Lietuvoje, kaip ir daugelyje kitų šalių, pasitikėjimas politinėmis partijomis yra skaudi tema. Kai partijos nebeturi ką pasiūlyti rinkėjui, o turimų pasiūlymų įgyvendinimu nebetikima, visuomenė linkusi ieškoti asmenybės, lyg kokio mesijaus. Visuomeniniai komitetai ir pasiūlė tai, ko partijos nesugebėjo: jie pasiūlė asmenybes. Ir jau nesvarbu, kiek tos asmenybės rimtos, gebančios. Svarbiausia, vietos socialkultūriniais kriterijais vertinant, žmogus - žinomas, žmogus - asmenybė. Todėl - patikimas.
Taigi, kaip atsitinka, kad atsidūrus valdžioje, ši žinia pamirštama „po dviejų sekundžių“? Taip atsitiko su aibe Lietuvos partijų, kurių pavadinimus prisimena gal tik politologai, nes tokia jų profesija. Net tokia kaip ir klasikinė konservatorių partija TS-LKD žlunga akyse. Tiek žlunga, kad, regis ir jos vadovų savigarba kažkur išgaravo. Todėl ir nyksta akyse „Darbo“ bei „Tvarkos ir teisingumo“ partijos. Žmones tai užknisa.
Yra tik dvi viena nuo kitos priklausomos sąlygos partijai neprarasti pasitikėjimo kapitalo. Pirma, tai principingas laikymasis partijos etikos kodekso. Antra sąlyga, visų partijos narių, nežiūrint užimamų pareigų, kolektyvinė atsakomybė reikalauti iš savęs ir vienas iš kito laikytis partijos etikos kodekso. Žiūrėjimas pro pirštus į etikos kodekso pažeidimus „na, žmogus suklydo“ ir taip dešimt kartų, nedovanotina klaida. Tai tiek apie pasitikėjimo kapitalą, kurį praradus, žlunga ir kiečiausios partijos.
Šiame kontekste svarbu atkreipti dėmesį į politikų ir visuomenės veikėjų turto deklaracijas, kurios atskleidžia jų finansinę padėtį ir galimus interesų konfliktus.
Turtingiausi Seimo nariai 2024 metais
Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) paskelbė 2024 m. turto deklaracijas, kurios atskleidė turtingiausius Seimo narius:
- Dainoras Bradauskas („Nemuno aušra“): daugiau nei 3,4 mln. eurų turto.
- Artūras Zuokas: beveik 2 mln. eurų turto.
- Ignas Vėgėlė (Lietuvos žaliųjų ir valstiečių partija): 1,85 mln. eurų turto.
- Remigijus Žemaitaitis („Nemuno aušra“): 1,39 mln. eurų turto.
- Arminas Lydeka (Liberalų sąjūdis): 1,37 mln. eurų turto.
Mažesnį nei 10 tūkst. eurų turtą deklaravo trys parlamentarai: Ruslanas Baranovas, Tomas Domarkas ir Audrius Radvilavičius.
Turtą Lietuvoje ir užsienyje deklaruoti privalo Seimo paskirti biudžetinių institucijų ir įstaigų vadovai bei pareigūnai, valstybės politikai ir tarnautojai, valstybės ar savivaldybių įstaigų, įskaitant aukštųjų mokyklų, akcinių, uždarųjų akcinių bendrovių padalinių (jei akcininkė ar steigėja yra valstybė ar savivaldybė) vadovai ir jų pavaduotojai, nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių vadovai. Taip pat teisėjai, notarai, prokurorai, antstoliai ir kiti įstatyme išvardinti asmenys bei jų šeimos nariai.
Sutelktinis finansavimas ir Andriaus Tapino veikla
Sutelktinis finansavimas tarp Lietuvos kūrėjų tampa vis populiaresnis. Štai, pavyzdžiui, socialiniame tinkle „Youtube“ savo kuriamu turiniu besidalijantys „Laisvės TV“ ir Skirmantas Malinauskas gali pasigirti ir uždirbamomis penkiaženklėmis sumomis per mėnesį.
Pagal turimų „Patreon“ rėmėjų skaičių mūsų šalyje pirmauja „Laisvės TV“, paskutiniais duomenimis, turinti 6 377 rėmėjus ir gaunanti 18 913 eurų iki mokesčių. Toliau - Skirmantas Malinauskas, turintis 5 713 rėmėjų ir gaunantis 21 003 eurus iki mokesčių. Pats S. Jo kuriamą turinį socialiniame tinkle „Youtube“ prenumeruoja daugiau nei 70 tūkst. sekėjų.
Anot S. Malinausko, apie 20 proc. visų pajamų atitenka pačiai platformai. Individualią veiklą vykdantys kūrėjai, gaudami paramą per „Patreon“, privalo mokėti gyventojų pajamų mokestį (GPM). Jei individualios veiklos apmokestinamosios pajamos neviršija 20 tūkst. eurų, taikomas 5 proc. dydžio pajamų mokestis. Apmokestinamosioms pajamoms viršijus 20 tūkst. eurų ribą, pajamų mokestis atitinkamai didėja nuo 5 iki 15 proc. Apmokestinamosioms pajamoms pasiekus 35 tūkst. eurų sumą, taikomas 15 proc.
A.Tapinas patikino, jog į „Patreon“ platformą kanalas grįžti neplanuoja. Pasak jo, tokia grėsmė nekyla tik turinio kūrimu užsiimantiems kūrėjams. A.Tapinas atskleidė, jog nusprendė „Laivės TV“ perkelti į dvi platformas - „KoFi“ ir „Substack“.
Iš sutelktinio rėmimo platformos „Contribee“ traukiantis kai kuriems paramos gavėjams, dabartinis įmonės vadovas ir akcininkas Adrijus Jakučionis teigia, kad bendrovė veikia stabiliai.
Apie tai, kad jos sąskaitoje trūko dalies surinktų rėmėjų lėšų, pirmadienį 15min patvirtino paramą Ukrainai renkanti organizacija „Blue/Yellow“. Jos atstovai negalėjo prisijungti prie paskyros. Paaiškėjo, kad buvo pakeisti prisijungimo kodai. Kai prisijungė, pamatė, kad dingo dalis suaukotų pinigų - apie 130 tūkst. eurų. „Contribee“ šiuos pinigus grąžino.
Generalinė prokurorė Nida Grunskienė žurnalistams Seime sakė, kad su „Contribee“ susijęs ikiteisminis tyrimas buvo pradėtas šiemet kovo 7 dieną dėl turto pasisavinimo ir apgaulingo apskaitos tvarkymo.
Kilus įtarimų dėl mokesčių slėpimo
Skirmanto Malinausko tinklalaidėje įdėta ištrauka iš prieš daugiau nei metus vykusios internetinės laidos, kurioje visuomenininkas Tomas Marcinkevičius pasakoja apie tam tikrą situaciją, susijusia su laida „Pinigų karta“, kurioje jis anksčiau dirbęs.
Skirmantas Malinauskas, savo tinklalaidėje įdėjęs šį epizodą teigė, kad tai schema, kaip nuo visuomenės buvo slepiami mokesčiai.
Į viešumą iškilusią informaciją sureagavo ir pats A. Tapinas. „Substack“ savo paskyroje jis pasidalijo paaiškinimu bei tikino, kad atkapstyti visus galus prireikė laiko.
Kaip tikino PVM mokėtoju jis pats įsiregistravo tik pradėjus kilti pajamoms, 2016-aisiais. „Mano pastarųjų metų sumokama PVM suma yra tikrai didelė ir tokia, kad kai kam gal ir kiltų pagunda ieškoti būdų, kaip čia „optimizuotis ir susitaupyti“, bet aš tiesiog susimoku ir nesuku galvos“, - dėstė jis.
Finansinės deklaracijos kelia klausimų
„Bele prie valdžios lovio prasiveržti“ - Platoną paprasčiau perfrazuotų vidutinis rinkėjas ir nesuktų galvos. Bet vienas nemaloniausių momentų kiekvienam rinkiminės kampanijos dalyviui, ypač besiveržiančiam į Seimą ne visai vardan tos (šiek tiek ir vardan tos, bet vis tiek kokius aštuonseptyntis procentus vardan savęs), yra diena, kai VRK paviešina tavo finansines deklaracijas. Nes pinigai toks jau dalykas - labai daug ką pasako apie žmones. Net ir tam tikros smulkmenos, kurios kelia klausimų.
Konservatorių sąraše Seimo narys Paulius Saudargas deklaruoja per metus gavęs 80 000 eurų pajamų iki mokesčių. Vidutinio Seimo nario atlyginimas sudaro apie kiek daugiau nei 30 000 eurų iki mokesčių. Ar rinkėjas galėtų žinoti, kokiais būdais ponas Saudargas uždirbo likusius pinigus?
Liberalų sąjūdžio kandidatas Kęstutis Glaveckas irgi negali skųstis pajamomis - jos per metus sudaro 350 000 eurų, o sumokėtas GPM nepilnus 3 procentus.
Valstiečių ir žaliųjų sąjungoje neaišku, kaip išgyvena kandidatas į finansų ministrus Stasys Jakeliūnas, nes jo mėnesinės pajamos sudaro vos 300 eurų į rankas, o vertybinių popierių, meno kūrinių ar juvelyrinių dirbinių kandidatas deklaruoja turintis už 100 000 eurų.
Darbo partijoje Seimo nario kėdės ilgisi ir ekspremjeras Gediminas Vagnorius, uždirbantis po 1200 eurų, bet sumokantis tik po 13 eurų pajamų mokesčio per mėnesį.
Juk puikiai suprantame, kad vieni kandidatai negyvena iš 35 eurų metinių pajamų, o kiti puikiai moka optimizuoti mokesčius. Bet faktas akivaizdus - kai kurie mus valdyti norintys žmonės nejaučia poreikio paaiškinti arba išskaidrinti savo pajamas, sumokėtus mokesčius ir kitus finansinius sprendimus. Jie formaliai atlieka įstatymo nurodytą pareigą pateikti duomenis ir tikisi, kad niekas nepastebės ir neatkreips dėmesio.
Soroso parama „Laisvės TV“
Į buvusios teisėjos frazę netruko sureaguoti pats A.Tapinas - žinomas žurnalistas ir visuomenininkas, „Laisvės TV“ įkūrėjas.
Interneto paieškos laukelyje įrašius „Laisvės TV“ ir „Sorosas“, pasiūlomas ne vienas straipsnis, kuriame minima ši televizija ir jai skirta parama.
Ši suma jiems buvo pervesta ne tiesiogiai, bet per G.Soroso valdomą „Atviros visuomenės fondą“.
eurų) buvo skirta tiriamosios žurnalistikos projektui „R.I.T.A.“. Paramos trukmė buvo 1 metai.
G.Sorosas yra vienas dažniausiai sąmokslo teorijų kūrėjų taikinyje atsiduriančių žmonių. Jo įkurtas Atviros visuomenės fondas visame pasaulyje remia organizacijas ir asmenis, kovojančius už žodžio laisvę, atskaitingą valdymą, teisingumą ir lygybę palaikančias visuomenes.
Gintauto Palucko ryšiai ir turto deklaracijos
Iš premjero posto po skandalų virtinės pasitraukęs Gintautas Paluckas paliko ne tik Vyriausybės vadovo kėdę, bet ir aibę neatsakytų klausimų. Ieškant atsakymų į juos, tiriamosios žurnalistikos centras „Siena“ ir „Laisvės TV“ prisikasė iki dar dviejų su ekspremjeru ir jo aplinka susijusių istorijų.
Nagrinėjant paties J. Arlausko visuomenei deklaruotą informaciją, iškilo dar daugiau klausimų. Mat Vyriausybės atstovo Vilniaus ir Alytaus apskrityse pareigas nuo 2019 m. ėjęs politikas sugebėjo nedeklaruoti jokio turto, kai vien jo valdomo nekilnojamojo turto vertė siekė daugiau nei 200 tūkstančių eurų.
2020-2022 m. laikotarpiu Vyriausybės atstovas deklaravo neturintis jokio turto - tik keliasdešimt tūkstančių eurų siekiančias skolas. O iš tikrųjų J. Arlauskas tuo metu disponavo nemažu kiekiu nekilnojamojo turto. Vien J. Arlausko vardu registruotas butas sostinės Mindaugo gatvėje, įgytas 2015 metais, Registrų centro duomenimis, vertas apie 100 tūkst. eurų.
2020 m., jau eidamas Vyriausybės atstovo pareigas, J. Arlauskas taip pat įsigijo du sklypus Druskininkuose. Jie šiuo metu parduodami, už kiekvieną prašant po beveik 60 tūkst. eurų.
Anot „Transparency International“ Lietuvos skyriaus vadovės Ingridos Kalinauskienės, sąlygas tam sudaro pati deklaravimo sistema - nes politikai ją pildo ranka, ir jokie duomenys iš Nekilnojamojo turto registro ten automatiškai nepatenka.
„Šiuo metu, kaip suprantu, prievolė krenta ant pačių politikų pečių - įrašyti tas sumas skirtingose eilutėse, kaip jie patys supranta. Natūralu, kad pas vienus rasime daugiau duomenų, pas kitus - mažiau. Bet nėra taip, kad tie duomenys automatiškai į deklaraciją patektų iš NT registro“, - kalbėjo I. Kalinauskienė.
G. Paluckas paskutines savo akcijas UAB „Sagerta“ su jumis susijusiai UAB „Uni Trading“ perleido 2018 metais. Tais pačiais metais Vilniaus miesto savivaldybės taryba nutarė už 6 mln. eurų išpirkti Profsąjungų rūmus, kuriuos kontroliavo su jumis susijusi UAB „VIPC Vilnius“. G. Paluckas palaikė šį sprendimą ir nenusišalino. Jūsų vertinimu, ar tuometis vicemeras G. Paluckas, kaip buvęs jūsų verslo partneris, turėjo nusišalinti nuo sprendimų, susijusių su Profsąjungų rūmais?
Viešuose šaltiniuose skelbiama, kad jūs buvote dabartinio Seimo pirmininko Sauliaus Skvernelio vestiuvių liudininkas. Gal galite detaliau papasakoti, koks jūsų santykis su S. Skverneliu?