Jūrininkams, dirbantiems užsienio laivyne, dažnai kyla įvairių klausimų, susijusių su pajamų deklaravimu ir mokesčiais. Atsakymus į juos galima lengvai sužinoti arba, turint gerą žmoną, apskritai jais nesirūpinti, tačiau kitos problemos reikalauja asmeniškai kreiptis į tas valstybines instancijas, į kurias jūrininkai pagal senus prisiminimus baiminasi kreiptis.
Jūrininko darbas reikalauja specifinių žinių ir atsakomybės.
Pajamų Deklaravimas ir Mokesčiai Jūrininkams
Ar jūrininkai, dirbantys užsienio laivyne, privalo deklaruoti 2003 metų pajamas ir turtą? Gal, kaip jie girdėjo, privalomas šių pajamų deklaravimas perkeltas į kitus metus? Ar reikia mokėti pajamų mokestį už praėjusiais metais gautas pajamas, jeigu 2004 m. sausio 1 d. įsigaliojo Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo pataisa, kuri jūrininkams numato nulinį mokesčio tarifą?
Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatymas Nr. IX-1007, įsigaliojęs 2003 m. sausio 1 d., įpareigoja nuolatinius Lietuvos gyventojus deklaruoti visas 2003 metais gautas pajamas, įskaitant ir iš užsienio, jeigu jos nepatenka į nedeklaruojamųjų pajamų sąrašą. Pagal šio įstatymo nuostatas, galiojusias iki 2004 metų sausio 1 dienos, jūrininkų, plaukiojančių su Lietuvos valstybės ar Europos Sąjungos valstybių narių vėliavomis, pajamos už darbą laivo reiso metu buvo neapmokestinamos, o plaukiojančių su kitų šalių vėliavomis buvo apmokestinamos taikant 15 procentų pajamų mokesčio tarifą.
Apskaičiuojant per mokestinį laikotarpį gautas apmokestinamąsias pajamas, atimamos neapmokestinamosios pajamos, metinis neapmokestinamasis pajamų dydis ir metinis papildomas neapmokestinamasis pajamų dydis už auginamus vaikus. Jeigu jūrininkai gauna pajamų, nuo kurių užsienio valstybėje buvo sumokėtas pajamų arba jam tapatus mokestis, ir jeigu su ta užsienio valstybe Lietuva yra sudariusi ir taiko dvigubo apmokestinimo išvengimo sutartis, tai įstatymo 37 straipsnyje nustatyta tvarka iš apskaičiuotos pajamų mokesčio sumos jūrininkai gali atskaityti pajamų mokesčio sumą, sumokėtą toje užsienio valstybėje.
Turtą ir pinigines lėšas, turimas 2003 metų gruodžio 31 dieną, pagal Gyventojų turto deklaravimo įstatymą kaip ir anksčiau privalo deklaruoti valstybės politikai ar kandidatai į politikus, Europarlamento nariai ir kiti aukščiausieji Lietuvos Respublikos pareigūnai, valstybės tarnautojai - iš viso 21 kategorija gyventojų ir jų šeimos narių, nurodytų šiame įstatyme.
Be to, vietoje brangaus turto įsigijimo pajamų deklaravimo įstatymo 2004-01-01 įsigaliojo ir naujas Vienkartinio gyventojų turto deklaravimo įstatymas Nr. IX-1910, pagal kurį iki 2005 metų gegužės 1 dienos visi nuolatiniai Lietuvos gyventojai, įskaitant ir jūrininkus, privalės deklaruoti 2003 m. gruodžio 31 dieną turėtą Registro įmonėje neregistruotą nekilnojamąjį turtą, kilnojamąjį turtą, kuriam privaloma teisinė registracija, bei pinigines lėšas, viršijančias 50 000 Lt, vertybinius popierius, jeigu jų bendra vertė viršija 2 000 Lt, paskolintas ir nesusigrąžintas pinigines lėšas ar pasiskolintas ir negrąžintas pinigines lėšas, jeigu jų bendra suma viršija 2 000 Lt, ir kt.
Dėl asmenų, dirbančių naftos platformose, budinčių prie terminalų, Lietuvos Respublikos finansų ministras 2002 m. rugsėjo 6 d. įsakymu Nr. 277 patvirtino jūrininkų už darbą laivo reiso metu gautų pajamų nustatymo tvarką. Laivas - tai savaeigis arba nesavaeigis plaukiojantis statinys, turintis pavadinimą, įgulą ir valstybės vėliavą. Laivo reisas - laivo kelionė iš vieno uosto į kitą, nesvarbu, ar laivas gabena krovinį arba keleivius, ar ne (į laivo reisą taip pat įskaitomas laikas, kurio reikia uoste kroviniui į laivą sukrauti ar iškrauti arba keleiviams įlaipinti ar išlaipinti).
Tačiau terminalai ir platformos nėra priskiriami laivams tiesiogine prasme. Kai kurios nuostatos, reglamentuojančios taršos iš laivų prevenciją ir nustatančios reikalavimus laivams, yra taikomos ir platformoms (terminalams), bet tai nereiškia, kad jas galima laikyti laivais. Ne visada asmenys, dirbantys platformose, gali būti laikomi jūrininkais. Jūrininkams keliami tam tikri išsilavinimo reikalavimai, jie nustatyta tvarka priimami dirbti į laivą, yra įtraukiami į laivo reisą ir laivo reiso metu yra įtraukti į laivo įgulos narių sąrašą. Viso laivo reiso metu jie yra laive.
Todėl kiekvienu konkrečiu atveju reikia nagrinėti, ar budintys laivai, naftos platformos atitinka finansų ministro patvirtintoje tvarkoje nustatytą laivo sąvoką, ar juose dirbantys asmenys yra laivo įgulos nariai, pasamdyti pagal sutartį dirbti laive, turi jūrininko knygelę, ar darbas šiuose įrenginiuose gali būti prilyginamas darbui reiso metu.
Sveiki, draugas jureivis plaukioja su Liberijos vėliavos laivu ir nėra įregistruotas Europos ekonominės erdvės valstybės jūrų laivų registre. Tai taip išeina kad jo uždirbtos pajamos, kurias perveda žmonai yra apmokestinamos GPM 15 % ir 6%?
Siekiant valdyti naujų COVID-19 mutacijų plitimą, penktadienį nustatytos izoliacijos sąlygos asmenims, kurie turėjo sąlytį su sergančiuoju kornaviruso (COVID-19) infekcija, kuriam genomo sekoskaitos metodu nustatyta viena iš COVID-19 viruso mutacijos atmainų. Tokį sąlytį turėjusiems asmenims arba susijusiems su protrūkiu, kuriame bent vienam iš asmenų nustatyta viena iš viruso mutacijos atmainų, taikoma 14 dienų izoliacija, be galimybės sutrumpinti.
Dar vienas numatytas reikšmingas pasikeitimas, aktualus vežėjams ir kitiems išvykstantiems iš Lietuvos. Nuo šiol nelieka ankščiau numatyto termino sužinojus apie išvykimą iš Lietuvos Respublikos informuoti Nacionalinį visuomenės sveikatos centrą (NVSC) ne vėliau kaip prieš 24 val.
Paveiktų šalių sąrašas yra skelbiamas kiekvieną penktadienį, o įsigalioja pirmadienį ir galioja savaitę.
Informacija Grįžtantiems į Lietuvą
Grįžtant iš užsienio daugelis nerimauja, kas nutiks su darbo stažu, sukauptu užsienyje, kaip bus skaičiuojama senatvės pensija, kada ir kuri šalis mokės pensiją už toje valstybėje įgytą stažą vadovaudamasi savo nacionaline teise, nepaisant to, kurioje valstybėje narėje tas asmuo gyvena.
Jei dirbote keliose ES šalyse, gali būti, kad įgijote teisę gauti pensiją kiekviena šalis moka pensiją už savo teritorijoje įgytą stažą. Jeigu asmuo neturi teisės į išmoką, nes abiejose valstybėse ar vienoje iš jų neįgijo reikalaujamo stažo, tokio asmens teisė į pensiją nustatoma susumavus abiejose valstybėse įgytą stažą.
Užsienyje esantis Lietuvos pilietis, dar iki grįždamas į Lietuvą, Užimtumo tarnybos (UT) internetiniame puslapyje gali rasti informacijos apie laisvas darbo vietas.
Darbo užmokesčio mokėjimo tvarka Lietuvoje.
Darbo Užmokesčio Mokėjimo Tvarka
VDI (Valstybinė darbo inspekcija), Darbo kodekse nustatyta, kad darbo užmokestis - tai atlyginimas už darbą, darbuotojo atliekamą pagal darbo sutartį (Darbo kodekso 139 str. 1 d.). Darbo kodekso 139 str. 3 d. įtvirtintas reikalavimas dėl darbo užmokesčio mokėjimo pinigais. Anot Darbo teisės skyriaus vedėjos Ievos Piličiauskaitės, tai reiškia, kad darbdavio ar kitų asmenų perduoti daiktai ar suteiktos paslaugos negali būti laikomi darbo užmokesčiu, išskyrus Darbo kodekso 140 str. 6 d. nurodytus atvejus, t. y. „natūra, kuriuos darbuotojas tiesiogiai ar netiesiogiai gauna iš darbdavio už savo darbą“.
Be to, numatyta, kad darbo užmokestis ir kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, taip pat dienpinigiai ir komandiruotės išlaidų kompensacijos, privalo būti mokami pavedimu į darbuotojo nurodytą asmeninę mokėjimo sąskaitą, vadinasi, darbo užmokestis negali būti pervedamas į darbuotojo šeimos nario ar jokio kito fizinio ar juridinio asmens sąskaitą.
Pagal dabartinį reglamentavimą darbo užmokestis darbuotojui mokamas ne rečiau kaip du kartus per mėnesį, o jeigu darbuotojas prašo, - kartą per mėnesį. Taigi, akcentuoja Darbo teisės skyriaus vedėja I. Piličiauskaitė, tik darbuotojui prašant darbo užmokestis gali būti mokamas kartą per mėnesį. Bet kuriuo atveju už darbą per kalendorinį mėnesį negali būti atsiskaitoma vėliau negu per dešimt darbo dienų nuo jo pabaigos, jeigu darbo teisės normos ar darbo sutartis nenustato kitaip (Darbo kodekso 146 str. 1 d.).
Atleidžiant darbuotoją, darbo sutarčiai pasibaigus, visos darbuotojo su darbo santykiais susijusios išmokos išmokamos, kai nutraukiama darbo sutartis su darbuotoju, bet ne vėliau kaip iki darbo santykių pabaigos, nebent šalys susitaria, kad su darbuotoju bus atsiskaityta ne vėliau kaip per dešimt darbo dienų. Darbo užmokesčio ar su juo susijusių išmokų dalis, neviršijanti darbuotojo vieno mėnesio vidutinio darbo užmokesčio dydžio, visais atvejais turi būti sumokama ne vėliau kaip darbo santykių pasibaigimo dieną, nebent atleidimo metu buvo susitarta kitaip (Darbo kodekso 146 str.
Darbo teisės skyriaus vedėja primena, kad praleidus Darbo kodekse ar darbo sutartyje nustatytą atlyginimo išmokėjimo terminą, atsiranda pagrindas darbuotojui priskaičiuoti delspinigius už vėluojamą išmokėti atlyginimą. Darbo kodekso 147 str. 1 d. nustatyta, kad darbo santykiams nepasibaigus, kai dėl darbdavio kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos, kartu su jomis darbuotojui, turinčiam darbo santykių, išmokami delspinigiai, kurių dydį tvirtina Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministras, jeigu darbo teisės normos nenustato didesnio delspinigių dydžio. Nuo 2023 m. vasario 1 d. delspinigių dydis - 0,1 procento.
Jeigu darbo užmokestis ir kitos darbuotojui priklausančios išmokos laiku neišmokamos atleistam iš darbo darbuotojui ne dėl pastarojo kaltės, darbdavys privalo mokėti netesybas, kurių dydis - darbuotojo vidutinis darbo užmokestis per mėnesį, padaugintas iš uždelstų mėnesių skaičiaus, tačiau ne daugiau kaip iš šešių (Darbo kodekso 147 str. 2 dalis), t. y. už kiekvieną uždelstą atsiskaityti darbo dieną darbdavys turi mokėti vidutinį darbo užmokestį.
Akcentuotina, kad darbdavys ne rečiau kaip kartą per mėnesį raštu ar elektroniniu būdu privalo darbuotojui pateikti informaciją apie jam apskaičiuotas, išmokėtas ir išskaičiuotas sumas ir apie dirbto darbo laiko trukmę, atskirai nurodydamas viršvalandinių darbų trukmę (Darbo kodekso 148 str. I. Ginčai tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo teisės normų ar abipusių susitarimų nevykdymo ar netinkamo jų vykdymo nagrinėjami Darbo kodekso IV dalyje „Darbo ginčai“ nustatyta tvarka, t. y. pateikiant prašymą raštu arba elektroniniu paštu, pasirašant elektroniniu parašu, darbo ginčų komisijai prie VDI teritorinio skyriaus, kurio teritorijoje yra darbuotojo darbovietė.
Liudviko Stulpino Medalis
Smiltynėje, prie „Albatroso“ paminklo, prisiminti jūrininkai, negrįžę iš jūros platybių. Taip pat pagerbti labiausiai nusipelnę jūrinės ir uosto bendruomenės atstovai, įteiktas Liudviko Stulpino medalis.
„Klaipėda visada man asocijavosi su laisvės, vėjo, didelės erdvės pojūčiu. Tai jaučiu kaskart čia atvykusi. „Į šią vietą susirinkome pagerbti, prisiminti tuos jūrininkus, kurie išėjo ir negrįžo. Išėjo per šiuos jūros vartus, kad įgyvendintų galbūt ilgus metus puoselėtą svajonę, pakovoti su bangomis, audromis, nuvykti į svečias šalis ir papasakoti apie labai mažą, bet nuostabią Lietuvą. Tik ne visiems buvo lemta sugrįžti. Tačiau, kai žiūrėdami į uostą, matome dirbančius žmones, kranus, plaukiančius laivus, jūrinių profesijų besimokančius studentus, suprantame, kad ta pagarba išėjusiems - gyva. Šventės metu įteikti garbingi apdovanojimai.
Jūrų kapitono Liudviko Stulpino medaliu už ilgametį ir nepriekaištingą darbą puoselėjant Lietuvos jūrų ir vidaus vandenų laivynus, už palankios verslo ir investicijų aplinkos Lietuvos vandenų transportui sukūrimą apdovanotas Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos direktorius Vaclovas Stankevičius. L. Stulpino apdovanojimas yra skiriamas už ypatingus nuopelnus Lietuvos vandens transportui ir jūrų pramonei. Medalio steigėja yra Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija. L. Stulpino vardo apdovanojimo medalio komplektą sukūrė ir pagamino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.
Susisiekimo ministro padėkos raštais už puikų darbą pagerbti Uosto direkcijos Plėtros ir aplinkosaugos skyriaus vadovas Algimantas Kungys, Lietuvos aukštosios jūreivystės mokyklos Navigacijos katedros lektorius Arvydas Jankauskas, AB Smiltynės perkėlos darbuotojai Tomas Gudeliūnas ir Zigmantas Jurkus.
Pajamų mokesčio deklaracijos pildymas vedliu
tags: #busto #paskola #jurininkams