiai (jiems už dieną buvo mokami 3 litai), o sezoniniai - Kazlų Rūdos miestelio gyventojai (jie gaudavo už dieną 1,5 lito). Darbo diena iki Pirmojo pasaulinio karo truko 14 valandų, o iki 1940 metų - 8 valandas.

1940 m. pradžioje nuolatiniai darbininkai už dieną gaudavo jau 7 litus, sezoniniai - 5. Dauguma jų nebuvo baigę pradžios mokyklos. Daugumą sudarė lietuviai, mažumą - žydai. Iš darbininkų atlyginimo kiekvieną mėnesį išskaičiuodavo po 2 litus (litą - į ligonių kasą, o kitą - Darbo rūmams). 1934 metais lentpjūvėje įsikūrė Krikščionių demokratų sąjunga. Ji ruošdavo išvykas, vakarus, šventes. Didžiąją laisvalaikio dalį darbininkai praleisdavo dirbdami savo žemės sklypelius.

Beveik ramiai tekėjo gyvenimas Jūrės kaime iki pat 1940-ųjų, išskyrus 1926 m. gegužės mėnesį vykusį darbininkų streiką, reikalaujant pakelti atlyginimus ir įdarbinti sezoninius darbininkus. 1940 m. spalio mėnesį įmonė buvo nacionalizuota. Antrojo pasaulinio karo metu įmonė priklausė vokiečių bendrovei „Fon Bal“. Ji planavo pastatyti netoli Kazlų Rūdos geležinkelio stoties įmonę, kuri gamintų skydinių namų blokus Vokietijai. Okupacijos metais lentpjūvė gamino obliuotą ir „kreizuotą“ produkciją fronto reikalams. Įvestos maisto kortelės. Įmonės teritorijoje pastatyti barakai, juose gyveno karo belaisviai, čigonai su šeimomis.

Vietovardžiai

Pelkėtas miškas prie Kazliškių kaimo buvo vadinamas Barsukyne. Rūdynė - upelis, ištekantis iš miško pietrytiniame kaimo pakraštyje, teka pro Čibirkų (čia jis užtvenktas), Greifenbergerių, Albinos Ledaitės sodybas, įteka į Jūrę. Rūdbalė - ištekėjo iš Rūškynyno pelkutės šiaurės vakarų dalyje, bėgo pro Ališauskų sodybą, numelioruotas, įtekėjo į Jūrę.Rūškynynas - pelkė, apaugusi krūmais, vakariniame kaimo pakraštyje. Čia augo daug rūgštynių, kaimo gyventojai sakydavo „rūškynės“.

Palatkės - pelkėtas alksnynas prie Rūdynės upelio dabartinėje Sodžiaus gatvėje, prie buvusios A. Andriušio sodybos.Pempynė - pelkėta pieva tarp miškų rytinėje kaimo dalyje prie Marackų kaimo. Anksčiau pavasariais į ją atskrisdavo pempių.Pasodgiris - balos, pelkėtos pievos, apaugusios krūmais, rytinėje kaimo dalyje.(Atkelta iš 9 psl.)Balaitė (balaitės) - žemas, pelkėtas miško pakraštys vakarinėje kaimo dalyje, kairėje įmonės pusėje, alksnynas.Skaliskas - apaugęs krūmais ir medžiais vakarinėje kaimo dalyje prie Kazlų kaimo esantis raistas.

Zagalnykas - apaugęs medžiais ir krūmais pietinėje dalyje, prie Miško gatvės esantis kalnelis, kurio viduryje buvo pievelė, pavasariais čia augo briedžiukai, o birželį - žemuogės.Rezgirė - raistas šalia kelio link Višakio Rūdos.Skalkabrastė - pelkė vakarinėje kaimo dalyje, pamiškėje, viduryje jos buvo eglynas.Brazamoskas - apaugęs eglėmis ir pušimis kalnelis prie pat Jūrės upės, vakarinėje dalyje. Kalbėjo, jog čia virdavo smalą (degutą).Barsukynė - pelkėtas miškas šiaurinėje dalyje prie Kazliškių kaimo, dabar čia užtvenktas Jūrės upelis.Šalnynė - miškas, kuris yra pusiaukelėje tarp Kazlų Rūdos ir Jūrės, kairėje kelio pusėje, dabar šioje vietoje stovi du daugiabučiai. Vieta kiek aukštesnė, smėlėta, auga pušys. Dabar ją (kadangi tai jau paskutiniai du Vytauto gatvės namai) juokais vadina Igarka. Ar ne gražiau būtų Šalnynė?

Teligrafas - kalnelis už buvusios Jūrės kaimo mokyklos, dabar bendruomenės namų, anksčiau ant jo stovėjo Stankevičių sodyba, dabar gyvena kiti žmonės.Alavizna - pelkėtas miškas, kuriame augo eglės, alksniai, krūmai, šalia buvusios Poderių sodybos už tilto kairėje pusėje, link Višakio Rūdos.Didžbalė - pelkė už tilto per Jūrę kairėje pusėje, prie Poderių sodybos.Sausplynė - aukštapelkė už buvusios Ališauskų sodybos, šiaurės vakaruose. Čia buvo daug bruknių, mėlynių.Raudonplynė - žemapelkė, spanguolynai už Ališauskynės į vakarų pusę link Kazlų kaimo.

Pasipriešinimas Okupacijai ir Partizanų Kovos

Nagrinėjant pasipriešinimą okupacijai 1944-1953 m., svarbu skirti ofenzyvinį (1944 m. vasara-1946 m. pavasaris) ir defenzyvinį (nuo 1946 m. vasaros) etapus. Partizanų kovos 1944-1946 m. žinomos tik bendrais bruožais. Medžiagos pažinimą stabdė tiek šaltinių trūkumas, tiek slaptas jų pobūdis. Vis dėlto, archyviniai dokumentai, atsiminimai ir kiti šaltiniai leidžia susidaryti vaizdą apie to meto įvykius.

Dokumentų grupės atspindi veiklą, kovą, tikslus ir siekius, kovos pobūdį ir jos galios šaltinius. Atsiminimai ir užrašai, nuotraukos atskleidžia pasipriešinimo kovos mastus ir poveikį, slopinimo priemones ir būdus. Deja, gausios archyvinės bylos tėra nedidelė dokumentų, egzistavusių tikrovėje, dalis. Dalis dokumentų buvo paslėpta patikimuose slėptuvėse, o vėliau rasta ir perduota archyvams.

Svarbu paminėti, kad sovietiniai dokumentai, nors ir gausūs, reikalauja kritinio vertinimo dėl galimų klastočių ir dezinformacijos. Vis dėlto, jie gali suteikti vertingos informacijos apie okupacinės valdžios veiksmus ir pasipriešinimo slopinimo priemones.

Pasipriešinimo dalyviai dažnai nepasirašinėjo, o 1945 m. kovo 8 d. nužudytas etapo metu "bandant pabėgti". Savotiškas "objektyvus" padirbinys. "banditais" pridengiami kariniai nusikaltimai prieš civilius gyventojus ir pan. NKVD vidaus bei pasienio kariuomenės štabų žvalgybos skyriais.

Nuo 1945 m. galime skirti prie kariaujančių su okupantais žmonių. Išrašai ar net užuominos apie jas. 1944 m. agentūrinės bylos ar išaiškinimai. Agentūrinių, operatyvinių ar karinių priemonių aprašymas. Duomenys, paliekant tik agentūrinius slapyvardžius). Protokolų ar kitokių dokumentų nuorašų iš kitų bylų. Retų ir pavienių dokumentų, išlikusių būtent tik šioje byloje.

1944-1946 m. veikė apygardos, katalikų dvasininkija. Vienuolių ordinai, Kauno ir Vilniaus gamyklos ir įstaigos, komisariatai. 1945 m., užbaigus vesti pirmąsias operatyvinės įskaitos bylas. 3-ioje dalyje. Literinės ir ja remiantis buvo užvedama byla-formuliaras arba agentūrinė byla. Pastarosios buvo dviejų tipų - archyvinės-paieškos, iš kurių 90 proc. Specifinis rus. eksploatuojamą, taip pat verslovę). - nuo tikrovės iki gandų.

Fantazijas ir gandus paliekant operatyvinės įskaitos - pirminėse bylose. Duomenys tol, kol asmuo suimamas ar tiksliai nustatoma jo mirties faktas. Veiklos pobūdį. Išaiškinimų tą patį darė ir apskričių NKVD-NKGB skyriai. Kovine operacija, suėmimu ar teismu. Nutraukiamos ir vėl atnaujinamos. Buvo saugomos centriniuose saugumo archyvuose Rusijoje. Perduotos pastoviam saugojimui į vietos archyvą. Fotografijos ir kt.; IV - įvairūs dokumentai.

1944-1946 m. skyrius jau nuo 1944 m. išaiškinimo bylų. Dalis ankstyvųjų bylų buvo tik ataskaitose, o ne tikrovėje. 1944 m. Pasipriešinimui, kaip reiškiniui, kaip struktūrizuotai organizacijai. 1945 m. d. naujasis Trakų NKVD UO viršininkas saugumo pplk. Nurodė, kad buvusio Trakų aps. Neapipavidalintos kaip agentūrinės, pavadinimai duoti pasenusioms 1944 m. agentūrinės bylos, ypač kuriose kalbama apie tuo metu aktyviai veikusius žmones.

Gudavičiaus ir LLGS veiklai 1944-1946 m. formavimosi metu buvo skaidoma pagal jų pobūdį. Spartesniam ir geresniam orientavimuisi baudžiamųjų bylų fonde. Dienoraščiai, pateikti kaip savarankiški parodymai. Dokumentuose buvo pakeisti nors keli sakiniai. Išsižadėjo savo kovos, idealo, net artimųjų. Kontržvalgybos skyriaus SMERŠ slaptoji raštvedyba 1943-1946 m. Dalis LYA fondų turėjo žinybinį pobūdį. Buvusių)(541,101). Opersektorių dokumentai apima 1945 m. birželio-1946 m. balandžio mėn. laikotarpį. Pranešimai iš kovinių veiksmų arenos, pirminių tardymų protokolai.

Kovinių veiksmų eigą. Informacijos yra fiksuojami gandai ir dar nepatikrinta informacija. 1945 m. birželio mėn. Dalis kariuomenės medžiagos pakliuvo ir į kitus fondus. 1944 m. buvo atliekamos praktiškai be aukų. Sužeistais. Ataskaitos". Tikros informacijos klastojimo tradicija, kurią formavo keletas šaltinių. Nuostoliai, neįrašomi į ataskaitas; karo atveju šis procentas...

Archyviniai Šaltiniai

Šaltinių bazę sudaro Lietuvos ypatingasis archyvas, kuriame saugomos literinės bylos, operatyvinės įskaitos agentūrinės ir kitų fondų operatyvinės bylos, baudžiamosios bylos ir kitų archyvų medžiaga. Taip pat svarbūs laisvės leidiniai, sovietmečio darbai ir rezistencinė bei išeivijos istoriografija.

Lietuvos ypatingajame archyve saugoma apie 0,5 mln. vienetų bylų, leidžiančių susipažinti su 22-iejų buvusių fondų ypatybėmis. Palyginus su 1953 m., 1994 m. padaugėjo informacijos apie 1944-1946 m. laikotarpį. Šis archyvas yra svarbus Pasipriešinimui, ypač 1944-1946 m. laikotarpiui pažinti.

Archyvinę medžiagą sudaro įvairūs dokumentai, tokie kaip operatyvinės įskaitos bylos, literinės bylos ir kt., turėjusios operatyvinę reikšmę. Literinės bylos buvo užvestos daugiausia 1944 m. liepos-gruodžio mėn. ir kartais 1945 m. pradžios medžiaga. Daugiausia medžiagos už 1945-1946 m. Ukmergės, Utenos, Šiaulių, Švenčionių, Telšių, Trakų aps. dokumentų originalų ar jų vertimų į rusų kalbą.

Sovietiniai dokumentai, nors ir gausūs, reikalauja kritinio vertinimo dėl galimų klastočių ir dezinformacijos. Vis dėlto, jie gali suteikti vertingos informacijos apie okupacinės valdžios veiksmus ir pasipriešinimo slopinimo priemones.

Lietuvoje didžiausia šaltinių 1944-1946 m. archyve bei paskelbta spaudinių pavidalu. Muziejuose, bibliotekose, asmeniniuose archyvuose. Įvesdintas į mokslinę apyvartą, t.y. interpretuoti. Apyrašų, senųjų - katalogų, teminių rodyklių stoka. Tyrinėjimo eigoje, pvz. saugomos bylos buvo ir tebėra aprašymo stadijoje, nuo 1992 m. pasikeitė pats archyvo pavadinimas, pakito bylų numeracija ir t.t. Iniciatyva (LPKTS) nuo 1991 m. šaltinius bei jų tyrinėjimus. 1996-1997 m. leido Lietuvos genocido tyrimo centras. 1997 m. ARCHYVAS. Grupės - tiek Pasipriešinimo, tiek užgrobėjų-okupantų dokumentai.

Padalinio Lietuvai archyvas ėmė formuotis 1945 m. pradžioje - kovo mėn. Sudarytas asmeninių, darbo ir operatyvinės įskaitos bylų fondas, 1946 m. slaptosios raštvedybos fondas, 1947 m. kovo mėn. M. - įsakymų fondas ir t.t. 1962-1964 m. sudaryta teminė kartoteka. 1965 m. sausio 22 d. 1943-1946 m., SSRS MGB-KGB skyriaus Lietuvos geležinkelyje 1946-1959 m. Vandens skyriaus Lietuvos jūros baseinui 1944-1959 m. pervadinant apy-rašais. Numeraciją bei galimybę įsivaizduoti visuminį šios šaltinių kaupyklos paveikslą. Egzistavimo dienų surinktos medžiagos.

Žmonės

Straipsnyje minimi įvairūs asmenys, susiję su Kazlų Rūdos krašto istorija ir kultūra:

• Bronislavas Karmaza
• Danguolė Karmazienė
• Violeta Pukelytė
• Valentinas Karmaza
• Jonas Satkūnas
• Alma Grigienė
• Vidas Mikulėnas
• Vytautas Minkevičius
• Zigmantas Gudžinskas
• Kęstutis Kilkus
• Kęstutis Kadūnas
• Pranas Gedžiūnas

Lentelė: Vietovardžiai ir jų Apibūdinimai

tags: #alisausku #sodyba #kazlu #ruda